Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. E. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-10-27, 15.50 val. iki 2012-10-29, 14.30 val., t. y. 2 paros, ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį atlikta bei įskaityta bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. E.:

dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d. 15.40 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš nukentėjusiąją I. M., t. y. vieną kartą koja spirdamas jai į nugarą bei jai pešdamas plaukus, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, A. E. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d. 15.40 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš mažametį sūnų nukentėjusįjį A. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis suėmęs jam už gerklės, tokiu būdu padarė A. E. V. nubrozdinimą krūtinės priekiniame paviršiuje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde taip pat pažymima, kad įstatymas numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patikimai patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė šias įstatymo normas, rėmėsi tik nevienodais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir nepilnamečių vaikų, kurie yra nuo jos priklausomi, parodymais.

Šios kategorijos bylos, nuteistojo teigimu, turi būti tiriamos itin rūpestingai ir atidžiai, nes nukentėjusioji pusė paprastai siekia keršto, o ne teisingumo. Teismas privalo visus įrodymus ištirti vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Apelianto manymu, labai didelės reikšmės turi kaimynų parodymai, nes pastarieji mato, kuris iš šeimos narių elgiasi netinkamai, provokuoja konfliktus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė, nukentėjusioji prašė nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus.

Dėl A. E. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neigia padaręs nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų I. M., A. E. V. parodymais, liudytojų I. E. V., V. L., V. R. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tąkart jai būnant namuose, tarp jos dukters ir A. E. kilo konfliktas dėl telefono įkroviklio. Ji, atėjusi pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad A. E., bandydamas uždaryti duris, vos neprispaudė sūnui kojos, dukra stūmė duris, kad A. E. neprispaustų jos broliui kojos. Jai atsistojus tarp A. E. ir vaikų, A. E. iš už nugaros sugriebė jai už plaukų, ji taip pat pajuto smūgį iš už nugaros. Vaikai viską matė ir pasakė, kad A. E. jai spyrė. Vaikai A. E. sakė „tu mamos nespardysi“. Kai sūnus lindo į tarpą tarp jos ir A. E., pastarasis suėmė sūnui ranka už gerklės. Ji ant sūnaus kaklo pastebėjo nežymų įbrėžimą. Po įvykio sūnus buvo išsigandęs, verkė ir tai atvykęs matė policijos pareigūnas (2 t. 53-54 b. l.). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti bei teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.

Protokole-pareiškime I. M. nurodė, kad 2012 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., į namus grįžęs jos buvęs sutuoktinis A. E. pradėjo konfliktą dėl telefono įkroviklio, ji, būdama nusisukusi nuo A. E., pajuto vieną smūgį į nugarą. Kai prie A. E. pribėgęs sūnus bandė atitraukti savo tėvą nuo jos, A. E. paėmė sūnų A. E. V. už gerklės ir pradėjo jį smaugti (1 t. 3 b. l.).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama iš karto po įvykio, I. M. parodė (1 t. 59 b. l.), kad 2012 m. spalio 27 d. apie 15.30 val. į namus grįžęs jos buvęs sutuoktinis A. E. pradėjo konfliktą dėl telefono įkroviklio. Ji pajuto smūgį į nugarą. Kai prie A. E. pribėgęs sūnus A. V. bandė atitraukti nuo jos A. E., pastarasis paėmė sūnui už gerklės ir pradėjo jį smaugti. Kai ji atitraukė sūnų nuo A. E., pastarasis ėmė ją tampyti už plaukų (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme, 2 t. 59 b. l.). Savo parodymus nukentėjusioji I. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji parodė, kurioje vietoje jai stovint A. E. sudavė smūgį jai į nugarą, parodė, kaip A. E. sugriebęs sūnui A. E. V. už gerklės jį smaugė, kaip jai pešė plaukus (1 t. 65-72 b. l.). Tai, kad A. E. jai sudavė smūgį į nugarą, vaikų teigimu, jai spyrė, pešė jai plaukus, o sūnų A. laikė už gerklės, nukentėjusioji nurodė ir akistatos su A. E. metu (1 t. 116-117 b. l.).

