Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo A. E. V. atstovei Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei Reginai Gedminaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1971-04-29 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 121 straipsnį, 122 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 metams;

2) 1978-01-24 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1dalį, laisvės atėmimu 8 metams;

3) 1988-03-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 234 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 1993-12-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 225 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

5) 2009-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2011-10-27 išbrauktas iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;

6) 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013-02-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 1 metams laisvės apribojimo bausme;

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. E. 2012-10-27, 15.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš nukentėjusiąją I. M., t. y. vieną kartą koja spirdamas jai į nugarą bei jai pešdamas plaukus, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2012-10-27, 15.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš mažametį sūnų nukentėjusįjį A. E. V., gim.2001-09-27, rankomis suėmęs jam už gerklės, tokiu būdu padarė A. E. V. nubrozdinimą krūtinės priekiniame paviršiuje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. E. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-10-27, parėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tą vakarą namo parėjo truputį išgėręs. Ėjo į kambarį, kai vaikai pradėjo jį pulti, neleido jam uždaryti kambario durų. Nesuprato, kodėl vaikai jį puolė. Vaikai buvo agresyvūs ir puolė jį su pagaliais, sudavė jam į koją ir į šoną. Dėl savo sumušimų į gydytoją nesikreipė, nes jį sulaikė. Vaikai puolė jį, nes buvo motinos primokinti. I. M. už plaukų netempė, jai su koja nespyrė, nes negali pakelti kojos. Sūnaus A. E. V. už gerklės neėmė. Jis gynėsi nuo savo vaikų, nes jie jį puolė, bandė uždaryti savo kambario duris, todėl rankomis stūmė sūnų. Stumdamas sūnų jis palietė jam už krūtinės. Dėmės ant sūnaus krūtinės galėjo atsirasti dėl to, kad jis jį stūmė su ranka nuo durų. Jis nežino, ar tą dieną I. M. buvo blaivi. Po konflikto I. M. iškvietė policiją.

Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-10-27, ji su vaikais buvo namuose, virtuvėje ruošė maistą. A. E. grįžo namo neblaivus. Dukra paprašė kaltinamojo gražinti jos telefono pakrovėją ir tada tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis pradėjo keiktis. Ji nuėjo pažiūrėti kas dedasi. Kaltinamasis norėjo užsidaryti kambario duris, o tam pirma reikia įeiti į kambarį, tik tuomet galima uždaryti duris. Tuo metu sūnus buvo koridoriuje, jis buvo padėjęs koją ant slenksčio. Dukra stūmė duris, kad neprispaustų broliui kojos. Ji stojosi į tarpą tarp kaltinamojo ir vaikų, tuomet jis iš nugaros griebė jai už plaukų, kita ranka bandė griebti jai už megztinio ir bandė ją pakelti. Ji pajuto smūgį iš nugaros, nematė, kaip kaltinamasis jai spyrė, tačiau vaikai stovėjo priešais juos, viską matė ir sakė, kad A. E. jai spyrė. Kuomet sūnus lindo tarp jos ir kaltinamojo į tarpą, A. E. suėmė su ranka sūnui už gerklės. Dukra iškvietė policiją. A. E. užsidarė savo kambaryje ir neįsileido atvykusių policijos pareigūnų. Vėliau policininkai A. E. išsivežė. Tą vakarą A. E. grįžo namo neblaivus, būdamas blaivus jis nesimuša. Po įvykio sūnus buvo išsigandęs ir verkė. Ji pastebėjo sūnui nežymų sužalojimą ant kaklo, jam buvo įbrėžimas kaklo apačioje. Žino, kad kaltinamasis turi problemų dėl stuburo, tačiau tai nėra judėjimo problema, kaltinamasis gali pakelti kojas. Įvykio metu ji buvo atsisukusi nugara į kaltinamąjį, nes jei ji stovi atsisukusi veidu į kaltinamąjį, jis visada trenkia iš galvos jai į veidą arba trenkia kumščiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu pagarsino nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-27 duotus parodymus. I. M. parodė, kad 2012-10-27, apie 15.30 val., į namus grįžęs išgėręs buvęs vyras A. E., pradėjo su ja konfliktuoti dėl telefono pakrovėjo, kadangi jis buvo neblaivus tai teigė, jog telefono pakrovėjas yra jo, tuo tarpu, kai buvo nusisukusi, pajuto vieną smūgį į nugarą, kuo jis trenkė ranka ar koja pasakyti negali. Tuomet prie A. E. pribėjo sūnus A. E. V., bandė atitraukti tėvą nuo jos, o buvęs sutuoktinis paėmė sūnų už gerklės ir jį pradėjo smaugti, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, kadangi jis pradėjo dusti. Jai atitraukus sūnų nuo A. E., pastarasis puolė ją tampyti už plaukų. Ji pradėjo šaukti, kad dukra I. E. V., kviestų policiją. A. E. nuėjo ir užsirakino savo kambaryje. Jai ir jos sūnui A. E. V. akivaizdžių sužalojimų nesimatė (1 t., 59 b. l.).

