Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „K.P.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „K.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2005-01-10 įregistruota PVM mokėtoju, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buveinė (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2008-10-06, veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės, suburtos keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam ilgą laiką trunkančiam nusikaltimui – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino didelės vertės PVM sumokėjimo ir jį, t.y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, įgyti, nariu, veikdamas tyčia, vykdė tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, organizavo apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, vykdė žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą, jų panaudojimą, įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, vykdė turtinės prievolės išvengimą ir svetimo turto įgijimą apgaule, t.y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, pelno ir socialinio mokesčių sumokėjimo išvengimą bei PVM įgijimą apgaule, o būtent:

M. K., nuo 2004-12-14 eidamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.P.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus pareigas ir vadovaudamas visai įmonės veiklai, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su organizuotos grupės, susidedančios iš R. V., S. Ž., V. N., A. J., A. J., A. A. (A. A.), V. B. (V. B.), A. V., A. P. ir kitų asmenų, nariu A. P., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „K.P.” naudai išvengti turtinių prievolių – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, pelno ir socialinio mokesčių sumokėjimo, ir savo bei kito bendrininko ir organizuotos grupės narių naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, žinodamas, kad bendrovė su ribota atsakomybe (toliau – Bendrovė) „P.E.” jokių darbų UAB „K.P.” neparduos, pateikė A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, UAB „K.P.” rekvizitus ir nurodė, kokie darbai turi būti nurodyti sutartyje bei minėtos įmonės PVM sąskaitose – faktūrose, kaip tariamai parduodami UAB „K.P.”. A. P., per A. V., A. A. ir V. B., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, šiuos duomenis perdavus R. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, pastarojo nurodymu S. Ž., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, remiantis perduotais duomenimis kompiuteriu surašius bei spausdintuvu atspausdinus organizuotos grupės narių valdomos ir realios veiklos nevykdančios Bendrovės „P.E.“ dokumentus, t.y. rangos sutartį 2007-08-20 Nr. 2007/08/20-01 su UAB „K.P.“, darbų užsakymus 2007-08-20 Nr. 1 ir 2007-11-08 Nr. 2, atliktų darbų aktus 2007-10-12 Nr. 1 ir 2010-12-20 Nr. 2 dėl tariamų darbų atlikimo bei PVM sąskaitas – faktūras 2007-10-12 serija EU Nr. 215 ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie Bendrovės „P.E.“ tariamai parduotus darbus UAB „K.P.“ bendrai 74 133,50 Lt sumai, tame tarpe 11 308,50 Lt PVM, visus dokumentus patvirtinus Bendrovės „P.E.“ antspaudu bei suklastotu direktoriaus „V. H.“ parašu ir per tuos pačius asmenis šiuos suklastotus dokumentus perdavus M. K., pastarasis, žinodamas, kad jam pateiktuose suklastotuose Bendrovės „P.E.“ dokumentuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie darbų pardavimą UAB „K.P.”, šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „K.P.” direktoriaus, parašu ir tokiu būdu jis, t.y. M. K., suklastojo tikrus dokumentus.

M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tyrimo nenustatytoje vietoje, minėtus žinomai suklastotus Bendrovės „P.E.“ dokumentus, tai yra PVM sąskaitas – faktūras 2007-10-12 serija EU Nr. 215 ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273, pateikė UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nurodydamas įtraukti juos į įmonės buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad M. K. pateiktose Bendrovės „P.E.“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai realiai parduoti nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp Bendrovės „P.E.“ ir UAB „K.P.”, tokiu būdu, M. K., pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo apgaulingą UAB “K.P.” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “K.P.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus.

M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „K.P.” atsiskaitymus su Bendrove „P.E.“ už tariamai šios įmonės atliktus darbus, davė nurodymus UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims apmokėti Bendrovės „P.E.“ PVM sąskaitas – faktūras 2007-10-12 serija EU Nr. 215 ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273. UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims remiantis suklastotais Bendrovės „P.E.“ dokumentais 2007-10-22 ir 2008-01-22 bankiniais mokėjimo pavedimais pervedus į Bendrovės „P.E.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB NORD bankas“, bendrai 74 133,50 Lt, su tame tarpe 11 308,50 Lt tariamu PVM, o organizuotos grupės nariui A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09,vykdant kitų organizuotos grupės narių – A. J., S. Ž. ir V. N. nurodymą, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, iš nurodytos Bendrovės „P.E.“ banko sąskaitos paėmus grynaisiais visas UAB „K.P.” pervestas pinigines lėšas – 74 133,50 Lt, tame tarpe 11 308,50 Lt mokėtino PVM, kurį UAB „K.P.” privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir per S. Ž., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, perdavus organizuotos grupės organizatoriui R. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, pastarasis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „K.P.“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalino tarpusavyje su S. Ž., V. N., A. J., A. J., A. A., V. B., A. V., A. P., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, ir per šį su M. K., tokiu būdu M. K., kartu su organizuotos grupės nariais A. P., A. V., A. A., V. B., R. V., S. Ž., V. N., A. J. ir A. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 11 308,50 Lt pridėtinės vertės mokestį.