Nors iš I. M. parodymų matyti, kad jie dėl A. E. prieš ją atliktų veiksmų eiliškumo nėra visiškai nuoseklūs, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji tiek apklausų metu, tiek parodymų patikrinimo ir akistatos metu analogiškai nurodė, jog buvęs sutuoktinis įvykio metu jai sudavė smūgį į nugarą ir pešė plaukus, o sūnų A. E. V. smaugė. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje atsakydama į prokuroro klausimus I. M. paaiškino, jog po įvykio ji buvo labai išsigandusi, todėl, duodama parodymus, galėjo suklysti (2 t. 55 b. l.).

Nukentėjusiosios I. M. parodymus patvirtina, o nuteistojo A. E. parodymus paneigia ir nukentėjusiojo A. E. V., liudytojų I. E. V., V. L., V. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai ištirti apylinkės teisme, 2 t. 54 b. l.) nukentėjusysis A. E. V. nurodė, kad konfliktas namuose kilo dėl telefono įkroviklio, tėvas jį smaugė ir tuo metu jam trūko oro, skaudėjo, jis labai išsigando. Jo mamai tėvas spyrė į nugarą, tampė ją už plaukų (1 t. 80-81 b. l.). Liudytoja I. E. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat nurodė, kad konflikto metu tėvas jos broliui buvo suėmęs už kaklo. Brolis išsigando, sakė, kad jam labai skauda gerklę. Patvirtino, kad tėvas jo mamą tampė už plaukų, spyrė jai į nugarą ir pataikė, nes mama nėra aukšta, be to, mama buvo pasilenkusi, nes traukė jos brolį (1 t. 82-83 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Liudytojas, policijos pareigūnas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtaujama. Jam ir jo kolegai V. R. nuvykus minėtu adresu, nukentėjusioji pasiskundė, kad buvęs vyras ją tampė už plaukų, smaugė savo sūnų. Matėsi, kad motina ir abu vaikai buvo išsigandę, vaikas rankomis parodė, kaip jį smaugė (1 t. 103-104 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes apklausiamas kaip liudytojas nurodė ir policijos pareigūnas V. R. (1 t. 105-106 b. l.).

Minėtus nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus patvirtina ir kompaktinės plokštelės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kaip mergaitė, telefonu policijos pareigūnui prisistačiusi V., prašo greičiau atvažiuoti adresu: (duomenys neskelbtini), nes tėtis „gatavas“ puldinėja ant mamos ir brolio, vaikas verkia. Įraše girdisi kito mažo vaiko balsas, panašu, kad jis verkia (1 t. 24-25 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. E. V. kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu, rastas kūno sužalojimas nėra būdingas kritiminei traumai, jis galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, A. E. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 27 b. l.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje perskaitydamas liudytojų V. L. ir V. R. parodymus, BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė, todėl apelianto skundo argumentas, kad teisiamajame posėdyje neapklausiant minėtų liudytojų buvo pažeistos jo teisės, negali būti pripažįstamas teisingu.

Nuteistojo A. E. skundo argumentų, kad nukentėjusioji jį apkalbėjo, jo vaikai yra įkalbėti motinos ir nuteikti prieš jį, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šie argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl A. E. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Apelianto kaltės nepaneigia ir pastarojo nurodyti nukentėjusiąją I. M. charakterizuojantys duomenys bei kaimynų nuomonė apie nukentėjusiąją.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad teismas neįvertino jo nurodytos aplinkybės, jog jis dėl sveikatos būklės (stuburo skausmų) negali pakelti kojos ir nepagrįstai šią jo nurodytą aplinkybę laikė jo gynybine pozicija, atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apygardos prokuratūrai pateiktame 2013 m. sausio 25 d. rašte nurodyta, jog A. E. stuburo patologija nediagnozuota (1 t. 186 b. l.). Be to, kaip jau minėta, apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Kolegija pažymi, kad, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai konstatavęs, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bendrinama su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. E. buvo nuteistas būtent 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu (1 t. 154-158 b. l.) ir būtent šis nuosprendis buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu (2 t. 28-30 b. l.), šis nuosprendžio netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. E. apeliacinį skundą.

Laikyti, kad skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistajam A. E. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu.