- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 1-11-213/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00230-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Civilinis ieškovas
- A. D., I. D.
- Kaltinamasis
- J. V.
- Kategorijos
- 14.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. D. ir I. D., jų atstovei adv. padėjėjai L. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Volfas Engelman“ atstovu Kanarų salose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2013-09-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 184 str. 2d. baudžiamuoju įsakymu 25 MGL, t.y. 3250 Lt bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 300 str. 3d. ir pagal LR BK 182 str. 2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2014-08-29 prokuroro nutarimu atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 10-9-622-14, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent :
Žemesnės instancijos teismas
jis kaltinamas tuo, kad 2007 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, turėdamas tikslą gauti iš Trakų kredito unijos 11584.8 EUR (40 000 Lt) dydžio paskolą ir žinodamas, kad Trakų kredito unija suteiks jam reikalingą pinigų sumą laiduojant A. D., kuris turi būti gavęs žmonos I. D. sutikimą dėl vyro laidavimo už J. V., pastarajam imant paskolą iš Trakų kredito unijos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 12 d. - 2007 m. vasario 9 dienos datuotoje Kredito unijai Trakų kredito unija laidavimo paraiškos reverso pusės grafos LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI eilutėje „Aš, laiduotojas/garantas“ šalia žodžių „A. D.“ ir eilutėje „Aš, laiduotojo/garanto sutuoktinis“ šalia žodžių „ I. D.“ bei 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unijos laidavimo sutartyje Nr.07-00017 reverso pusės grafoje LAIDUOTOJAS (VARDAS IR PAVARDĖ, PARAŠAS) eilutėje šalia žodžių „A. D.“ davė pasirašyti nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad 2007 m. vasario 9 d. data laidavimo paraiškoje pasirašė ne A. D. ir ne I. D., o 2007 m. vasario 12 d. laidavimo sutartyje Nr.07-00017 pasirašė ne A. D., J. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2007 m. vasario 12 d., šiuos suklastotus dokumentus panaudotojo, t. y. perdavė laidavimo paraišką kaip pasirašytą A. D. ir I. D. ir laidavimo sutartį Nr.07-00017 kaip pasirašytą A. D. Trakų kredito unijos, esančios, Trakai, Vytauto g. 2, administratoriui A. U., ko pasėkoje 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unija suteikė J. V. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) paskolą, kurios J. V. nemokant buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš A. D.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad tokiu būdu J. V., suklastodamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tikrus dokumentus ir juos panaudodamas padarė A. D. didelę, t. y. 15407.19 EUR (53197, 95 Lt) dydžio turtinę žalą. Nurodyta, kad šioje J. V. padarytoje veikoje yra nusikaltimo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
Taip pat J. V. kaltinimas yra pareikštas ir už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis 2007 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 12 d. , turėdamas tikslą gauti iš Trakų kredito unijos 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) dydžio paskolą ir žinodamas, kad Trakų kredito unija suteiks jam reikalingą pinigų sumą laiduojant A. D., kuris turi būti gavęs žmonos I. D. sutikimą dėl vyro laidavimo už J. V. pastarajam imant paskolą iš Trakų kredito unijos, pateikė žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t.y. 2007 m. vasario 9 d. data surašytą Kredito unijai Trakų kredito unija laidavimo paraišką, pasirašytą neva A. D. ir I. D., kad neva A. D. sutiks laiduoti už J. V. Trakų kredito unijai, o I. D. neva sutinka, kad jos vyras A. D. būtų laiduotojas už J. V. Trakų kredito unijai , bei 2007 m. vasario 12 d. data surašytą Trakų kredito unijos laidavimo sutartį Nr.07-00017, kad neva A. D. laiduoja už J. V. pastarajam imant iš Trakų kredito unijos paskolą, Trakų kredito unijos, esančios Trakai, Vytauto g. 2, atstovui administratoriui A. U., kuris suklydimo įtakoje dėl pateiktų suklastotų dokumentų, 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unijos vardu suteikė J. V. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) paskolą, tokiu būdu J. V., panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ). Nurodyta taip pat, kad šioje J. V. padarytoje veikoje yra nusikaltimo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
J. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nepripažįsta. Parodė, kad nukentėjusįjį A. D. pažįsta nuo 2000 – 2002 metų. Parodė, kad 2007 metais jo pažįstamas L. norėjo nusipirkti žemės sklypą Elektrėnų sav., tačiau tam neturėjo pinigų. Tuomet kaltinamasis paskolino Lukšiui 75000 litų sklypo pirkimui. Kadangi sklypas kainavo apie 150000 litų, prie jo pirkimo prisidėjo ir jis pats. Parodė, kad minėtas žemės sklypas buvo prie ežero, tačiau iki tos vietos nebuvo kelio, todėl reikėjo papildomai lėšų keliui įrengti, tam, kad galėtų parduoti žemės sklypą, nes jau atsirado klientų, norinčių nusipirkti sklypą. Tuomet, jis, L. pasiūlymu kreipėsi į Trakų kredito uniją dėl 40000 litų kredito gavimo. Norint gauti kreditą, reikėjo tapti kredito unijos nariu ir surasti du asmenis, kurie už jį laiduotu. Tuomet jis dėl laidavimo susitarė su L., o taip pat paskambino ir D.. Nurodė, kad ir L. ir D. taip pat tapo kredito unijos nariais, nes priešingu atveju jie nebūtų buvę tinkami laiduotojai. Kadangi tiek jis, tiek ir D. buvo vedę, šiuo atveju reikėjo ir abiejų sutuoktinių sutikimo, jam kaip gaunančiam kreditą, o D. kaip jo laiduotojui. Jis kartu su D. buvo Trakų kredito unijoje, užpildė visus reikiamus dokumentus. Kadangi tiek jo, tiek D. žmonų nebuvo kartu, jie abu užpildė reikiamas paraiškas ir po to nuvežė žmonoms pasirašyti, pirma nuvažiavo pas kaltinamojo žmoną Vilniuje į Lazdynų mikrorajoną, po to kartu su D. nuvažiavo į jo namus. Kai atvažiavo prie D. namų Vilniuje, kaltinamasis liko automobilyje, o D. su dokumentais nuėjo į savo namus. Netrukus D. grįžo su dokumentais, kuriuos jie abu nuvežė į Trakų kredito uniją. Atsakymo dėl kredito gavimo laukė apie savaitę. Parodė taip pat, kad kredito suma, kurią jam išmokėjo Trakų kredito unija buvo mažesnė, t.y. ne 40000 litų, kaip jis nurodė paraiškoje, o apie 35000 litų. Parodė, kad jokio dokumento jis neklastojo, o kai važiavo su D. į kredito uniją, tai dabar negali pasakyti, ar D. rodė jam dokumentus su parašu ar ne, tik minėjo, kad žmona nenorėjo pasirašyti. Parodė, kad tuomet, kai atvyko į Trakų kredito uniją, kredito unijos darbuotojas U. vizualiai apžiūrėjo dokumentus ir juos paėmė. Parodė, kad su D. apie paskolos grąžinimą nekalbėjo, o su L. susitarė, kad kai gaus paskolą, sutvarkys kelią, parduos sklypą ir tuomet abu grąžins paskolą kredito unijai. Neginčijo tos aplinkybės, jog vekselyje, kurį pasirašė Trakų kredito unijoje, jis nurodė, kad iš kredito unijos gavo 40000 litų, nors taip iš tikrųjų nebuvo. Parodė, kad su D. nesutarimai prasidėjo tuomet, kai iš jo pirko automobilį už 70000 litų. Iš pradžių jis davė D. 20000 litų avansą už perkamą automobilį, tačiau jokio paskolos raštelio nerašė, vėliau pasirašė vekselį 50000 litų. Pinigus už automobilį pervedė D. motinai, nes tas automobilis buvo jos vardu. Kai jis tai pastebėjo nuvažiavo pas D. pakalbėti dėl to, kad pastarasis parašytų jam, jog nėra skolingas, tačiau D. iš jo pareikalavo papildomai 10000 litų, tačiau jis atsisakė tuos pinigus mokėti. Po to incidento jis nustojo grąžinti paskolą, gautą Trakų kredito unijoje. Laiko, kad jis pats nukentėjo nuo D. veiksmų. Parodė, kad kai gavo paskolą Trakų kredito unijoje, neturėjo tikslo jos negrąžinti. Laiko, kad už pirktą automobilį D. sumokėjo du kartus. Nurodė, kad yra kaltinamas tuo, ko nepadarė.