M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule sumažinti UAB „K.P.“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną PVM, pelno bei socialinį mokesčius, laikotarpiu nuo 2008-09-24 iki 2008-10-06, UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims pagal jo, t.y. M. K., pateiktus ir į UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą įtrauktus suklastotus Bendrovės „P.E.“ dokumentus, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus PVM, pelno bei socialinio mokesčio deklaracijas, M. K., žinodamas, kad UAB „K.P.” 2007 m. spalio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijoje įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 11 309 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, iš jų 3443 Lt – pagal 2007 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją, 7866 Lt – pagal 2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, kad UAB „K.P.” 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB “K.P.” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, 62 825 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu, 9423,75 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, kad UAB „K.P.” 2007 m. metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje remiantis tais pačiais duomenimis, 62 825 Lt neteisėtai sumažinant UAB „K.P.” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant 1884 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „K.P.” direktoriaus, elektroniniu parašu bei atitinkamai 2008-09-25 (PVM deklaraciją už 2007 metų spalio mėnesį), 2009-06-02 (PVM deklaraciją už 2007 metų gruodžio mėnesį) ir 2008-10-06 (metinę pelno mokesčio ir metinę socialinio mokesčio deklaracijas už 2007 metus) kartu su UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Šermukšnių g. 4, Vilnius, ir tokiu būdu M. K. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „K.P.” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino 11 309 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 9423,75 Lt pelno mokesčio bei 1884 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 22 616,75 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „K.P.“, juridinio asmens – UAB „K.P.“ atsakingam asmeniui M. K. nuo 2004-12-14 einant UAB „K.P.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus pareigas ir turint teisę atstovauti bendrovei bei priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant bendrininkų grupėje su organizuotos grupės, susidedančios iš R. V., S. Ž., V. N., A. J., A. J., A. A. (A. A.), V. B. (V. B.), A. V., A. P. ir kitų asmenų, nariu A. P., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2008-10-06, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose veikiant vieninga išankstine tiesiogine tyčia juridinio asmens UAB „K.P.” naudai ir interesais, turint vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti šio juridinio asmens turtinių prievolių, t.y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, pelno ir socialinių mokesčių sumokėjimų, žinant, kad bendrovė su ribota atsakomybe (toliau – Bendrovė) „P.E.” jokių darbų UAB „K.P.” neparduos, pateikus A. P. UAB „K.P.” rekvizitus ir nurodžius, kokie darbai turi būti nurodyti minėtos įmonės PVM sąskaitose - faktūrose, kaip tariamai parduodami UAB „K.P.”, o A. P., per A. V., A. A. ir V. B., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, šiuos duomenis perdavus R. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, pastarojo nurodymu S. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, remiantis perduotais duomenimis kompiuteriu surašius bei spausdintuvu atspausdinus organizuotos grupės narių valdomos ir realios veiklos nevykdančios Bendrovės „P.E.“ dokumentus, t.y. rangos sutartį 2007-08-20 Nr. 2007/08/20-01 su UAB „K.P.“, darbų užsakymus 2007-08-20 Nr. 1 ir 2007-11-08 Nr. 2, atliktų darbų aktus 2007-10-12 Nr. 1 ir 2010-12-20 Nr. 2 dėl tariamų darbų atlikimo bei PVM sąskaitas – faktūras 2007-10-12 serija EU Nr. 215 ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie Bendrovės „P.E.“ tariamai parduotus darbus UAB „K.P.“ bendrai 74 133,50 Lt sumai, tame tarpe 11 308,50 Lt PVM, visus dokumentus patvirtinus Bendrovės „P.E.“ antspaudu bei suklastotu direktoriaus „V. H.“ parašu ir per tuos pačius asmenis šiuos suklastotus dokumentus perdavus M. K., pastarajam, žinant, kad jam pateiktuose suklastotuose Bendrovės „P.E.“ dokumentuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie darbų pardavimą UAB „K.P.”, šiuos suklastotus dokumentus patvirtinus savo, kaip UAB „K.P.” direktoriaus, parašu buvo suklastoti tikri dokumentai.

M. K., tęsiant nusikalstamą veiką, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 str. 1 d. nuostatas būnant atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą privalant tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tyrimo nenustatytoje vietoje, minėtus žinomai suklastotus Bendrovės „P.E.“ dokumentus, tai yra PVM sąskaitas – faktūras 2007-10-12 serija EU Nr. 215 ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273, pateikus UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nurodydamas įtraukti juos į įmonės buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad M. K. pateiktose Bendrovės „P.E.“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai realiai parduoti nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp Bendrovės „P.E.“ ir UAB „K.P.”, tokiu būdu, M. K., pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę forma”, buvo panaudoti suklastoti tikri dokumentai ir organizuotas apgaulingas UAB „K.P.” buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „K.P.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus.

M. K., tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „K.P.” atsiskaitymus su Bendrove „P.E.“ už tariamai šios įmonės atliktus darbus, davus nurodymus UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims apmokėti Bendrovės „P.E.“ PVM sąskaitas – faktūras 2007-10-12 serija EU Nr. 215 ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273, o šiems remiantis suklastotais Bendrovės „P.E.“ dokumentais 2007-10-22 ir 2008-01-22 bankiniais mokėjimo pavedimais pervedus į Bendrovės „P.E.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB NORD bankas“, bendrai 74 133,50 Lt, su tame tarpe 11 308,50 Lt tariamu PVM, o organizuotos grupės nariui A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, vykdant kitų organizuotos grupės narių – A. J., S. Ž. ir V. N., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, nurodymą, iš nurodytos Bendrovės „P.E.“ banko sąskaitos paėmus grynaisiais visas UAB „K.P.” pervestas pinigines lėšas – 74 133,50 Lt, tame tarpe 11 308,50 Lt mokėtino PVM, kurį UAB „K.P.” privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir per S. Ž. perdavus organizuotos grupės organizatoriui R. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, pastarasis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „K.P.“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su S. Ž., V. N., A. J., A. J., A. A., V. B., A. V., A. P., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, ir per šį su M. K..

M. K., tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule sumažinti UAB „K.P.“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną PVM, pelno bei socialinį mokesčius, laikotarpiu nuo 2008-09-24 iki 2008-10-06, UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims pagal jo, t.y. M. K., pateiktus ir į UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą įtrauktus suklastotus Bendrovės „P.E.“ dokumentus, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus PVM, pelno bei socialinio mokesčio deklaracijas, ir M. K., žinant, kad UAB „K.P.” 2007 m. spalio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijoje įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 11 309 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, iš jų 3443 Lt – pagal 2007 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją, 7866 Lt – pagal 2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, kad UAB „K.P.” 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „K.P.” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, 62 825 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu, 9423,75 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, kad UAB „K.P.” 2007 m. metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje remiantis tais pačiais duomenimis, 62 825 Lt neteisėtai sumažinant UAB „K.P.” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant 1884 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, pelno ir socialinio mokesčio deklaracijas patvirtinus savo, kaip UAB „K.P.” direktoriaus, elektroniniu parašu bei atitinkamai 2008-09-25 (PVM deklaraciją už 2007 metų spalio mėnesį), 2009-06-02 (PVM deklaraciją už 2007 metų gruodžio mėnesį) ir 2008-10-06 (metinę pelno mokesčio ir metinę socialinio mokesčio deklaracijas už 2007 metus) kartu su UAB „K.P.” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Šermukšnių g., 4, Vilnius, tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „K.P.” naudai apgaule išvengta turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino 11 309 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 9423,75 Lt pelno mokesčio bei 1884 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo, tuo padarant Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 22 616,75 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais juridinis asmuo UAB „K.P.“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

M. K., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, prisipažino pilnai.

Juridinis asmuo UAB „K.P.”, atstovaujamas R. M., pranešus apie įtarimą juridiniam asmeniui padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino pilnai.

K. M. K. ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „K.P.“ kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.