Pagarsinus parodymus nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad buvo sąmyšis, todėl tiksliai nepamena, ar A. E. pirma spyrė, o po to tempė už plaukų, ar pirma tempė už plaukų, po to spyrė. Buvo du smūgiai – vienas, kai jai buvo paimta už plaukų, kitas buvo smūgis į nugarą. Konfliktas kilo dėl telefono pakrovėjo – ji paprašė kaltinamojo, kad jis jai atiduotų jos telefono pakrovėją. Vėliau su juo kalbėjosi dukra. Kai tarp jų kilo konfliktas, ji ėjo jų skirti. Teismo posėdžio metu ji davė teisingus parodymus. Po įvykio ji buvo labai išsigandusi, todėl galėjo suklysti duodama parodymus. Šiandieniniai jos parodymai teisingi. Dėl išgąsčio pas gydytojus nesikreipė. Įvykio metu ji buvo blaivi.

Nepilnametis liudytojas A. E. V., kurio parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsniu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad įvykio dieną A. E. grįžo išgėręs, o mama jam pasakė, kad atiduotų telefono pakrovėją, nes tėvas buvo paėmęs mamos pakrovėją. Sesė iš kito kambario taip pat pasakė, kad jis atiduotų mamos pakrovėją. Tėvas ant sesės pradėjo rėkti, o jis pasakė jam, kad nešauktų ant sesers. Tėvas trenkė duris ir vos jam neprivėrė kojos. Paskui tėvas atidarė duris, jis su tėvu pakalbėjo, o tėvas pradėjo jį smaugti, jis kažkaip nuo jo išsisuko. Ant stalo buvo padėta lemputė ir jis ja trenkė tėvui per galvą. Tėvas mamai spyrė į nugarą. Tėvas tuo metu buvo girtas, jis dažnai triukšmauja būdamas girtas. Sesuo iškvietė policiją, jai yra 15 m. Atrodo, kad jį tėvas smaugė viena ranka, nors gal ir abiem rankomis, bet buvo suėmęs per visą kaklą. Jis pasakė „babai“, kad tėvas jį smaugė, tai ji sakė, kad turėjo tėvas savo ranka suimti visą jo kaklą. Nežino, ar liko ant kaklo žymių, tačiau kai nuvyko į ekspertizę matėsi nubraižymas žemiau kaklo. Kai tėvas jį smaugė, jam trūko oro, skaudėjo, jis išsigando. Tėvas tampė mamą už plaukų. Sužalojimų ant krūtinės prieš konfliktą su tėvu nebuvo (1 t., 80-81 b. 1.).

Nepilnametė liudytoja Inga E. V., kurios parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsniu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad tėvas A. E. mėgsta išgerti. Įvykio dieną tėvas grįžo išgėręs ir ji jam pasakė, kad duotų telefono pakrovėją, tačiau jis pradėjo šaukti, kad ne mama jį pirko. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje. Brolis A. E. V. tėvui sakė nešaukti, tuomet tėvas trenkė broliui durimis. Gal broliui nekliuvo, tačiau brolis išsigando, nes tuo metu jis stovėjo prie durų, o ji už jo. Tėvas broliui buvo suėmęs už kaklo, kai savo telefonu ji skambino į policiją. Nežino, kodėl tėvas čiupo broliui už kaklo. Po to brolis sakė, kad jam skauda gerklę, o daugiau sužalojimų nematė. Mama puolė į tarpą, o brolis – ją ginti. Tėvas mamą tampė už plaukų ir spyrė jai į nugarą. Į nugarą pataikė, nes mama nėra aukšta, o be to buvo pasilenkusi, nes traukė brolį. Nematė, kuria kojos dalimi tėvas spyrė mamai į nugarą. Ji tik matė jį, kad buvo pakėlęs koją, bet tuo metu kalbėjo telefonu ir traukė brolį. Tėvą ji tik pastūmė, nes jis ją vadino valkata, tačiau nespardė (82-83 b. 1.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo Vladimiro Lesiuk ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-27 duotus parodymus, kad 2012-10-27, jam dirbant kartu su kolega V. Račkausku, apie 15.30 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose smurtauja girtas tėvas. Nuvykus minėtu adresu pamena, kad nukentėjusioji skundėsi, kad ją už plaukų tampė buvęs vyras, bei jis smaugė savo sūnų. Matėsi, kad namuose buvę šeimos nariai – motina ir du vaikai, buvo išsigandę, nepilnametis vaikas rankomis rodė, kaip jį smaugė, vaikai pareigūnams atvykus neverkė. Įtariamas smurtautojas pareigūnams atvykus buvo namuose, jis buvo sulaikytas įvykio vietoje, sulaikymo metu elgėsi agresyviai, nenorėjo įsileisti į kambarį (1 t., 103-104 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo Vidmanto Račkausko ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-27duotus parodymus, kad 2012-10-27, jam dirbant kartu su būrio vadu V. Lesiuk, dienos metu, kiek valandų buvo nepamena, iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose prieš šeimos narius smurtauja neblaivus tėvas. Nuvykus minėtu adresu namuose rado du vaikus, motiną ir neblaivų tėvą, kuris prieš minėtus šeimos narius smurtavo. Atvykus vienas vaikas aiškino bei rodė, kaip jį smaugė tėvas. Tas tėvas tada buvo namuose, buvo agresyvus, nenorėjo įsileisti. Vaikai tada neverkė, tačiau tikrai matėsi, kad yra išsigandę (1 t., 105-106 b. l.).

Iš 2012-10-27 I. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2012-10-27, apie 15.30 val., į namus grįžęs išgėręs buvęs vyras A. E., pradėjo su ja konfliktuoti dėl telefono pakrovėjo, tuo tarpu, kai ji buvo nusisukusi pajuto vieną smūgį į nugarą. Tuomet prie A. E. pribėgo sūnus A. V., bandė atitraukti tėvą nuo jos, o buvęs sutuoktinis paėmė sūnų A. V. už gerklės ir jį pradėjo smaugti (1 t., 3 b. l.).

2012-10-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esantis butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 6-9 b. l.).

2012-10-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ios kuopos 1-ojo būrio vado V. Lesiuk tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos 2012-10-27 įvykio aplinkybės. Smurtu įtariamas asmuo A. E. įvykio vietoje paaiškino – patys kalti (1 t., 16-19 b. l.).

2012-10-27 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 79 nurodyta, kad A. E. yra vartojęs alkoholį (1 t., 20 b. l.).

2012-10-27, 15.36 val. garso įraše užfiksuotas pareigūno ir mergaitės, prisistačiusios V. pavarde pokalbis, kurio metu mergaitė kviečia policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nes „gatavas“ tėtis puldinėja ant mamos ir brolio. Prašo, kad pareigūnai atvažiuotų greičiau, nes mažas vaikas verkia. Tolumoje girdisi, kito mažo vaiko balsas, panašu į verkimą (1 t., 24-25 b. l.).

2012-10-31 specialisto išvadoje Nr. G 1826/12(04) nurodyta, kad A. E. V. padarytas nubrozdinimas krūtinės priekiniame paviršiuje; rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu, turinčiu ribotą kontaktuojantį paviršių; rastas sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai; A. E. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 27 b. l.).

2012-10-31 specialisto išvadoje Nr. G 1825/12(04) nurodyta, kad nugaroje, nukentėjusiosios I. M. nurodytoje vietoje, sužalojimų žymių nėra; apčiuopiant patologinio judrumo ir šonkaulių tratėjimo nėra, todėl padaryta išvada, kad I. M. kūne sužalojimų nėra (1 t., 29 b. l.).

Iš 2012-11-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. M. patvirtino savo duotus parodymus įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) (65-72 b. l.).

Iš 2012 m. lapkričio 28 d. akistatos tarp nukentėjusiosios I. M. ir kaltinamojo A. E. protokolo matyti, kad abu liko prie savų parodymų (1 t., 115-117 b. l.).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. E. 2012 m. spalio 27 d., konflikto metu spirdamas vieną kartą į nugarą nukentėjusiajai I. M. bei pešdamas jai plaukus, sukėlė jai fizinį skausmą, o rankomis suėmęs mažamečiui nukentėjusiajam sūnui A. E. V. už gerklės, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis A. E. nepripažįsta savo kaltės dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau nežiūrint į tai, teismas neabejoja nepilnamečio nukentėjusiojo A. E. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų objektyvumu ir nukentėjusiosios I. M. parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, vienas kitą papildantys, esminių nesutapimų tarp jų nenustatyta, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo. Nukentėjusiųjų A. E. V. ir I. M. parodymai sutampa su nepilnametės liudytojos I. E. V., kuri tiesiogiai dalyvavo įvykio metu, parodymais, policijos pareigūnų V. Lesiuk ir V. Račkausko parodymais, kurie parodė, kad atvykę į įvykio vietą matė išsigandusius nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas pareigūnams rodė, kaip jį smaugė tėvas. Buvusio konflikto aplinkybes patvirtina ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas I. E. V. pokalbis, kurio metu ji kvietė pareigūnus į įvykio vietą nurodydama, kad smurtauja girtas tėvas, kad puola ant mamos ir brolio, garso įraše girdisi vaiko verksmas. A. E. V. padarytą sužalojimą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad šis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto bei nebūdingas griuviminei traumai. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad sūnų galėjo sužaloti netyčia jį stumdamas, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, kadangi jo tokius parodymus paneigia mažamečio A. E. V. parodymai, jog tėvas suėmė už gerklės, E. V. parodymai, jog brolis iš karto po konflikto sakė, jog tėvas jam suėmė už gerklės jog jam skaudėjo ir trūko oro, tas pačias aplinkybes A. E. V. nurodė iš karto po iškvietimo į įvykį atvykusiems pareigūnams. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje ištirti kiti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusieji ir liudytoja I. E. V. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, kuris yra nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis, nepilnamečio nukentėjusiojo ir liudytojos tėvas. Nors kaltinamasis nurodė, kad I. M. nuteikinėja vaikus prieš jį, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo ir nukentėjusios vaikai - A. E. V. ir I.E. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2012-11-07) negyveno nė su vienu iš tėvų, jiems 2012-10-02 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A-1041, Nr. A-1042 nustatyta laikinoji rūpyba ir globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose (1t., 42, 43 b.l.). Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo A. E. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaltinamojo A. E. veiksmai – spyrimas I. M. į nugarą bei plaukų pešimą, pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją kvalifikuoti teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo veiksmai - mažamečio nukentėjusiojo A. E. V. atžvilgiu – suėmimas rankomis už gerklės ir tokiu būdu padarant nubrozdinimą krūtinės viršutiniame paviršiuje, pagal atsiradusius padarinius ir nusikalstamos veikos stadiją kvalifikuoti teisingai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis A. E. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai I. M. ir mažamečiui nukentėjusiajam A. E. V. gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnio nustatyta tvarka, siekdama apginti mažamečio nukentėjusiojo A. E. V. interesus, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 93 b. l.), prašydama iš kaltinamojo A. E. priteisti 1000 Lt neturtinės –alos mažamečio A. E. V. naudai. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė palaikė civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad mažamečiui nukentėjusiajam A. E. V. tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. E., kuris yra jo tėvas, veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, neigiamos psichologinės pasekmės, kurios išliks jo atmintyje. Prieš mažametį nukentėjusįjį ranką pakėlė vienas iš jam artimiausių žmonių – jo tėvas, ko pasekoje, nukentėjusysis negalėjo kvėpuoti, jis duso, dėl tokio tėvo elgesio jis buvo labai išsigandęs, verkė. Kaip nustatyta, kaltinamasis A. E. yra nedirbantis, verčiasi pavieniais, vienadieniais darbais, neturi jokio nekilnojamojo turto, turi sveikatos problemų. Teismas, atsižvelgdamas į A. E. V. patirtus išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo mąstą ir likusias pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nurodyta 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė. Visą tai įvertinęs bei siekdamas nukentėjusiojo A. E. V. bei kaltinamojo A. E. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam A. E. padarytą neturtinę žalą įvertina 800 (aštuoniais šimtais) litų, kuri priteistina iš kaltinamojo A. E.. Atsižvelgiant į tai, kad mažinamas neturtinės žalos dydis, mažintina taikomo laikino nuosavybės turto dalis nustatant 800 Lt apribotų lėšų sumą. Nukentėjusysis A. E. V. yra mažametis, jam nustatyta laikinoji globa globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (1t., 43 b.l.), todėl ir šių lėšų administratoriumi laikytina minėta globos įstaiga.

Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. E. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltininko kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui išnykus (153 b. l.), nedirbantis (164-165 b. l.), registruotas darbo biržoje (166 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (161-163 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, neįrašytas į profilaktinę apskaitą, 5 metų laikotarpyje gauta nusiskundimų dėl jo elgesio (160 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam A. E. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 2 dalyje - laisvės atėmimo bausmę. Veikos padarytos vienu metu, vienoje vietoje, vieningais kaltinamojo veiksmais skirtingiems nukentėjusiesiems, dėl to teismas laiko, jog veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, dėl to bausmės už šias veikas subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 d. 1p. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2012-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013-02-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei šios bausmės vidurkio dydžio, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas minimaliam terminui.

A. E. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu ir CD su nukentėjusiojo A. E. V. ir liudytojos I. E. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. E. nuosavybės teisės dalį – 800 Lt jam priklausančių pinigų, esančių AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. sausio 15 d. nutarimu dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir pakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi, paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nuspr endžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir A. E. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu A. E. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-10-27, 15.50 val. iki 2012-10-29, 14.30 val., t. y. 2 paras, ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį atliktą bei įskaitytą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. E.:

- pradėti dirbti, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. E. nukentėjusiojo A. E. V. naudai priteisti 800 (aštuonis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimui.

A. E. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu ir CD su nukentėjusiojo A. E. V. ir liudytojos I. E. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. E. nuosavybės teisės dalį – 800 Lt jam priklausančių pinigų, esančių AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.