Nukentėjusysis A. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. V. yra labai geras pažįstamas nuo 1996 metų. Parodė, kad bendravo tik šeimomis, jokio bendro biznio neturėjo. Parodė, kad 2007 metų pradžioje jam paskambino kaltinamasis ir paklausė jo, ar jis nenori tapti Trakų kredito unijos nariu, tam kad galėtų gauti paskolą, nes kaltinamojo pažįstamas L. ten turi pažįstamų. Abu kartu nuvažiavo į Trakų kredito uniją, ten bendravo su U., kuris paaiškino, kad norint gauti kreditą unijoje, reikia tapti kredito unijos nariu. Davė blankus, jie juos užpildė, lygtai reikėjo mokėti 100 litų įnašą, kurį jis sumokėjo. Po kiek laiko jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad jis nori gauti paskolą Trakų kredito unijoje ir kad jam reikia laiduotojo. Tuomet jie abu nuvažiavo į Trakų kredito uniją, ten paaiškėjo, kad reikia dviejų laiduotojų, tai vienas sutiko būti L., o jam nukentėjusiajam reikėjo dar ir žmonos sutikimo dėl laidavimo, tačiau jis pasakė, kad žmona nesutiks. J. U. pasiūlė pabandyti, davė paraiškas, jas užpildė, bet vis tiek sakė, kad žmona nesutiks. Parodė, kad būdamas Trakų kredito unijoje, jis nedavė jokio sutikimo dėl laidavimo. Būdamas pas U., kažkokį popierių užpildė, bet kokį, dabar pasakyti negali. Po to V. liepė jam išeiti iš patalpų, ką jis ir padarė, o kai V . taip pat išėjo iš patalpų, rankose turėjo kažkokius dokumentus, bet kokius pasakyti negali. Tuomet jie abu sėdo į automobilį ir nuvažiavo į Vilnių link jo namų. Prie jo namų laukė jo draugas R. ir dar vienas vyriškis, kurio vardo nurodyti negali. Kai atvažiavo prie namų, Jonas jo paprašė, kad jis dar pakalbėtų su žmona, tuomet jis nuėjo į namus, o ar ką nors turėjo rankose, jis dabar neprisimena. Įėjęs į namus, su žmona net nekalbėjo ir grįžo atgal pas V. ir pasakė, kad žmona nepasirašo, po ko V. ir išvažiavo vienas, o jis liko su draugais. Po kurio laiko jis gavo laišką iš Trakų kredito unijos, kuriame buvo nurodyta, kad jie yra laiduotojai ir yra skolingi kredito unijai. Po to jis paskambino U. ir paklausė, kas tai per nesąmonė, pastarasis jam pasakė, kad V. gauti paskolai pateikė visus reikiamus dokumentus. Tuomet jis paskambino V., po ko kaltinamasis pasakė jam, kad dabar turi finansinių problemų. Nurodė, kad tiek jo, tiek jo žmonos parašai dokumentuose yra padirbti. Laiko, kad V. veiksmais jam yra padaryta turtinė 53,197,95 Lt žala ir 12000 Lt neturtinė žala, kurią ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Papildomai parodė, kad kartu su V. į Lazdynus nevažiavo, pas U. taip pat daugiau nevažiavo, vekselio jis nematė ir ant jo nepasirašė. Neginčijo tos aplinkybės, jog su V. šnekėjo apie paskolą. Nurodė, kad kai buvo kredito unijoje niekur nepasirašė, už žmoną taip pat nepasirašė, tačiau neginčijo tos aplinkybės, kad žmonos duomenis jis pildydamas blanką, užrašė.
Nukentėjusioji I. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. V. yra jos dabar jau buvusio vyro pažįstamas. Apie tai, kad yra skola, sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą iš Trakų kredito unijos. Parodė, kad pats V. pas ją nieko neprašė, o buvęs vyras pasakė, kad jis nelaidavo už V.. Laiko, kad ji dėl tokios situacijos nukentėjo morališkai. Parodė, kad ji niekada nepasirašinėjo jokių kredito unijos dokumentų. Su vyru kažkada kalbėjo apie tai, kad niekada neims kreditų. Prašė priteisti iš kalto asmens jai padarytą neturtinę žalą.
Liudytojas A. U., apklaustas teisiamojo posėdžio, metu parodė, kad ir 2007 metais ir dabar dirbo ir dirba Trakų kredito unijoje administratoriumi. Parodė, kad 2007 metais kreditai buvo suteikiami tik kredito unijos nariams. Tokiu atveju, asmuo, norėdamas tapti kredito unijos nariu, užpildo paraišką, sumoka 100 litų pajų ir valdybos sprendimu, tampa kredito unijos nariu. Po to toks asmuo gali gauti ir kreditą. Parodė, kad J. V. norėjo gauti paskolą, dėl ko pildė paraišką, o kadangi reikalingi ir laiduotojai, kurie taip pat turi būti kredito unijos nariais, tai ir D. užpildė visus reikiamus dokumentus, kuriuos ir vienam ir kitam reikėjo vežti žmonoms pasirašyti. Tiek V., tiek D. išvažiavo kartu, o po kiek laiko vėl sugrįžo į Trakų kredito uniją, padavė visus reikiamus dokumentus. Klausimas dėl kredito suteikimo buvo išspręstas per kelias dienas, tuomet jis išsikvietė ir V. ir D., o ar buvo L. kartu, kuris taip pat laidavo už V., jis neprisimena. Tuo metu, kai atvyko ir V. ir D., jie dar pasirašė ir vekselį kartu, o pinigus V. pervedė į sąskaitą, tačiau ne 40000 litų o 10 procentų mažiau, nes ši suma pasilieka kredito unijoje kaip pajus, kuriuo paskui yra padengiama grąžinama paskola. Apie tai, kad kažkas yra negerai su parašais, sužinojo tik tuomet, kai V. nustojo grąžinti gautą paskolą. Nurodė, kad visur pasirašė D., o jo žmonos parašas yra padirbtas. Parodė taip pat, kad yra likusi negrąžinta apie 5000 eurų dydžio paskolos dalis, o likusi buvo padengta dalinai gavus pinigus už D. L. priklausančio sklypo pardavimą.
Liudytojas D. L., apklaustas teisiamojo posėdžio, metu parodė, kad V. yra geras jo pažįstamas, o su D. susipažino būdamas pas V. namuose. Parodė, kad V. jam sakė dėl paskolos. Kadangi jis (liudytojas) buvo Trakų kredito unijos pajininkas, todėl ir nuėjo kartu su V. bei su D. pas U.. Pastarasis išaiškino jiems paskolos gavimo sąlygas. Tada jis kartu su D. užpildė laidavimo paraiškas, o V. paraišką dėl kredito gavimo. Kadangi ir V. ir D. turėjo žmonas tai ir jas atsivežė į kredito uniją, kad pasirašytų. Patikslindamas nurodė, kad apie tai, kad atsivežė žmoną, jam pasakojo V.. Parodė, kad laidavimo sutartį jis pats pasirašė lygtai atskirai, o ne su visais kartu. Nurodė, kad ir vekselį jis taip pat pasirašė atrodo, kad kartu su visais. Parodė, kad už gautą paskolą mokėjo V., ji buvo panaudota pagal paskirtį, o žemės sklypą jie pardavė. Parodė, kad negrąžintos paskolos dalis iš jo kaip laidotojo yra priteista. Parodė, kad jokios naudos iš to, kad V. gaus kreditą, jis neturėjo ir tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl to, kad ir jis padengs dalį kredito.
Liudytoja E. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad J. V. yra jos buvęs sutuoktinis, tačiau ji sutinka duoti parodymus, o D. šeima jai taip pat yra žinoma. Prisimena, jog 2007 metais J. V. norėjo gauti paskolą, todėl reikėjo jos parašo, ji sutiko su tuo, be to namuose buvo tokia tvarka, kad visus finansus šeimoje tvarkė vyras. Parodė, kad ji pati kredito unijoje nesilankė, tačiau iš jos skola taip pat yra išieškoma.
Liudytojas R. J., apklaustas teisiamojo posėdžio, metu parodė, kad ir J. V. ir D. pažįsta. Parodė, kad iš esmės nieko neprisimena, kas vyko 2007 metais. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 8d. matyti, kad apklaustas parodė, jog virš penkių metų pažįsta J. V. ir A. D.. Jų santykiai apsiribojo tuo, kad jie tiesiog pažįstami, jokių bendrų reikalų neturi. Kada tiksliai pasakyti negali, bet maždaug prieš tris metus jis su A. P. buvo atvažiavęs prie A. D. namų, nes jiems reikėjo susitikti su A. D.. Jiems atvažiavus prie jo namų, jo namuose nerado, tačiau susiskambino ir jis paprašė palaukti prie namų, pasakė, kad netrukus atvažiuos. Netrukus A. D. atvažiavo prie savo namų, tiksliau jį savo automobiliu Mercedes Benz atvežė J. V.. Išlipęs iš automobilio A. D. paprašė palaukti kelias minutes ir su kažkokiais dokumentais nuėjo namo. J. V. liko laukti jo lauke. Ar jie ką nors kalbėjosi su J. V.- liudytojas neatsimena. Netrukus A. D. atėjo iš namų ir J. V. pasakė, kad jo žmona nepasirašo ir atidavė turėtus dokumentus J. V.. Ką turėjo pasirašyti A. D. žmona - liudytojas nežino, jis A. D. neklausinėjo ir jis pats nieko nesakė. Iš karto po to, kai A. D. grįžo iš namų ir pasakė, kad žmona nepasirašo ir perdavė turėtus dokumentus – J. V. išvažiavo. Kiek pamena, J. V. pasakė, „ar tai gaila“ „ar tai blogai“ ir išvažiavo. Matėsi, kad J. V. nepatenkintas. Kokie tarpusavio reikalai sieja J. V. ir A. D.- R. J. nežino (1 tomas, b.l. 21-22). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Akistatos tarp A. U. ir A. D. metu, kiekvienas laikėsi savo duotų parodymų. A. U. parodė, kad 2007 m. atvyko į Trakų kredito uniją nepažįstami asmenys, tai buvo J. V. ir A. D. dėl paskolos gavimo. Jiems buvo paaiškinta paskolos suteikimo tvarka, su kuria jie sutiko ir tą pačią dieną jie užpildė prašymus tapti kredito unijos nariais ir užpildė A. U. akivaizdoje paskolos prašymą ir laidavimo prašymą. Kadangi A. D. žmonos nebuvo, J. V. kartus su A. D. pasiėmė paskolos prašymą ir laidavimo prašymą ir išva-žiavo į Vilnių. Kas paėmė dokumentus- A. U. pasakyti negali, bet jie išėjo kartu. Paraiška ir laidavimo paraiška reikalinga įvertinti kliento mokumą. Po poros valandų paraiškos buvo pristatytos su I. D. parašu- kas jas atvežė-A. U. neatsimena. Viskas buvo tą pačią dieną. Apsvarsčius kliento mokumo galimybes, buvo valdybos nuspręsta suteikti paskolą J. V.. Sutartą dieną jie abu atvyko, J. V. pasirašė paskolos sutartį ir vekselį , o A. D. pasirašė vekselį ir laidavimo sutartį ir paskola buvo suteikta. Visi pašnekesiai vyko dalyvaujant abiems atstovams. D. L. buvo antras laiduotojas, atrodo, jis yra J. V. pažįstamas. Ar buvo D. L. kai buvo pildomos paraiškos pasakyti negali-neatsimena. Į klausimą kodėl netikrino paraiškose parašų autientiškumo - A. U. atsakė, kad po poros valandų atvežus paraiškas, buvo paklausta ar pasirašė A. D. sutuoktinė- buvo pasakyta, kad „taip“, todėl nekilo jokių įtarimų. Laiduotojas yra A. D., kas matyti laidavimo sutartyje, o I. D. parašas reikalingas paraiškoje, kad nebūtų staigmena. Į klausimą kodėl nedalyvaujant A. D. žmonai J. V. buvo išduota paskola -A. U. atsakė, kad ji ir neturėjo dalyvauti, jos parašas reikalingas, kad ji būtų informuota, kokią atsakomybę prisiima jos sutuoktinis. Jeigu A. D. parašo nebūtų - paskolos klausimas nebūtų svarstomas. Pasirašant laidavimo sutartį ir vekselį A. D. galėjo informuoti, kad tai ne žmonos parašas , bet to padaryta nebuvo (1 tomas, b.l. 185-186)
A. D. akistatos tarp jo ir A. U. metu parodė, kad 2007 m. dienos neatsimena, jį atvežė į Trakų kredito uniją J. V.. Jis supažindino su A. U., kuris prisistatė kaip Trakų kredito unijos vadovas. J. V. pasakė, kad atvežė A. U. klientą. A. U. pasakė, kad jeigu dar J. V. atves dar narius -taps VIP klientu. Pokalbio metu A. U. ir J. V. A. D. pasiūlė tapti kredito unijos nariu, A. U. paaiškino, kad tai nieko blogo, tiesiog jei A. D. norės paimti paskolą -jam tai bus žymiai lengviau. A. U. pasiteiravo kur A. D. yra registruotas- jis paaiškino, kad yra registruotas Trakų Vokėje ir paklausus dėl ko A. U. teiraujasi –jis paaiškino, kad čia dėl to ar jis gali būti Trakų kredito unijos nariu. Buvo pasakyta, kad tai nieko nekainuoja, nėra jokių įsipareigojimų ir A. D. tapo kredito unijos nariu. Po kurio laiko, dienos nepamena, A. D. paskambino J. V. ir paprašė, kad su juo nuvažiuotų į kredito uniją. Atvažiavus J. V. paprašė palaukti ir vienas užėjo pas A. U.. Po kurio laiko jiems išėjus kartu iš kabineto ir sėdus prie stalo, A. U. pasisveikino ir paaiškino, kad J. V. nori paimti kreditą ir jam reikalingi laiduotojai. Laiduotojais gali būti tik kredito unijos nariai. A. D. pasiteiravus ar J. V. turi laiduotojų, A. U. pasakė, kad turi : A. U. geras pažįstamas, kredito unijos narys D. L.. A. U. pasakė, kad pažįsta D. L. tėvą ir kad tai normalūs žmonės. A. D. pasiteiravus ko reikia iš jo reikia – A. U. paklausė ar A. D. galėtų laiduoti J. V., kuris irgi paklausė ar A. D. gali būti laiduotoju. A. D. pasakė, kad nežino, jam paaiškino A. U., kad J. V. nori paimti nedidelę paskolą apie 40 000 Lt 5 metams ir kad tai nedidelis išmokėjimas kas mėnesį ir J. V. paskolą gražins. A. U. paprašė užpildyti paraišką. A. D. pasiteiravus pas A. U. ko reikia, jis paaiškino, kad reikia žmonos sutikimo. A. D. pasakė, kad žmona nesutiks, A. U. pasakė J. V., kad nieko nesigaus ir reikia ieškoti kito laiduotojo, nes be žmonos sutikimo, be jos dalyvavimo niekas J. V. kredito nesuteiks. A. D. išvažiavo namo, palikęs kredito unijoje užpildytus popierius be jokių parašų. Po kažkiek dienų jis vėl su J. V. nuvažiavo į kredito uniją ir A. U. paklausė pas J. V. –„Tai ką sutiko žmona ?“ A. D. pasakė, kad ji nesutiks ir ko jie čia atvažiavo. A. U. pasakė, J. V.- ko jis čia atvažiavo. Tada J. V. paprašė A. D. išeiti ir liko su A. U.. Tada išėjo J. V. su kažkokiais popieriais ir jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo į Vilnių. A. D. žmona nesutiko pasirašyti popierių. Po kažkiek metų A. D. su žmona gavo pranešimą apie tai, kad J. V. paėmė kreditą, o jis su žmona yra laiduotojai (1 tomas, b.l. 185-186)