K. M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu jis parodė, kad UAB „K.P.“ direktoriumi dirba nuo įmonės įkūrimo, t.y. 2004 metų gruodžio mėn. UAB „K.P.“ užsiima grindų dangų prekyba ir įrengimu. UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įtarimo M. K. parodė, kad 2007 metais kažkas iš jo pažįstamų verslininkų papasakojo, kaip įmonėje galima pasidaryti grynųjų pinigų. Kas konkrečiai pasiūlė šį planą, M. K. nepamena. Jam buvo paaiškinta, kad yra įmonė, kuri gali išrašyti dokumentus: sutartis, darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas – faktūras UAB „K.P.“ vardu apie tariamai suteiktas paslaugas, tada jo vadovaujama įmonė perves į tos įmonės sąskaitą apmokėjimą išrašytų dokumentų pagrindu, o vėliau jam pervesti pinigai bus grąžinti atskaičius 18 procentų pridėtinės vertės mokestį ir dar 6-7 procentus kaip mokestį už tokią „paslaugą“. Kam tie atskaičiuoti procentai bus panaudoti, jis nesiaiškino ir nesigilino. Jis elektroniniu paštu pagal pažįstamo nurodytą adresą parašė, kokiai sumai ir kokių paslaugų reikėtų išrašyti dokumentų UAB „K.P.“ vardu, taip pat nusiuntė UAB „K.P.“ rekvizitus. Po kurio laiko jam į mobilų telefoną paskambino A. P., į kurio elektroninio pašto dėžutę jis nusiuntė duomenis. M. K. su juo susitarė susitikti prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje. A. P. atvežė dokumentų komplektą – sutartį, darbų atlikimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą, po du egzempliorius, išrašytus UAB „P.E.“ vardu apie tariamai suteiktas paslaugas: pagrindų išlyginimą ir glaistymą. M. K. pasirašė abiejuose egzemplioriuose, kurių vieną grąžino dokumentus atvežusiam A. P., o kitus perdavė UAB „K.P.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui. Pagal gautus dokumentus jis per kelias dienas padarė mokestinį pavedimą į Latvijos kompanijos „P.E.“ sąskaitą, o po kelių dienų A. P. paskambino jam į mobilų telefoną ir pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Mada“, kur jam grąžino pervestus pinigus be anksčiau minėtų atskaitytų procentų, t.y. 18 procentų PVM ir dar 6-7 procentų kaip mokesčio už „paslaugą“. Tokiu būdu tarp UAB „K.P.“ ir Latvijos kompanijos „P.E.“ buvo įforminti du sandoriai pagal 2007-10-12 PVM sąskaitą-faktūrą ser. EU Nr. 215 ir 2007-12-20 PVM sąskaitą faktūrą ser. EU 273 bendrai už 74 133,50 Lt sumą. Realiai pagal šiuos dokumentus Latvijos kompanija „P.E.“ jokių paslaugų bendrovei „K.P.“ nesuteikė. Realiai darbus, kurie nurodyti Latvijos „P.E.“ kompanijos vardu išrašytuose dokumentuose, atliko pati UAB „K.P.“. Kad paslaugos nebuvo suteiktos nei komercijos direktorius R. M., nei buhalterinę apskaitą tvarkantis buhalteris, nieko nežinojo. M. K. pripažino, kad buvo įforminti tariami sandoriai tarp UAB K.P.“ ir UAB „P.E.“, kad pastarosios bendrovės vardu išrašytus dokumentus, kuriuose pavaizduoti neįvykę sandoriai, jis pateikė įtraukti į UAB K.P.“ buhalterinę apskaitą, elektroniniu paštu pateikdamas informaciją, kokių paslaugų, kokioms sumoms reikia, padėjo suklastoti buhalterinius dokumentus. Tokiu būdu gauti pinigai, kurių iš viso A. P. pasilikus sutartus procentus, gavosi apie 55 000 Lt, jis panaudojo UAB „K.P.“ veikloje: įvairiems įrankiams pirkti, kurie naudojami UAB „K.P.“ įmonės veikloje, perkant juos pigiau turguje, be jokių dokumentų, taip pat naudojo UAB „K.P.“ krovos darbų paslaugoms apmokėti (pavyzdžiui, prie įrenginėjamo objekto reikia pernešti medžiagų ne mažus kiekius, todėl eiliniam praeiviui yra pigiau sumokėti už pernešimą nei samdyti darbininkus ar perkrovos įmonę). Taip pat M. K. yra mokėjęs asmenims už tokių medžiagų prie objekto saugojimą. Tokie asmenys paprastai būdavo praeiviai ar pavieniai pažįstami asmenys, kurių įvardinti negalįs. M. K. parodė, kad visus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, nes buvo reikalinga paslaugas pirkti kuo pigiau ir taip išsilaikyti. (2 t., b. l. 53-56, 80-82, 88-89).

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „K.P.” įgalioto atstovo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu juridinis asmuo sutiko su direktoriaus M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl jam belieka sutikti su pozicija, kad juridinis asmuo pripažįsta padarytas nusikalstamas veikas. (2 t., b. l. 125-126).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kaip M. K. atpažįsta A. P. kaip asmenį, kuriam jis perdavė reikalingus duomenis, kuris jam atvežė bendrovės „P.E.“ dokumentus, o vėliau ir išgrynintas UAB „K.P.“ pervestas pinigines lėšas (2 t., b. l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais A. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu pastarasis parodė, kad M. K. jis pažįsta iš matymo, kaip reklamos specialistą. Tiksliai nepamena kada, iš pokalbių su A. V. jis žinojo, kad šis turi galimybę, surašant dokumentus apie fiktyvius sandorius, „išgryninti pinigus“. Iš pokalbių su M. K. jis žinojo, kad šiam reikalingi grynieji pinigai, todėl nusprendė, kad galėtų tarpininkauti ir taip užsidirbti sau papildomų pinigų. A. V. jis pasakė, kad yra žmonės, kuriems reikėtų „išgryninti pinigus“. A. V. paaiškino, kad iš tų žmonių reikia sutarčių dėl kažkokių darbų atlikimo, vėliau tų darbų priėmimo perdavimo aktų, tada A. V. pasirūpins, kad būtų išrašyta PVM sąskaita - faktūra, kurią jis turės perduoti jiems, o šie turės pervesti pinigus į įmonės, kurios rekvizitai bus nurodyti PVM sąskaitoje - faktūroje, sąskaitą. Taip pat A. V. nurodė, kad už paslaugas norės apie 2,5 % nuo sumos, nurodytos PVM sąskaitoje - faktūroje be pridėtinės vertės mokesčio. A. P. pasiskaičiavo, kad jam užteks 5% nuo sumos, nurodytos PVM sąskaitoje - faktūroje be pridėtinės vertės mokesčio. Tada jis susitiko su M. K.. Šiam paaiškino, kad pagal sudarytus dokumentus apie fiktyviai atliekamus darbus bus surašoma PVM sąskaita - faktūra, kurią šis turės apmokėti – padaryti mokėjimo pavedimus į tos įmonės sąskaitą, pinigai bus nuimti nuo sąskaitos ir tada M. K. gaus pinigų tiek, kiek nurodyta PVM sąskaitoje - faktūroje be PVM, atskaičiavus apie 7,5-8 procentus už padarytą šią paslaugą. M. K. sutiko su tokiomis sąlygomis. Jis M. K. pasakė, kad reikia sutarties dėl darbų atlikimo ir atliktų darbų priėmimo perdavimo akto. Susitarė, kad jis M. K. perduos įmonės, kurios vardu bus išrašomos PVM sąskaitos - faktūros rekvizitus, o šis jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiųs sutartį ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus. A. V. jam davė Latvijos įmonės „P. E.“ rekvizitus, kuriuos jis perdavė M. K.. Po kurio laiko jis gavo iš M. K. jau sudarytus UAB „K.P.“ vardu sutartį ir darbų atlikimo perdavimo priėmimo aktą elektroniniu paštu. Jokių koregavimų šiuose dokumentuose jis neatliko. Šiuos dokumentus jis atspausdino dviem egzemplioriais ir perdavė A. V.. Po kurio laiko A. V. jam grąžino sutartį, minėtą aktą ir Latvijos įmonės „P. E.“ PVM sąskaitą - faktūrą. Kokiomis pavardėmis buvo pasirašyti dokumentai iš „P. E.“ pusės, jis neprisimena. Kas galėjo pasirašyti, taip pat nežino, nes dokumentus jis gavo jau pasirašytus ir antspauduotus. Gavęs dokumentus jis susiekė su M. K. ir susitiko. M. K. pasirašė sutartį ir aktą, uždėjo antspaudus, pasiėmęs po vieną egzempliorių ir „P. E.“ PVM sąskaitą - faktūrą išvažiavo. Pas jį likusį sutarties ir akto egzempliorių jis atidavė A. V.. Pastarasis jam visus dokumentus ar duomenis atnešdavo į darbovietę, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai M. K. padarė pinigų pervedimą, pranešė jam elektroniniu paštu, o jis apie tai pranešė A. V.. Po kelių dienų A. V. jam į darbovietę atnešė pinigus, tai yra pinigų sumą, lygią pinigų sumai, kuriai buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra be PVM ir atėmus apie 2,5 procentus, kuriuos A. V. atsiskaičiavo sau. Tada jis atsiskaičiavo sau apie 5 procentus, ir SMS žinute pranešė M. K., kad gali susitikti. Aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Mada“, Viršuliškių g., Vilniuje, jis M. K. perdavė pinigus – sumą, lygią pinigų sumai, kuriai buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra be PVM ir atėmus apie 7,5-8 procentus. Tokie tarpininkavimai tarp M. K. ir A. V. buvo tik du kartus (2 t., b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais A. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu pastarasis parodė, kad A. P. pats jo buvo klausęs dėl galimybės įmonėms išsigryninti pinigus įforminant sandorius suklastotais dokumentais. Jis A. P. papasakojo, kad gali parūpinti suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas - faktūras, sutartis bei kitus dokumentus apie tariamai suteiktas paslaugas arba perkamas prekes įmonėms, kurių rekvizitus jam pateiks. Taip pat paaiškino ir įmonės pinigų išgryninimo mechanizmą, t.y. kad pateiktose suklastotose PVM sąskaitose - faktūrose bei sutartyse, kuriose užfiksuotas tariamas prekių pirkimas arba paslaugų teikimas, bus nurodytos bankinės sąskaitos, į kurias turi būti pervedami pinigai bankiniu pavedimu, po to jie bus išgryninti ir dalį sau pasilikęs atiduos A. P.. Taip pat A. P. pasakė, jog prieš fiktyvių dokumentų išrašymą šis su juo susisiektų ir perduotų visą reikalingą informaciją suklastotiems dokumentams išrašyti. A. P. suprato jo pasiūlymą, kad jis gali parūpinti suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras, kuriose bus tariamai įforminti pirkimai, sutartis, kurių pagalba bus išgryninti įmonės pinigai. A. P. dažniausiai informaciją apie fiktyvius sandorius perduodavo kompiuterine laikmena – kompiuterio diskelyje, kuriame buvo visa jo pasakyta informacija. Diskelį jis nunešdavo V. B. arba A. A., o šie po kelių dienų su juo susisiekdavo ir pasakydavo, kad suklastoti dokumentai, kuriuose užfiksuotos tariamos ūkinės operacijos jau atspausdinti ir kad gali juos atvažiuoti pasiimti. Pasiėmęs iš V. B. arba A. A. suklastotus dokumentus, t.y. PVM sąskaitas - faktūras, sutartis bei kitus dokumentus apie tariamai suteiktas paslaugas arba perkamas prekes, juos jis perduodavo A. P. tiesiogiai į rankas, dažniausiai mašinoje. Po to A. P. jam paskambindavo ir informuodavo, jog pinigai už tariamas paslaugas jau pervesti į bankines sąskaitas, nurodytas jo pateiktose suklastotose PVM sąskaitose - faktūrose. Šią informaciją jis perduodavo V. B. arba A. A., o kelių dienų bėgyje šie jam paskambindavo ir liepdavo atvažiuoti į konkrečią vietą pasiimti išgrynintų pinigų. Pinigus pateikdavo V. B., surašęs ant lapelio pinigų sumas, kurios atiteko šiam kaip užmokestis ir sumas, kurias jam atiduoda. Perskaičiavęs pinigus prie A. A. arba V. B. jis nedelsiant susisiekdavo su A. P. ir juos atiduodavo A. P. tiesiogiai į rankas. Kiek pamena, A. P. vidutiniškai grąžindavo per kartą ne daugiau kaip 40 000 Lt, šio asmeniškai surastų įmonių, išgrynintų piniginių lėšų. Už šią paslaugą sau jis pasilikdavo tam tikrą procentą, kurį atsiskaičiuodavo nuo A. A. ar V. B. pateiktų pinigų. Tai dažniausiai buvo vidutiniškai apie 400 Lt už vieną suklastotų dokumentų, kuriuose užfiksuotos tariamos paslaugos ar tariami pirkimai, paketą (2 t., b. l. 38-41).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais A. A. (A. A.