Akistatos tarp A. U. ir J. V. metu , A. U. parodė, kad datos ir dienos tiksliai neatsimena, bet tai buvo 2007 m. vasario mėnesį. Į Trakų kredito uniją atvyko A. D. ir J. V., kuris teiravosi dėl paskolos suteikimo- dėl ko- dabar neatsimena. Jiems buvo paaiškintos paskolos suteikimo sąlygos, kurios juos tenkino ir jie užpildo prašymus įstoti į kredito uniją ir J. V. užpildė prašymą paskolai, o A. D. laidavimui-A. U. matė, kad jie pildė blankus. Kadangi reikalingi buvo sutuoktinių parašai- jiems buvo paaiškinta dėl ko, abudu- kiekvienas pasiėmė savo dokumentus ir išvyko. Jokių kalbų apie tai-kad kažkieno žmona gali nesutikti A. U. akivaizdoje nebuvo. Po poros valandų jie abudu sugrįžo-A. U. buvo keista, kad taip greitai- nors Vilnius nėra toli. Kiekvienas atidavė paraiškas su reikalingais parašais ir užpildytais sutuoktinio asmens duomenimis. A. D. pasirašė laidavimo sutartyje, vekselyje, ir nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų. Po to remiantis šiais dokumentais buvo suteikta J. V. paskola. Pradėjus J. V. vėluoti mokėti paskolą, buvo išsiųsti raginimai mokėti skolą J. V. ir A. D. ir tik po to A. U. sužinojo, kad paraiškoje yra suklastotas I. D. parašas. A. D. pradėjo juos gąsdinti ir šantažuoti visais įmanomais būdais. D. L. savo paraiškas užpildė vėliau. A. U. į klausimą kodėl nereikalavo, kad A. D. ir J. V. atvyktų į uniją su žmonomis- atsakė, kad tai nebuvo reikalaujama, nes paraišką galima užpildyti ir internetu ir ją atsiųsti arba kuriam nors atvežti (3 tomas, b.l. 59-60).
J. V. su A. U. parodymais sutiko, papildomai nurodė, kad iš pradžių nuvyko pas savo žmoną į namus, A. D. liko automobilyje, o po to J. V. buvau nuvykęs su A. D. į jo namus dėl žmonos parašo, liko automobilyje, o jis nuėjo į viršų. J. V. nematė nė vieno žmogaus sėdėdamas automobilyje. Taip pat nori pasakyti, kad paraiškoje A. D. supildė visus sutuoktinės duomenis ir duomenis apie turtą, kurių J. V. negalėjo žinoti (3 tomas, b.l. 59-60)
Akistatos tarp D. L. ir A. D. metu kiekvienas laikėsi savo duotų parodymų. D. L. parodė, kad datos neatsimena į jį kreipėsi J. V., kurį pažįsta, ir pageidavo gauti 40 000 Lt paskolą. D. L. jam pasiūlė kreiptis į Trakų kredito uniją, paaiškino, kad ji suteikia paskolas, supažindino jį su kredito unijos vadovu A. U., kuris paaiškino jam apie kredito unijos paskolas ir jų gavimo tvarka. Minimai paskolai gauti reikėjo 2 laiduotojų, kurie turėjo būti kredito unijos nariai. Tada J. V. kreipėsi į D. L., nes jis žinojo, kad D. L. yra kredito unijos narys ir paprašė būti laiduotoju. J. V. pasakė, kad antras laiduotojas bus A. D., kurį yra matęs pas J. V. bute ir A. D. pažinojo kaip J. V. draugą. Kiek D. L. žinoma, J. V. buvo atvažiavęs kartu su A. D. į kredito uniją, tvarkė pagal kredito unijos nustatytą tvarką visus dokumentus. D. L. nedalyvavo, tuo momentu kai jie tvarkė dokumentus. A. U. man pasakė, kad buvo nuspręsta suteikti paskolą J. V., laiduojant A. D. ir D. L.. Kiek žino, J. V. mokėjo paskolą dalimis, o po to buvo nutraukta sutartis ir vyko teisminis procesas. Savo paraišką kaip laiduotojas D. L. pildė pats, o kas pildė kitus dokumentus pasakyti negali. Pasirašant laidavimo sutartį-jis su visais dokumentais susipažino. D. L. žinojo, kad jis sutiko būti laiduotoju, apie tai, kad jis atsisakė būti laiduotoju sužinojo tik teisme dėl kredito unijos paskolos suteiktos J. V.. A. U. pažįsta kaip Trakų kredito unijos administratorių. Kiek D. L. žinoma, kad paskola J. V. buvo reikalinga verslo reikalams, o sklypas tuo metu buvo parduodamas ir jį pardavus būtų gražinta paskola. D. L. A. D. ir J. V. matė prie kredito unijos patalpų, adresu Trakai, Vytauto g.2, ir abudu juos įvedė į kredito unijos patalpas. J. V. derėjosi dėl galimybės gauti paskolą. Paskolos gavėjas buvo J. V., atsakingas už paskolos atidavimą buvo J. V.. Dėl kokių priežasčių jis negražino dalies paskolos pardavęs žemės sklypą-D. L. nežino. J. V. laiduotoju, kaip mini A. D., nesutiko tapti staiga, bet per porą savaičių įvertinęs laidavimo riziką bei žinodamas, kad kitas laiduotojas –tai yra J. V. draugas yra pakankamai turtingas žmogus, sutiko. Apie A. D. turtinę padėtį pasakojo jo draugas J. V. (2 tomas, b.l. 27-29).
A. D. akistatos su D. L. metu parodė, kad jam J. V. pasiūlė tapti kredito unijos nariu, sakė, kad supažindins su vadovu A. U.. Jis sakė, kad A. D. gali tapti kredito unijos nariu, gal kada prireiks paskolos ar kredito, ir jeigu bus kredito unijos narys, taip bus paprasčiau ir tai nieko nekainuos, nes J. V. pažįstami yra jau tapę kredito unijos nariais, jis paminėjo D. L., pasakė , kad D. L. yra geras A. U. pažįstamas. Dabar dienos ir datos neatsimena, A. D. su J. V. atvyko į kredito uniją į Trakus. Jie užėjo į vidų, ten buvo žmonių. Juos pasitiko A. U., kuris išėjo iš savo kabineto. Iš kabineto išėjo dar žmogus- ar tai buvo D. L. ar kažkas kitas –pasakyti negali-neatsimena. J. V. A. D. pristatė A. U., pasakė, kad A. U. yra kredito unijos vadovas. A. U. paaiškino kaip ir ką reikia padaryti, kad tapti kredito unijos nariu, kokia bus iš to nauda gyvenime. Jis paaiškino, kad yra ir J. V. draugų įstojusių į kredito uniją. A. D. neatsimena ar tą dieną ar kitą dieną tapo kredito unijos nariu. Jie išvažiavo. Atsimena, kad po kažkurio laiko J. V. paprašė nuvažiuoti su juo į kredito uniją ir pasakė, kad reikia pakalbėti su A. U.. Jie nuvažiavo, J. V. aiškino, kad nori paimti kreditą, ir jam reikalingi laiduotojai. A. D. pasakė, kad laiduotoju nebus ir jo žmona irgi laiduotoja nebus. Bet jis sakė, kad A. U. viską paaiškins. Atvykus į Trakus, į Kredito uniją , juos pasitiko A. U., kuris pakvietė atsisėsti ir pasakė kame yra situacija. Ar D. L. irgi buvo kartu-A. D. neatsimena. A. U. bandė aiškinti J. V. problemą, kad jis nori paimti paskolą, ir kadangi tam reikalingi laiduotojai –jam trūksta laiduotojų. Jis paaiškino kiek turi būti laiduotojų, A. D. paklausus kas tie laiduotojai-A. U. atsakė, kad laiduotojas yra jo geras pažįstamas D. L., kurio tėvą pažįsta jau daug metų, paminėjo, kad tėvas gerbiamas žmogus, buvęs kažkokios įstaigos vadovas. A. U. paaiškino, kad D. L. sutiko būti laiduotoju, kad jie patikrino J. V. pajamas, gali suteikti jam paskolą, bet reikia jam laiduotojų. A. D. pasakė A. U., kad A. D. vedęs ir nei jis, nei žmona nesutiks. Prieš tai A. U. paaiškino, kad būtinai turi būti žmonos sutikimas, nes jie yra šeima ir jų turtas bendras ir tai turi būti pagal visus kredito unijos reikalavimus ir LR įstatymus. A. U. pasiūlė užpildyti paraišką – bet kai A. D. pasakė, kad žmona nesutiks ir jis nelinkęs tai daryti, tada A. U. pasakė, kad jeigu net A. D. žmona nesutinka, tai J. V. paskolos negaus ir teks ieškoti kito laiduotojo. A. D. jau buvo užpildęs paraišką, bet be savo ir žmonos parašų. A. D. paraišką be parašų paliko kredito unijoje ir išėjo, J. V. liko, paprašęs A. D., kad palauktų, nes nori su juo pakalbėti. A. D. išėjo į lauką, po kurio laiko išėjo J. V., su savimi nešėsi aplanką ir veždamas A. D. namo prašė, įtikinėjo, kad A. D. pašnekėtų su žmona, kad gal jis pašnekės su jo žmona ir gal įtikins. Bet A. D. pasakė, kad nėra prasmės ir pasakė, kad jis ieškotų kito laiduotojo (2 tomas, b.l. 27-29).