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu pastarasis parodė, kad su V. B. yra seni pažįstami ir beveik visur dalyvauja kartu. Vieno iš pokalbių metu su juo ir Viktoru B. R. V. pasiūlė jiems užsidirbti pinigų. Tai ir buvo pasiūlymas dalyvauti nusikalstamoje veikloje, ką jis iškart suprato iš R. V. jiems išdėstytos jų veikimo schemos. R. V. jiems paaiškino, kad jis, t.y., R. V., savo ar kažkokių kitų įmonių vardu gali bet kuriai Lietuvos įmonei išrašyti PVM sąskaitas – faktūras bei kitus dokumentus dėl bet kokių darbų ar paslaugų tariamo atlikimo juos perkančiai įmonei, o toliau tariamus darbus ir paslaugas perkančiai įmonei, atsiskaičius su PVM sąskaitas – faktūras išrašiusia įmone mokėjimais per banką arba grynais pagal išrašytus kasos pajamų orderius, visi pinigai bus padalinti, būtent, didžioji jų dalis grįš tariamų darbų ar paslaugų pirkėjui, o kita, mažesnė dalis, liks R. V. ir jiems kaip tarpininkams. R. V. pasiūlymas pasireiškė tuo, kad jo ir V. B. uždarbis bus už tariamų darbų ar paslaugų pirkėjų suradimą ir už tai jie galės gauti kelis procentus nuo tariamų darbų ar paslaugų vertės virš R. V. paimamų 12-15 procentų, dėl kurių patys susiderės su tariamų darbų ar paslaugų pirkėjais. Jį ir V. B. tokios sąlygos tenkino. Visais savo uždirbtais 1-4 procentais (nuo tariamų darbų ar paslaugų vertės ir už juos sumokėtų pinigų sumos) nepriklausomai nuo to, kas surasdavo tariamų darbų ar paslaugų pirkėją bei kas su juo daugiau bendraudavo, jie su V. B. pasidalindavo perpus. Kai jis su V. B. įsitraukė į nusikalstamą veiklą, jie dažniausiai kartu ir susitikdavo su kitais nusikalstamoje veikloje dalyvavusiais asmenimis, perduodant dokumentus dėl tariamų darbų ar paslaugų pirkimo – pardavimo bei dėka tų tariamų operacijų gautus grynuosius pinigus. Kai vienas iš jų būdavo kur nors išvykęs ir kuo nors užsiėmęs, minėtų dokumentų ir pinigų perdavime dalyvaudavo vienas iš jų. Jis ir V. B. dėl dokumentų apie tariamų darbų ar paslaugų pardavimus bei dėl grynųjų pinigų, gautų po tokių pardavimų, praktiškai visada bendraudavo su R. V.. Tik kelis kartus tiesiogiai teko bendrauti su V. N. ir S. Ž., kurie, kaip jis matė, dirbo pas R. V., jam padėdavo, būdavo šio ofise, o R. V. nesant perduodavo dokumentus. Kad šie būtų perdavę pinigus, nepamena. Vienas iš žmonių, per kurį buvo vykdomi tariami sandoriai, buvo A. V.. Vieno iš pokalbių su A. V. ir V. B. metu, jie A. V. pasiūlė tariamus sandorius, paaiškindami visą nusikalstamos veiklos schemą. A. V. sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikloje. Su A. V. buvo sutarta dėl 15 procentų už tariamų darbų ar paslaugų pardavimus. Kiek pamena, A. V. atstovaujamoms įmonėms reikėjo tariamų darbų ir paslaugų, tačiau kokių nepamena. Kokioms įmonėms A. V. atstovauja, šis neminėjo, bet atstovavo tikrai ne vienai, tačiau jų pavadinimų nepamena. Kaip A. V. su tomis įmonėmis susijęs, A. A. nežino. Su A. V. buvo sutarta, kad atsiskaitymai už tariamų darbų ar paslaugų pardavimus šio atstovaujamos įmonės atsiskaitinės mokėjimo pavedimais per bankus, kad sutartis bei reikalingus atliktų darbų aktus pateiks pats A. V.. Jam ir V. B. sužinojus iš R. V. šio atstovaujamų įmonių, kurių vardu bus apiforminami suklastoti dokumentai dėl tariamų darbų ar paslaugų pardavimų, duomenis, juos pateikdavo A. V.. Šis po kurio laiko pateikdavo jiems apiformintas sutartis ir kartais aktus tarp jų nurodytų tariamų darbų ir paslaugų pardavėjų bei A. V. atstovaujamų jam nežinomų pirkėjų, kurie būdavo pasirašyti jam nežinomų pirkėjų atstovų. Toliau tuos suklastotus dokumentus jie su V. B. perduodavo dažniausiai R. V., rečiau V. N., o po kurio laiko iš šių atsiimdavo dokumentus jau pasirašytus R. V. atstovaujamų įmonių asmenų, kurių jis nežino, taip pat gaudavo remiantis tomis sutartimis bei aktais apiformintas ir pasirašytas suklastotas PVM sąskaitas – faktūras dėl tariamų darbų ar paslaugų pardavimų A. V. atstovaujamoms įmonėms. Po to tuos dokumentus jie perduodavo A. V., kuris jam nežinomu būdu organizuodavo pinigų pervedimus už tariamų darbų ir paslaugų pardavimus į R. V. atstovaujamų įmonių sąskaitas. Apie tuos pervedimus jie su V. B. sužinodavo arba iš A. V. arba iš R. V.. Po tų pervedimų jie su V. B. nuvažiuodavo pas R. V. ir iš šio atsiimdavo A. V., jam ir V. B. skirtus pinigus, t.y. apie 87-89 procentus nuo tariamų darbų ar paslaugų vertės. Likusius apie 11-13 procentų sau palikdavo R. V.. Paėmę sau apie 2-4 procentus, likusius apie 85 procentus jie su V. B. tiesiogiai perduodavo A. V.. Pastarasis patikrindavo pateikiamus dokumentus bei perskaičiuodavo perduodamus grynuosius pinigus. Praktiškai visada jo, V. B. ir A. V. susitikimai, kuomet buvo perduodami suklastoti dokumentai bei grynieji pinigai, vykdavo jo ir V. B. įmonės – VĮ „VVKUR“ ofiso patalpose, kur ateidavo A. V.. Kokį kartą – du V. B. be jo buvo susitikęs su A. V. kažkur lauke. (2 t., b. l. 29-34)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais V. B. (V. B.) parodymais, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, kurių metu pastarasis davė analogiškus parodymus A. A. parodymams (2 t., b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais R. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09 parodymais, kurių metu pastarasis parodė, kad Latvijos kompanija „P.E.“ realiai jokios veiklos nevykdė, o buvo naudojama pinigams išgryninti. Dėl tariamų sandorių panaudojant Latvijos kompaniją „P.E.“ ir kitas panašias realios veiklos nevykdančias įmones jis buvo taręsis su A. A. ir V. B. bei kitais asmenimis, tačiau susitarimas vyko ne vien tik iš jo pusės. Tai yra A. A., V. B. ir kiti tokie asmenys patys rodė iniciatyvą ir žinojo, kad yra galimybė per realios veiklos nevykdančias įmones išsigryninti pinigus ir jie patys jo prašė tokių paslaugų. Kokioms sumoms surašyti tariamus sandorius ir kiek dažnai naudotis tokiomis paslaugomis, tai sprendė patys, tame tarpe ir A. A. su V. B.. Pinigų išgryninimas vyko taip: realią veiklą vykdančios įmonės pervesdavo pinigus už tariamus sandorius į realios veiklos nevykdančių įmonių tame tarpe ir į Latvijos kompanijos „P.E.“ sąskaitas, o iš šių įmonių jau išgrynintus pinigus jam atnešdavo A. J. ar A. J.. R. V. parodė, kad už tariamus sandorius pervestus ir išgrynintus pinigus jis yra perdavęs A. A., V. B. bei kitiems asmenims. Pasidalinimo procentinė pinigų dalis priklausė nuo pervestos sumos, konkrečių asmenų susitarimo (2 t., b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais S. Ž., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu ji parodė, kad R. V. nurodymu ji yra išrašiusi dokumentus Latvijos kompanijos „P. E.“ vardu. Tokius nurodymus jai galėjo duoti tiek R. V., tiek V. N.. Kartais R. V. tokius atspausdintus dokumentus atiduodavo pats, o kartais per ją. Jai buvo duodamas R. V. nurodymas perduoti pas jį užėjusiems asmenims vokus. Vokai būdavo dideli, baltos spalvos, o juose būdavo sudėti įvairūs dokumentai. Vokus paruošdavo R. V. ir išeidamas iš kabineto jai ant darbo stalo sudėdavo keletą vokų ir pasakydavo, kam juos perduoti. R. V. jai buvo davęs banko kortelę su kodais, kurių pagalba ji galėjo internetu prisijungti pasižiūrėti Latvijos kompanijos „P.E.“ banko sąskaitos judėjimą. Jei būdavo pervesti pinigai, tai R. V. ji turėdavo atspausdinti banko išrašą ir nunešti. Po to R. V. duodavo nurodymą iškviesti A. J., kuris buvo įdarbintas minėtos įmonės vadybininko pareigose, ir nuimti nurodytą pinigų sumą. Ji A. J. arba skambindavo, arba parašydavo žinutę, kur ir iš kokio banko nuimti grynųjų pinigų. Pinigus atnešdavo tiek A. J., tiek A. J., kuri su R. V. bendraudavo tiesiogiai. Visus pinigus, kuriuos atnešdavo A. ir A. J., ji perduodavo R. V.. Kiek jai yra žinoma ir kiek ji suprato, tai būdavo pinigai, pervesti už tariamai parduotas prekes ar tariamai atliktus darbus. Jie buvo grąžinami įmonių atstovams per tarpininkus, tame tarpe ir A. A. ir V. B.. R. V. nieko neprileido prie informacijos, kur yra panaudojami A. ir A. J. atnešti pinigai (2 t., b. l. 5-8).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais V. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu pastarasis parodė, kad jis padėdavo įsteigti įmones, paruošti įmonių steigimo dokumentus, nuimdavo pinigus nuo įmonių sąskaitų, perduodavo šiuos pinigus kitiems asmenims ne savo valia, o R. V. nurodymu, nes kitaip ir negalėjo būti. R. V. viskam vadovavo pats, neprileisdavo prie savo pažįstamų, labai griežtai žiūrėjo, kad niekas vieni apie kitus nežinotų, kad niekas nežinotų R. V. verslo paslapčių. Labai griežtai žiūrėjo, kas su kuo bendrauja, kad nebūtų kas nors daroma be R. V. žinios. Latvijos kompanija „P.E.“ jam žinoma. R. V. jam paskambindavo telefonu ar tiesiogiai žodžiu pasakydavo, kad jis iškviestų A. J. į Vilnių. Kiek jis suprato, tai A. J. į Vilnių būdavo kviečiamas tam, kad nuimti pinigus iš Latvijos kompanijos „P.E.“ banko sąskaitos. Jis skambindavo A. J., pasakydavo, kad reikia atvykti Vilnių, o kad šis kviečiamas tam, kad nuimti pinigus nuo Latvijos kompanijos „P.E.“ sąskaitos, A. J. žinojo ir pats. Kokią sumą reikia nuimti nuo minėtos įmonės sąskaitos, A. J. pasakydavo jis, nusiųsdamas kartais informaciją ir SMS žinute, o jam, kokią sumą reikia nuimti nuo sąskaitos, pasakydavo S. Ž. arba R. V.. 2007 metų pabaigoje R. V. jam davė Latvijos kompanijos „P.E.“ banko sąskaitos slaptažodžių generatorių ir nuo to laiko R. V. jam liepdavo pažiūrėti, kiek yra pinigų minėtos įmonės sąskaitoje. R. V. jam davė nurodymą, kad kada į Latvijos kompanijos „P.E.“ sąskaitą bus pervesti pinigai, jis pasakytų A. J., kad šiuos pinigus reikia nuimti. Ką jis ir darė. Kad į Latvijos kompanijos „P.E.“ banko sąskaitą buvo pervedami pinigai už tariamai atliktas paslaugas ir parduotas prekes, jis nežinojo. Kiek kartų A. J. jam perdavė grynuosius pinigus, nuimtus nuo Latvijos kompanijos „P.E.“ sąskaitos, pasakyti negalįs, tačiau nedaug. Pinigus A. J. jam perdavinėdavo lauke prie jo darbo, maždaug apie keliasdešimt tūkstančių. Pinigų, paimtų iš A. J., jis niekada neperskaičiuodavo. Pinigai būdavo perduodami dažniausiai supakuoti banko, kartais banko maišelyje. Iš šių jam perduotų pinigų jis sumokėdavo A. J. 200 Lt, nes taip jam buvo liepęs R. V.. Visą kitą likusią sumą tą pačią dieną jis atiduodavo R. V. ofise. Sau nepasilikdavo nieko. Kur jo perduotus pinigus dėdavo R. V., pasakyti negalįs, nes nežino. Jis visiškai nesikišo ir nesidomėjo minėtos įmonės veikla, jis tik kaip R. V. samdomas darbuotojas atliko tai, ko šis jo prašydavo ar nurodydavo. (2 t., b. l. 9-18)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais A. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu pastaroji parodė, kad R. V. jai pasakė, kad yra Latvijos kompanija, kuri nori dirbti su jais, ir kad reikalingas dar vienas žmogus, kuris galės nuimti pinigus. Be to minėjo, kad tą žmogų bus galima įdarbinti toje Latvijos įmonėje vadybininko pareigose. Kaip tik tuo metu jos vyras A. J. neturėjo darbo, be to vis tiek kartas nuo karto šis kartu su ja važiuodavo į Vilnių, todėl jį R. V. ir pasiūlė. Be to A. J. viską išaiškino, ką šiam reikės daryti. Ji nežino, ar A. J. buvo įdarbintas Latvijos kompanijoje „P.E.“ ar ne, tačiau arba S. Ž. arba V. N. parašydavo SMS žinutę A. J., kada, iš kokio banko ir kokią sumą reikės nuimti nuo Latvijos kompanijos „P.E.“ banko sąskaitos. A. J. nuimti grynų pinigų nuo sąskaitos eidavo jau savarankiškai ir pinigus atiduodavo tiesiogiai R. V.. Kas išrašydavo dokumentus Latvijos kompanijos „P.E.“ vardu, nieko pasakyti negalinti, nes nežino, ji to nedarė. Ji jokių sutarčių ar PVM sąskaitų – faktūrų „P. E.” vardu nėra mačiusi. Jos kabinete buvo tik tokių įmonių registracijos pažymėjimų atšviestos kopijos ir kai kurių banko čekių knygelės, kurios jau buvo suantspauduotos. Kas turėjo tokių įmonių antspaudus, pasakyti negalinti, nes nežino. Kai jai R. V. pasakydavo, iš kurios įmonės banko sąskaitos reikia nuimti pinigus, ji pasiimdavo tos įmonės banko čekių knygelę ir išplėšusi vieną lapelį paduodavo asmeniui, kuris ir eidavo nuimti pinigus iš atitinkamos įmonės sąskaitos. Tie asmenys savo ranka užpildydavo banko čekius. Jos pareiga buvo tik paimti iš asmenų nuimtus pinigus ir saugiai juos pristatyti R. V.. R. V. tiesiogiai iš jos pinigus yra paėmęs tik keletą kartų 2007 metų pabaigoje, o iki to jis liepdavo jai parneštus pinigus padėti savo kabinete esančiame seife, kurio raktą, o taip pat ir kabineto raktą turėjo R. V., nes ji pati jam tuos raktus buvo davusi. (2 t., b. l. 19-23)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, parodymais, kurių metu pastarasis parodė, kad jis per žmoną A. J. ir R. V. buvo įdarbintas Latvijos įmonėje „P. E.“ vadybininku. R. V. sakė, kad Latvijos įmonė „P. E.“ užsiima metalinių turėklų, stelažų gamyba Latvijoje, nori plėsti veiklą į Lietuvą ir kad jis bus atstovas, atsakingas už įmonės veiklą Lietuvoje. Nurodė, kad jam, kaip šios įmonės atstovui, reikės atidaryti įmonės vardu sąskaitą banke bei kartais nuimti pinigus ir juos atiduoti R. V.. Jam žadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį. Jis sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo. Atidarius sąskaitą Nord banke jis pasiėmė įmonės čekių knygelę ir sąskaitos generatorių. Vėliau čekių knygelę jis atidavė S. Ž.. Latvijos įmonės „P. E.“ antspaudas greičiausiai taip pat buvo perduotas S. Ž., nes vėliau jau ji jam perduodavo antspauduotus čekių knygelės čekius. S. Ž. jam buvo paaiškinusi, kad reikės nuimti pinigus ir už tai jis gaus 200 litų. Jis sutiko. S. Ž. jam atsiųsdavo žinutę į mobilų telefoną ir nurodydavo, kokią pinigų sumą reikia nuimti. Žinutės tekstas buvo maždaug toks „30 000 Nord“ ir jis suprasdavo, kad reikia nuimti 30 000 litų Nord banke. Jis vienas nueidavo į Nord banką, esantį Europos prekybos centre, ir nuimdavo pinigus. Pinigų sumos neprisimena, gal apie 30000 litų. Gautus pinigus jis nuveždavo į biurą adresu Stirnų g.27, Vilniuje ir atiduodavo S. Ž., išskyrus 200 litų, kurie buvo skirti jam kaip atlygis. Laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 metų gegužės mėn. S. Ž. nurodymu maždaug kartą ar du kartus per savaitę jis važiuodavo į Vilnių nuimti pinigų. Nuo 2006 metų gruodžio mėn. S. Ž. jį nuvedė į kabinetą, buvusį kažkokios gamyklos patalpose, Stirnų gatvėje, Žvėryne, Vilniuje. Paaiškino, kad šį kabinetą nuomoja. Davė jam raktus nuo šio kabineto ir pasakė, kad nuimtus pinigus atvežti ir palikti kabinete esančiame seife. Raktą nuo seifo palikti kabinete. Nuo to laiko nuėmęs pinigus jis atvažiuodavo į tą kabinetą ir pinigus palikdavo seife. Šiame kabinete rasdavo S. Ž. jam paliktus čekių kvitus su įmonės antspaudais. Jis šios Latvijos įmonės antspaudų ar dokumentų neturėjo. Kiek kartų yra nuėmęs ir kokią bendrą pinigų sumą – jis neprisimena, niekur nefiksavo. A. L. įmonę „P. E.“ jis nieko nežino, šios įmonės jokių dokumentų nepasirašinėjo. V. N. jis pažįsta kaip asmenį, kuris pakeitė S. Ž., kai ši išėjo iš darbo, ir kuriam jis perduodavo nuimtus grynus pinigus iš Latvijos firmos „P.E.“ sąskaitų. V. N. jam skambindavo ar parašydavo žinutę, kokią sumą iš kokio banko ir kokios įmonės vardu nuimti pinigus. Tuomet kai nurodymus nuimti pinigus duodavo V. N., tai ir nuimtus pinigus jis veždavo V. N.. A. J. nusikalstama veikla pasireiškė tuo, kad R. V. tiesioginiu nurodymu būtent ji ieškojo asmenų, kurių vardu būtų galima atidaryti įmones, kurios bus naudojamos nusikalstamai veiklai nuslėpti. Tai pat šiuos asmenis įdarbindavo šiose įmonėse, nors tikrai žinojo, kad nei šios įmonės, nei įdarbinti asmenys jokių prekių neparduos ir jokių darbų neatliks. Šiais klausimais A. J. bendraudavo tiesiogiai tik su R. V.. Taip pat R. V. nurodymu A. J. ieškojo ir asmenų, kurie galės būti patvirtinti banke kaip įmonės įgalioti asmenys ir tokiu būdu galės nuimti pinigus iš šių įmonių banko sąskaitų. Kiek jam yra žinoma, A. J. ir pati yra nuėmusi pinigus iš įmonių sąskaitų, tačiau konkrečiai iš kokių įmonių, nurodyti negalįs, nes nepamena (2 t., b. l. 24-28).