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio (pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso kodekso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Motyvuojamoji dalis
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal A. D. 2009-04-27 pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad jis, konkrečios datos nurodyti negali, kartu su J. V. nuvyko į Trakų kredito uniją, kur buvo supažindintas su A. U., kuris prisistatė kaip Trakų kredito unijos vadovu ir kuris paaiškino, kad jis, t.y. A. D. gali tapti Trakų kredito unijos nariu ir tuomet, kai jis norės gauti paskolą, galės tai padaryti kaip kredito unijos narys. Jis sutiko ir tapo Trakų kredito unijos nariu. Pareiškime taip pat nurodė, kad po kiek laiko į jį kreipėsi J. V. ir pasakė, kad nori paimti paskolą Trakų kredito unijoje ir kad jam, A. D. reikia nuvykti pas A. U., kuris viską jam paaiškins. Tačiau jis J. V. pasakė, kad jokių kreditų savo vardu jis neims, o pastarasis jam pasakė, kad kreditą jis ims pats, o jam reikia nuvažiuoti pas A. U. į Trakų kredito uniją, kuris jam viską paaiškins. Pareiškime taip pat nurodė, kad jis atvyko į Trakų kredito uniją kartu su J. V., kur abu nuėjo pas A. U.. Būnant pas A. U., J. V. pasakė, kad nori gauti 40000 litų dydžio kreditą, tuomet A. D. į tai pasakė, o prie ko čia jis. Pareiškime taip pat nurodė, kad A. U. jam paaiškino, kad jis ir jo žmona būtų tik laiduotojai, bet jis nenorėjo turėtų jokių problemų, nes jau turėjo lizingą SEB banke. Be to, paminėjo, jog jo žmona tikrai nesutiks pasirašyti jokių dokumentų. Tuomet J. V. liepė jam išeiti iš kabineto, ką jis ir padarė, o kai J. V. išėjo iš A. U. kabineto, rankose turėjo kažkokius dokumentus, kuriuos prašė nuvežti jo žmonai pasirašyti. Tuomet jis kartu su J. V. nuvažiavo iki savo namų, jis nuėjo į namus, tačiau žmona kategoriškai atsisakė pasirašyti atneštus dokumentus. Tuomet jis grįžo atgal pas J. V., kuriam pasakė, kad dokumentai nepasirašyti ir jis taip pat nieko nepasirašinės, nes jo žmona nesutinka. Prašė išsiaiškinti, kaip jis ir jo žmona tapo laiduotojais, nes nei jis pats nei jo žmona niekur nepasirašė (1 tomas, b.l. 8).
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies taikymo
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka kaltinančiai pusei. Taigi esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčijamai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/1012, 2K-532/2012).
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori.
Nagrinėjamoje byloje J. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2014-08-29 prokuroro nutarimu atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 10-9-622-14, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3d. bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2d.
Taigi iš kaltinimo struktūros matyti, kad pirmiau nurodyto kaltinamojo neva padaryta BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškė turtinės prievolės išvengimu ir turtinės teisės įgijimu panaudojant prieš A. D. apgaulę, kuri pasireiškė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. dokumentų suklastojimu ir jų pateikimu Trakų kredito unijai dėl paskolos gavimo. Kaip jau minėta, esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, todėl šiuo konkrečiu atveju, apgaulės, kuri pagal kaltinimo struktūrą pasireiškė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, įrodytinumas yra itin svarbus sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kaltinamajame akte nurodyta tokia BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kartu ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – apgaulės – turinį sudarančių faktinių aplinkybių seka:
1. J. V. 2007 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, turėdamas tikslą gauti iš Trakų kredito unijos 11584.8 EUR (40 000 Lt) dydžio paskolą ir žinodamas, kad Trakų kredito unija suteiks jam reikalingą pinigų sumą laiduojant A. D., kuris turi būti gavęs žmonos I. D. sutikimą dėl vyro laidavimo už J. V., pastarajam imant paskolą iš Trakų kredito unijos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 12 d. - 2007 m. vasario 9 dienos datuotoje Kredito unijai Trakų kredito unija laidavimo paraiškos reverso pusės grafos LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI eilutėje „Aš, laiduotojas/garantas“ šalia žodžių „A. D.“ ir eilutėje „Aš, laiduotojo/garanto sutuoktinis“ šalia žodžių „ I. D.“ bei 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unijos laidavimo sutartyje Nr.07-00017 reverso pusės grafoje LAIDUOTOJAS (VARDAS IR PAVARDĖ, PARAŠAS) eilutėje šalia žodžių „A. D.“ davė pasirašyti nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad 2007 m. vasario 9 d. data laidavimo paraiškoje pasirašė ne A. D. ir ne I. D., o 2007 m. vasario 12 d. laidavimo sutartyje Nr.07-00017 pasirašė ne A. D., J. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2007 m. vasario 12 d., šiuos suklastotus dokumentus panaudotojo, t. y. perdavė laidavimo paraišką kaip pasirašytą A. D. ir I. D. ir laidavimo sutartį Nr.07-00017 kaip pasirašytą A. D. Trakų kredito unijos, esančios, Trakai, Vytauto g. 2, administratoriui A. U., ko pasėkoje 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unija suteikė J. V. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) paskolą, kurios J. V. nemokant buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš A. D.. Tokiu būdu J. V., suklastodamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tikrus dokumentus ir juos panaudodamas padarė A. D. didelę, t. y. 15407.19 EUR (53197, 95 Lt) dydžio turtinę žalą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
2. J. V. 2007 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 12 d. , turėdamas tikslą gauti iš Trakų kredito unijos 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) dydžio paskolą ir žinodamas, kad Trakų kredito unija suteiks jam reikalingą pinigų sumą laiduojant A. D., kuris turi būti gavęs žmonos I. D. sutikimą dėl vyro laidavimo už J. V. pastarajam imant paskolą iš Trakų kredito unijos, pateikė žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t.y. 2007 m. vasario 9 d. data surašytą Kredito unijai Trakų kredito unija laidavimo paraišką, pasirašytą neva A. D. ir I. D., kad neva A. D. sutiks laiduoti už J. V. Trakų kredito unijai, o I. D. neva sutinka, kad jos vyras A. D. būtų laiduotojas už J. V. Trakų kredito unijai , bei 2007 m. vasario 12 d. data surašytą Trakų kredito unijos laidavimo sutartį Nr.07-00017, kad neva A. D. laiduoja už J. V. pastarajam imant iš Trakų kredito unijos paskolą, Trakų kredito unijos, esančios Trakai, Vytauto g. 2, atstovui administratoriui A. U., kuris suklydimo įtakoje dėl pateiktų suklastotų dokumentų, 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unijos vardu suteikė J. V. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) paskolą, tokiu būdu J. V., panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ), tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Kaip jau minėta, esant tokiai kaltinimo formuluotei, veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, esminę reikšmę turi BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių nustatymas ir jų įrodytinumas kaltinamųjų veikose, kadangi būtent taip kaltinamasis J. V. kaltinamas realizavę BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą apgaulės požymį. Visgi nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, neturi teisinio pagrindo išvadai, kad kaltinamasis J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad taip jis realizavo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – apgaulę. Pažymėtina, kad šioje byloje neįrodyta, jog pirmiau nurodyti dokumentai suklastoti tyčia, kaltininkui veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti.