Kratos protokolais, kuriuose užfiksuotas suklastotų Bendrovės „P.E.” dokumentų dėl tariamų sandorių su UAB „K.P.“ paėmimas iš UAB „K.P.“ patalpų adresu Perkūnkiemio g. 4A, Vilniuje, iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Administratorius“ patalpų adresu Laisvės pr. 105, Vilniuje (1 t., b. l. 16-27, 28-32).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie LR VRM Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2011-09-23 specialisto išvada Nr.5-1/193, kurioje, atlikus UAB „K.P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, dėl tariamų sandorių su bendrove su ribota atsakomybe „P. E.“ nustatyta, kad:

- pagal tyrimui pateiktus UAB „K.P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės su ribota atsakomybe „P. E.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų serija EU Nr. 215 (2007-10-12), Nr. 273 (2007-12-20) duomenimis bendrovės „K.P.“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. spalio, gruodžio mėn. buvo apskaityti pirkimai už 62 825 Lt ir 11 308,50 Lt, iš viso 74 133,50 Lt (pateikti specialisto išvados 2 lentelėje);

- UAB „K.P.“ su Bendrove su ribota atsakomybe „P. E.“ pilnai atsiskaitė, t.y. Bendrovei su ribota atsakomybe „P. E.“ pervedė pavedimais iš viso 74 133,50 Lt (22 567,50 – 2007-10-22; 51 566 – 2008-01-22) (specialisto išvados 13, 14 priedai);