BK 300 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamajame akte yra įvardinta, kokį BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį realizavo kaltinamasis J. V., t.y. jis yra kaltinamas tikro dokumento suklastojimu ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimu. Kitaip tariant, J. V. yra kaltinamas tuo, kad nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui davė pasirašyti 2007-02-09 dienos datuotoje Kredito unijai Trakų kredito unijos laidavimo paraiškoje esančioje eilutėje „Laiduotojo/ garanto patvirtinimai ir sutikimai“ už I. D.“ bei 2007-02-12 Trakų kredito unijos laidavimo sutartyje grafoje Laiduotojas (vardas ir pavardė, parašas) taip pat davė pasirašyti nenustatytam asmeniui, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje už A. D.. Tokia nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad suklastojo tikrą dokumentą ir kad žinomai tikrą dokumentą panaudojo ir to nori.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, jog iš esmės nepasitvirtino faktas, kad kaltinamasis J. V. pasirašė bent vieną iš kaltinime nurodytų dokumentų ir taip juos suklastojo. Pats kaltinamasis J. V. apklausiamas teisme parodė, jog kaltinamajame akte nurodytų dokumentų jis nepasirašinėjo, akivaizdžiai matyti, kad ant šių dokumentų jo parašo nėra. Nė vienas iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų, nenurodė, kad būtų matę, jog minėtus dokumentus pasirašė kaltinamasis ar kaip yra nurodyta kaltinamajame akte nenustatytas asmuo, kuriam šiuos dokumentus pateikė būtent J. V. (šios aplinkybės taip pat nepasitvirtino jokiais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais). Tai, kad nėra nustatyta, kas pasirašė aukščiau paminėtus dokumentus, patvirtina ir byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-06-01 išvada, kurioje nurodyta, kad „parašus esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse: 2007-02-12 Lietuvos Kredito Unijos laidavimo sutarties Nr.07-00017(laiduotojas : A. D.) reverso pusės grafoje „LAIDUOTOJAS (VARDAS IR PAVARDĖ, PARAŠAS)“ ir 2007-02-A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito unijai reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojas, garantas, pasirašytus A. D. vardu, tikriausiai, pasirašė ne I. D. ir ne J. V., kitas asmuo. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, kadangi parašai trumpi, mažo grafinio informatyvumo. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad atsakyti į specialistui pateiktą klausimą , ar parašus esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse : 2007-02-12 Lietuvos Kredito Unijos laidavimo sutarties Nr.07-00017 (laiduotojas : A. D.) reverso pusės grafoje „LAIDUOTOJAS (VARDAS IR PAVARDĖ, PARAŠAS)“ ir 2007-02-A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito unijai reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojas/ garantas“, pasirašytus A. D. vard, pasirašė A. D., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje.
Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad rankraštinį įrašą „A. D.“ esantį pateiktos tyrimui 2007-02-09 A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito unijai reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARATO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojas/garantas“ ir rankraštinį įrašą „I. D.“ esantį 2007-02-09 A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito Unijai reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš laiduotojo, garanto sutuoktinis“, parašė A. D.. Taip pat nurodyta, kad Parašą esantį pateiktos tyrimui 2007-02-09 A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito Unijai reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojo/garanto sutuoktinis“, pasirašytą I. D. vardu pasirašė ne I. D. ir ne J. V., o kitas asmuo. Atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašą esanti pateiktos tyrimui 2007-02-09 A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito Unijai reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojo/garanto sutuoktinis“, pasirašytą I. D. vardu, pasirašė A. D. , ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (1 tomas, b.l. 41-45). Taip pat tą aplinkybę, kad nėra nustatyta, kas pasirašė minėtuose dokumentuose patvirtina ir kita 2013-11-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(04472)-IS1-6152, kurioje nurodyta, kad atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašus esančius pateiktų tyrimui dokumentų atitinkamose grafose ir eilutėse : 2007-02-12 Lietuvos Kredito Unijos (Trakų Kredito Unijos) laidavimo sutarties Nr.07-00017(laiduotojas : A. D.) reverso pusės grafoje „LAIDUOTOJAS (VARDAS IR PAVARDĖ, PARAŠAS)“ ir 2007-02-A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito unijai (Trakų Kredito Unijos) reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojas/ garantas“, pasirašytus A. D. vardu, pasirašė A. U. ar D. L., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Taip pat atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar parašą esantį pateiktos tyrimui 2007-02-09 A. D. laidavimo paraiškos Lietuvos Kredito unijai (Trakų Kredito Unijos) reverso pusės grafos „LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI“ eilutėje „Aš, laiduotojo/ garanto sutuoktinis“, pasirašytą I. D. vardu, pasirašė A. U. ar D. L., ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto tiriamojoje dalyje (2 tomas, b.l. 71-73).
Šiuos kaltinimus, pareikštus J. V., kaltintojas grindė A. D. pareiškimu, A. D. ir jo žmonos I. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jų parodymais, duotais įrodymų tyrimo teisme metu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-06-01 ir 2013-11-28 specialistų išvadomis
Kaltinimas taip pat buvo grindžiamas 2010-02-23 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, iš kurio matyti, kad išnagrinėjus civilinio ieškovo Trakų kredito unijos ieškinį atsakovams J. V., E. V., D. L., A. D. dėl negražintos paskolos, palūkanų, delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, iš J. V., E. V., D. L., A. D. priteista solidariai 34576,24 Lt negražintos paskolos, 6013,42 Lt palūkanų, 3047,46 Lt delspinigių ir 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą 43637,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (1 tomas, b.l. 189-190).
Nors byloje esantis rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, kad J. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, teismas vertina ištirtų įrodymų, esančių baudžiamojoje byloje, visumą, J. V. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, iš kurių matyti, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai nepripažįsta. Teismas, priimdamas šioje baudžiamojoje byloje nuosprendį šiuo dokumentu nesivadovauja ir vertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikimą ir jų pakankamumą asmens kaltei įrodyti ir jį nubausti arba, nesant pakankamai įrodymų, jį išteistinti.
LR BK 300 str. 1d. dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamosios teisės doktrinoje dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – veika apibūdinama ne vienu bet keliais aktyviais veiksmais (oficialaus dokumento suklastojimas, žinomai suklastoto dokumento patvirtinimas antspaudu ir/ar parašu, žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ir suklastoto dokumento panaudojimas). Subjektyviosios šio nusikaltimo pusės požymiui - kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta , kad suklastoja oficialų dokumentą, žinomai suklastotą dokumentą patvirtina antspaudu ar parašu, jį realizuoja ar panaudoja ir nori taip veikti. Remiantis nusikalstamos veikos sudėties požymių skirstymu, kiekvienoje byloje privalu įrodyti, į kokias vertybes pasikėsino kaltinamasis, kuo pasireiškė jo veika, kokių padarinių kilo dėl veikos ir ar jie atitinka padarinius, už kuriuos įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, ar yra priežastinis padarytos veikos ir kilusių pavojingų padarinių ryšys, ar kaltinamasis yra kaltas. Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas yra netikras, kai jo turinyje nurodyti duomenys neatitinka objektyviosios tikrovės ir tokį dokumentą kaltininkas pagamina kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai jame kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu pagamina ar tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia., t.y. kaltininkui suprantant, jog siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą dokumentą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti. Tyčia yra viena iš kaltės formų, dėl kurios asmuo, padaręs baudžiamajame kodekse numatytą veiką, traukiamas baudžiamojon atsakomybė. LR BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, o padaryta tiesiogine tyčia veika yra tada, kai asmuo darydamas pavojingą veiką suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2d. 1p.). J. V., gi yra inkriminuojama ne tik tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, bet ir padarė nukentėjusiajam A. D. didelę, t.y. 15407,19 Eur (53197,95 Lt) žalą (BK 300 str. 3d.).
Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu duotus kaltinamojo J. V., nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. bei liudytojų D. L., A. U. parodymus, nustatė, kad ginčo dėl to, jog 2007 metų vasario mėnesį į Trakų kredito uniją atvyko kaltinamasis J. V. ir nukentėjusysis A. D., kad jie abu užpildė paraiškas taip išreikšdami savo valią tapti Trakų kredito unijos nariais, nėra. Neginčijamai taip pat yra nustatyta, kad J. V. prašymu į Trakų kredito uniją kartu su juo atvyko ir nukentėjusysis A. D. (nors pastarasis negalėjo prisiminti, ar taip iš tikrųjų buvo, kai buvo pildomos paraiškos dėl paskolos suteikimo J. V. ir jo kaip laiduotojo už gaunamą paskolą), tačiau tai neginčijamai pasitvirtino J. V. ir A. U. parodymais ir netgi pačio A. D. parodymais, iš kurių matyti, kad jis kartu su J. V. turėdamas tam tikrus dokumentus važiavo pas save į namus, kad pakalbėtų su žmona I. D. dėl sutikimo laiduoti už J. V.. Taip pat neginčijamai buvo nustatyta, kad tiek J. V., tiek A. D. liudytojas A. U. paaiškino, jog yra reikalingi taip pat abiejų žmonų sutikimai, po ko tiek J. V., tiek A. D. su paruoštais dokumentais, t.y. paraiškomis dėl kredito gavimo ir laidavimo vyko iš pradžių pas E. V. (pastaroji apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pasirašė paraiškoje dėl kredito suteikimo J. V. ir dėl to prieštaravimų nėra), nuvyko pas A. D. į namus. A. D. apklaustas parodė, kad jis pasiėmė dokumentus ir nuėjo į savo namus, „neva“ norėdamas pateikti dokumentus pasirašyti žmonai, tačiau jis jai nieko nesakė, ir nerodė, o netrukus grįžo prie J. V., kuris laukė jo automobilyje ir pasakė, kad jo žmona nesutinka pasirašyti, tai ir jis nieko nepasirašinės ir atidavė visus turėtus dokumentus kaltinamajam, o pats liko kieme su draugais, kurie jo laukė. Šie A. D. parodymai yra paneigiami tiek pačio J. V., tiek A. U. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo metu, iš kurių matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis su dokumentais grįžo į Trakų kredito uniją ir juos pateikė A. U., po ko ir buvo sprendžiamas klausimas dėl kredito suteikimo J. V..
Remiantis nusikalstamos veikos sudėties požymių skirstymu, kiekvienoje byloje privalu įrodyti, į kokias vertybes pasikėsino kaltinamasis, kuo pasireiškė jo veika, kokių padarinių kilo dėl veikos ir ar jie atitinka padarinius, už kuriuos įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, ar yra priežastinis padarytos veikos ir kilusių pavojingų padarinių ryšys, ar kaltinamasis yra kaltas.
LR BK 300 str. 1d. numato asmens atsakomybę už dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimą. Šiuo atveju yra kalbama apie 2007 m. vasario 9d. Trakų kredito unijos laidavimo paraiškoje esančius parašus ir sutikimus grafos LAIDUOTOJO/GARANTO PATVIRTINIMAI IR SUTIKIMAI eilutėje „Aš, laiduotojas/garantas“ šalia žodžių „A. D.“ ir eilutėje „Aš, laiduotojo/garanto sutuoktinis“ šalia žodžių „ I. D.“ bei 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unijos laidavimo sutartyje Nr.07-00017 reverso pusės grafoje LAIDUOTOJAS (VARDAS IR PAVARDĖ, PARAŠAS) eilutėje šalia žodžių „A. D.“, nurodant kad J. V. šiuos dokumentus davė pasirašyti nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus, o tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad 2007 m. vasario 9 d. data laidavimo paraiškoje pasirašė ne A. D. ir ne I. D., o 2007 m. vasario 12 d. laidavimo sutartyje Nr.07-00017 pasirašė ne A. D., J. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2007 m. vasario 12 d., šiuos suklastotus dokumentus panaudotojo, t. y. perdavė laidavimo paraišką kaip pasirašytą A. D. ir I. D. ir laidavimo sutartį Nr.07-00017 kaip pasirašytą A. D. Trakų kredito unijos, esančios, Trakai, Vytauto g. 2, administratoriui A. U., ko pasėkoje 2007 m. vasario 12 d. Trakų kredito unija suteikė J. V. 11584.8 EUR ( 40 000 Lt ) paskolą, kurios J. V. nemokant buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš A. D.. Tačiau byloje nėra surinktą jokių rašytinių įrodymų, nebuvo tai nustatyta ir įrodymų tyrimo teisme metu, patvirtinančių tą aplinkybę, jog būtent J. V., turėdamas šiuos dokumentus, davė juos pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir žinodamas, kad parašai yra suklastoti, šiuos dokumentus pateikė Trakų kredito unijos administratoriui A. U.. Kaip jau buvo ir paminėta, iš byloje esančių specialistų išvadų (1 tomas, b.l. 41-45 bei 2 tomas, b.l. 71-73) matyti, kad pateiktos tikėtinos išvados dėl parašų tikrumo, nes parašai yra trumpi ir mažo grafinio informatyvumo, o dėl tiriamojo parašo mažo grafinio informatyvumo, nesudarė požymių visumos, leidžiančios nustatyti, ar tiriamąjį parašą pasirašė ar A. D. ar kitas asmuo, nors pasitvirtino ta aplinkybė, jog laidotojo paraiškoje visus reikiamus duomenis apie I. D. užpildė A. D.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialistai, atsižvelgdami į tiriamo parašo trumpumą bei mažą grafinį informatyvumą negalėjo nustatyti, ar laidavimo sutartyje pasirašė A. D., ar kitas asmuo. Todėl teismas, nenustatęs svarių įrodymų, patvirtinančių J. V. kaip bendrininko kaltę dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo aukščiau ištirtų įrodymų pagrindu, daro išvadą, kad kaltinimas J. V. šioje dalyje pareikštas visiškai neįrodžius jo kaltės. Kitas kaltinimas – didelės žalos padarymas nukentėjusiajam A. D.. Neginčijamai nustatyta, kad J. V. kreipėsi į Trakų kredito uniją dėl 40000 litų paskolos gavimo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei iš A. U. paaiškinimų, norint gauti kreditą Trakų kredito unijoje, reikia būti kredito unijos nariu bei turėti du laiduotojus, kurie taip pat turi būti kredito unijos nariais. Šiuo atveju laiduotojais J. V. pasirinko du asmenis, t.y. D. L. (ginčo dėl šio asmens vardu sudarytos laidavimo sutarties nėra, ji yra pateikta ir byloje, 1 tomas, b.l. 93-94) ir A. D. (1 tomas, b.l. 95-96, tačiau kaip nurodo nukentėjusieji tiek A. D., tiek I. D., jie šių dokumentų nepasirašė, tačiau specialistai savo išvadose nurodė, laidavimo paraiškoje ties savo pavarde pasirašė ne I. D., o apie A. D. parašą negalėjo pasakyti, kad tai jis pats pasirašė dėl parašo mažo informatyvumo). Iš byloje esančio Trakų rajono apylinkės teismo 2010-02-23 sprendimo už akių matyti, kad iš J. V., E. V., D. L. ir A. D. yra priteista solidariai 34576,24 Lt negrąžintos paskolos, 6013,42 Lt palūkanų, 3047,46 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą, t.y. 43637,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Trakų kredito unijai (1 tomas, b.l. 189-190). Iš to seka, kad negrąžindamas paskolos Trakų kredito unijai J. V. pažeidė Kredito grąžinimo nuostatas, o kadangi jo buvusi sutuoktinė E. V. sutiko, kad J. V. gautų kreditą, už kurio grąžinimą laidavo taip pat ir D. L. bei A. D., tai susidariusį įsiskolinimą turi grąžinti visi aukščiau išvardinti asmenys solidariai. Kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog dėl J. V. neteisėtų veiksmų (nors tokia jo veika nėra įrodyta) A. D. patyrė didelės žalos, teismas laiko, kad J. V. nusikalstama veika yra neteisingai inkriminuota pagal LR BK 300 str. 3d. ir dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Teismas laiko, kad tarp J. V. ir A. D. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir tokiu būdu, nukentėjusysis galėtų įgyti teisę regreso tvarka išsiieškoti iš J. V. patirtus nuostolius (nors A. D., pateikdamas ieškinį dėl turtinės 53197,95 Lt ir 12000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš kaltų asmenų jo naudai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos pagrįstumo dydį, tačiau antstolis V. Č. 2014-06-12 informavo Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato pareigūnus apie tai, kad iš A. D. pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-28 vykdomąjį raštą yra išieškota 21836,97 Lt skolos ir 480,20 Lt būtinų išlaidų (1 tomas, b.l. 46).
Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. V. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 3d., t.y. veikdamas bendrininkų grupėje nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku ir nenustatytam asmeniui davė pasirašyti dokumentus už A. D. ir I. D. , t.y. nesuklastojo tikrojo dokumento ir nepateikė žinomai suklastoto dokumento Trakų kredito unijai, todėl jis šioje dalyje yra išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3d., sudėties.
Remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavus, kad kaltinamasis J. V. nepadarė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, konstatuotina, kad jis nerealizavo ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esminio objektyviojo požymio – apgaulės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nė vienoje baudžiamojo proceso stadijų Trakų kredito unija ir jos administratorius nėra teigę, jog suteikiant kreditą kaltinamajam J. V. ši institucija buvo suklaidinta, dėl ko neteisėtai išdavė kaltinamajam kreditą pagal suklastotus dokumentus, dėl ko nukentėjo A. D. ir I. D.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad būtent nukentėjusysis A. D. taip pat buvo nuvykęs į Trakų kredito uniją, niekieno neverčiamas, užpildė paraišką ir tapo Trakų kredito unijos nariu. Ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad nukentėjusysis A. D. kartu su kaltinamuoju J. V. vyko į Trakų kredito uniją dėl paskolos J. V. suteikimo. Nepaneigė A. D. tos aplinkybės, jog jam buvo duota paraiška kaip būsimam laiduotojui užpildyti, jam buvo žinoma, jog reikia ir jo žmonos sutikimo, norint laiduoti už kitą asmenį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. D. nesutiko laiduoti už J. V., priešingai, jo veiksmai (vykimas į Trakų kredito uniją, laidavimo paraiškos pildymas, vykimas pas žmoną dėl sutikimo) įrodo, kad jis suvokė savo veiksmų seką ir leido šiems veiksmams kilti. Be to, nukentėjusysis A. D. jokiais leistinais įrodymais nepaneigė tos aplinkybės, jog po to, kai jis kartu su J. V. grįžo atgal į Trakų kredito uniją su užpildytais dokumentais ir kad šiuos dokumentus pateikė A. U., kuris apie tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir įrodymų tyrimo teisme metu. Šių veiksmų visumą jokiais būdais neįrodo J. V. apgaulės Trakų kredito unijos ir A. D. atžvilgiu, nes jau kaip buvo nustatyta, gaunant kreditą Trakų kredito unijoje, yra būtini du laiduotojai, o dėl antrojo laiduotojo D. L. atliktų veiksmų ir laidavimo jokio ginčo nėra.
Ši situacija rodo, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-25/2013, 2K-7-85/2013, 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-54/2003, 2K-293/2002). Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmiau aptartais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis paneigus faktą, jog buvo padaryta BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, teismas neturi teisinio pagrindo manyti, jog pateikiant 200702-12 Trakų kredito unijai laidavimo paraišką bei 2007-02-12 laidavimo sutartį, buvo siekiama apgaule įgyti turtinę teisę bei išvengti turtinės prievolės. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad J. V. kartu su A. D. (o tai nėra paneigta jokiais įrodymais) suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą pateikė Trakų kredito unijai siekdamas gauti kreditą. Todėl įvertinus ištirtus rašytinius įrodymus bei teisiamojo posėdžio apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo A. D., liudytojų D. L. ir A. U. parodymus, siekė padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tuo labiau, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. V., gavęs kreditą, iki 2007 metų spalio mėnesio jį grąžino dalimis, t.y. Trakų kredito unijai sumokėjo 5513,76 Lt , be to, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. U., kadangi J. V. buvo išmokėta ne 40000 litų suma, o mažesnė, t.y. 35760 Lt minusuojant 10 procentų nuo gaunamos paskolos dydžio ir paliekant Trakų kredito unijoje kaip pajaus dalį, vėliau minėtą pinigų suma, t.y. 10 procentų nuo suteikto kredito J. V., buvo užskaityta kaip kredito grąžinimo dalis ir šiuo metu skolos dydis yra apie 5000 eurų. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas rodo, jog tarp jų susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurių metu kilę ginčai turi būti išspręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, J. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad J. V. inkriminuojamas nusikaltimas pagal LR BK 300 str. 3d. buvo padarytas ne vėliau kaip 2007-02-12. Tuo metu galiojusios redakcijos LR BK 95 str. numatė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, kai padarytas apysunkis nusikaltimas yra 8 metai. BK 300 str. 3d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, nes didžiausia numatyta bausmė neviršija 6 metų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo datą (2007-02-12) apkaltinamasis nuosprendis turėjo būti priimtas iki 2015-02-12. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2014-11-04 kaltinamajam J. V. buvo paskelbta paieška, dėl ko senaties terminas sustojo (BK 95 str. 3d.), o sulaikytas jis buvo 2016-04-20. Tokiu būdu senaties eiga buvo sustojusi 1 metus 5 mėnesius16 dienų. Susumavus laikotarpį, darytina išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas pagal LR BK 300 str. 3d. šioje byloje suėjo 2016-07-29d., o nuosprendis, įvertinus tai, kad minėta baudžiamoji byla teisme yra gauta 2016-05-18, t.y. likus dviem mėnesiams iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo termino pabaigos, baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 15407,19 Eur (53197,95 Lt) turtinės žalos ir 3475,44 Eur (12000 litų) neturtinės žalos atlyginimo, o I. D. pareiškė civilinį ieškinį 1448,10 Eur (5000 litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju J. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bei bylą pagal LR BK 300 str. 3d. nutraukus suėjus senaties terminui, civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, iki įsiteisės nuosprendis, J. V. paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės naikintinos ir jam grąžintinas dokumentas – Lietuvos Respublikos piliečio pasas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297, 301, 303, 304, 305, 306, 307, 308 str., teismas
nusprendžia:
J. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamąją bylą dalyje dėl LR BK 300 str. 3d. nusikalstamos veikos padarymo J. V. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. civilinį ieškinį 15407,19 Eur (53197,95 Lt) turtinei žalai ir 3475,45 Eur (12000 litų) neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. civilinį ieškinį 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtus.
J. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti bei grąžinti jam paimtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22875707, išduotą 2011-07-13 Vilniaus apskrities VPK MV.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.