- UAB „K.P.” neįvykusioms operacijos pagrįsti panaudodama Bendrovės su ribota atsakomybe „P. E.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias operacijas ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “K.P.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus;

- Kadangi sandoriai tarp UAB „K.P.“ ir Bendrovės su ribota atsakomybe „P. E.“ realiai neįvyko ir jokių paslaugų Bendrovės su ribota atsakomybe „P. E.“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2007-10-12 serija EU Nr. 215 (už darbus pagal rangos sutartį Nr. 2007/08/20 ir atliktų darbų aktą Nr. 1) 22567,50 Lt sumai, tame tarpe 3442,50 Lt PVM ir 2007-12-20 serija EU Nr. 273 (už darbus pagal subrangos sutartį Nr. 2007/08/20-1 ir atliktų darbų aktą Nr. 2) 51566 Lt sumai, tame tarpe 7866 Lt PVM nepardavė;

- 2008-09-25 Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2007 m. spalio mėn. ir 2009-06-02 pateiktoje 2007 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijose neteisėtai deklaravo 11309 Lt atskaitomojo pirkimo PVM, iš jų: 2007 m. spalio mėn. – 3443 Lt PVM ir 2007 m. gruodžio mėn. PVM – 7866 Lt, bei šiomis sumomis nepagrįstai padidino grąžintinas iš biudžeto sumas;

- 2008-10-06 Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 62825 Lt sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną ir šia suma sumažino 2007 m. apmokestinamąjį pelną ir neapskaičiavo ir nesumokėjo 9424 mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;

- 2008-10-06 Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2007 m. metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje už 2007 m. deklaravo 6285 Lt mažesnę socialinio mokesčio bazę, nuo kurios nepriskaičiavo ir nesumokėjo 1884 Lt socialinio mokesčio sumos (1 t., b. l. 56-170).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – M. K., veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės, suburtos keliems nusikaltimams, nariu, veikdamas tyčia, vykdė tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, organizavo apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizavo žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą, jų panaudojimą įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, vykdė turtinės prievolės išvengimą ir svetimo turto įgijimą apgaule. Tokiu būdu M. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. M. K. veika kvalifikuota tinkamai.

Byloje surinkti duomenys teismo vertinami kaip įrodymai, kad kaltinamasis juridinis asmuo UAB „K.P.“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje, pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai ir interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje (nutartis 2K-P-95/2012) pripažįstama, kad formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų, nebūtinai, turtinių, juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi ar turės naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami įmonėms interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose).

Teismas iš byloje surinktų ir įvertintų įrodymų daro išvadą, kad kaltinamas juridinis asmuo UAB „K.P.“ turėjo naudos iš kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos, ji buvo daroma būtent dėl UAB „K.P.“ interesų: kaltinamasis M. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino ir patvirtino, kad dėl įformintų tariamų sandorių tarp UAB K.P.“ ir UAB „P.E.“, dėl dokumentų, kuriuose pavaizduoti neįvykę sandoriai įtraukimo į UAB K.P.“ buhalterinę apskaitą, jis gavo apie 55 000 Lt, kuriuos panaudojo UAB „K.P.“ veikloje: įvairiems įrankiams, naudojamiems įmonės veikloje, pigiau, be pirkimo dokumentų, įsigyti turguje, siekdamas sutaupyti lėšų, išleidžiamų įmonės krovos darbų paslaugoms apmokėti (prie įrengiamo objekto prireikus pernešti didelius medžiagų kiekius yra pigiau sumokėti eiliniam praeiviui nei samdyti darbininkus ar perkrovos įmonę), sumokėti pavieniams asmenims už tokių medžiagų prie objekto saugojimą. M. K. patvirtino, kad visus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, teigė, kad reikėjo paslaugas pirkti kuo pigiau ir taip išsilaikyti rinkoje. Šios išdėstytos aplinkybės pripažintinos lemiančiomis teisinį juridinio asmens UAB „K.P.“ veikos vertinimą, kurio pagrindu teismas konstatuoja, kad fizinio asmens M. K. nusikalstama veika vertinama kaip juridinio asmens UAB „K.P.“ nusikalstama veika. Juridinis asmuo UAB „K.P.“ iš nusikalstamos M. K. veikos turėjo konkrečios naudos, ją pripažino, buvo suinteresuotas tokia veika ir jos sukeliamais padariniais, todėl juridinio asmens UAB „K.P.“ veika padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.

Valstybės biudžetui padaryta 22 617 Lt turtinė žala pilnai atlyginta, todėl civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

K. M. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per šešis mėnesius (t.2, b.l.157).

Kaltinamasis juridinis asmuo UAB „K.P.“, atstovaujamas įgalioto atstovo R. M., sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per šešis mėnesius (t.2, b.l.158).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkius ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti. M. K. prisipažino padaręs nusikaltimus, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, veikos mastą, veikos tęstinumą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano esant tikslinga parinkti M. K. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis M. K. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Teismas, atsižvelgęs į skirtinų baudų dydį ir kaltinamojo M. K. prašymą, sprendžia esant tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą – šešis mėnesius.

M. K. buvo laikinai sulaikytas 2009-10-26 12.50 val., o paleistas 2009-10-26 17.25 val. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnis).

M. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „K.P.“ teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo būdą, veikos mastą, tęstinumą, motyvus ir tikslus, į tai, kad juridinis asmuo UAB „K.P.“ prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savanoriškai atlygino žalą, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis (bauda) ir jos dydis juridiniam asmeniui UAB „K.P.“ parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Teismas, atsižvelgęs į skirtinų baudų dydį ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „K.P.“, atstovaujamo įgalioto atstovo R. M., prašymą, sprendžia esant tikslinga nustatyti ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą – šešis mėnesius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 straipsniu, 390 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 9100 (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 9100 (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 55 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 7150 (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę M. K. paskirti 70 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 9100 (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-10-26 12.50 val. iki 2009-10-26 17.25 val. (viena para), kas atitinka 2 minimalių gyvenimo lygio dydžio baudą, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta bauda yra 68 (šešiasdešimt aštuonių) minimalių gyvenimo lygio dydžio, t.y. 8840 (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt) litų.

M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „K.P.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 85 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 11 050 (vienuolikos tūkstančių penkiasdešimties litų) baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 8450 (aštuonių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties litų) baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 85 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 11050 (vienuolikos tūkstančių penkiasdešimties litų) baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 9100 (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę M. K. paskirti 85 minimalių gyvenimo lygio dydžių – 11 050 (vienuolikos tūkstančių penkiasdešimties litų) baudą.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. ar juridinis asmuo UAB „K.P.“ turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.