- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-259-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00159-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Melingos“
- Kategorijos
- 3.5.20.2Turto pardavimas iš varžytynių
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Melingos“ keliai apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Melingos“ keliai ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Orfis“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Melingos“ keliai ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Orfis“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už iš varžytynių Nr. 148190 (toliau – Varžytynės) parduotą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašyti ieškovei UAB „Melingos“ keliai PVM sąskaitą faktūrą 67 000 Eur sumai, į šią sumą įskaitant 11 628,10 Eur PVM sumą, o atsakovei BUAB „Orfis“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti atsakovei BUAB „Orfis“ 200 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną ieškovės UAB „Melingos“ keliai naudai; 2) priteisti iš atsakovės BUAB „Orfis“ 11 628,10 Eur sumą; 3) priteisti iš atsakovės BUAB „Orfis“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės bankroto administratoriaus paskelbtose Varžytynėse dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Kadangi pasiūlė didžiausią kainą (67 000 Eur), ji buvo pripažinta Varžytynių laimėtoja. Ieškovės teigimu, Varžytynių skelbime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina 66 800 Eur, skelbime nebuvo nurodyta, kad prie Varžytynių dalyvio pasiūlytos kainos papildomai bus skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM), tačiau, išrašydamas sąskaitą apmokėjimui, ieškovės bankroto administratorius prie turto pardavimo kainos (67 000 Eur) papildomai pridėjo PVM, todėl turto pardavimo kaina tapo 81 070 Eur. Ieškovė su tokia turto pardavimo kaina nesutinka, tvirtina, jog galutinė turto pardavimo kaina turi būti 67 000 Eur, įskaitant PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog Varžytynėse parduotas bankrutuojančios PVM mokėtojos turtas yra PVM objektas, kuris turi būti apmokestinamas PVM. PVM sąskaitoje faktūroje bankroto administratorius buvo nurodęs, kad bus taikoma Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnio 1 dalis, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Melingos“ keliai yra PVM mokėtoja, PVM bus laikomas ir mokėtinu, ir grąžintinu, todėl PVM deklaruoti turės ieškovė UAB „Melingos“ keliai.
5. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius A. M. PVM sąskaitą faktūrą išrašė, remdamasis skelbime apie Varžytynes nurodytais ir Varžytynių metu gauto pasiūlymo duomenimis, bei 2017 m. gruodžio 14 d. kreditorių komiteto nutarimu, o pirkėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo suvokti, jog PVM šiuo atveju negali būti 0, ir kad jį reikės deklaruoti. Teismas pažymėjo, kad, dalyvaudama Varžytynėse, pati ieškovė turėjo išsiaiškinti mokesčių mokėjimo aplinkybes.
6. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus skelbdamas ir vykdydamas Varžytynes ir ieškovė dėl to patyrė žalą, ji turi teisę iš reikalauti iš bankroto administratoriaus patirtos žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Melingos“ keliai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius bankrutuojančios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir PVM klausimus. Atsakovės bankroto administratorius PVM sąskaitą faktūrą turėjo išrašyti pagal Varžytynių skelbimo sąlygas. Kreditorių komiteto nutarimas nebuvo patalpintas Varžytynių sąlygose, todėl šis nutarimas nėra Varžytynių skelbimo sudėtinė dalis. Prie ieškovės pasiūlytos pardavimo kainos atsakovei pridėjus PVM, nepagrįstai buvo pakeistos Varžytynių sąlygos ir ieškovė ginčo turtą faktiškai įsigijo už didesnę kainą nei siūlė dalyvaudama Varžytynėse.
7.2. Teismas nurodydamas, kad ieškovė turėjo išsiaiškinti visas mokestines aplinkybes, nepagrįstai visas neigiamas pasekmes dėl to, jog bankroto administratorius netinkamai paskelbė Varžytynes (Varžytynių skelbime nepagrįstai buvo nurodyta, kad parduodamas turtas nėra PVM objektas, ir nepaaiškinta, jog prie turto pardavimo kainos bus pridėtas PVM), perkėlė ieškovei. Neaiškių Varžytynių sąlygų negatyvių padarinių rizika turi tekti būtent atsakovės bankroto administratoriui, kuris organizavo Varžytynes. Tai, kad Varžytynių skelbimas neatitinka kreditorių komiteto nutarimo, gali būti pagrindu ginčyti Varžytynių aktą arba reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo BUAB „Orfis“ bankroto administratoriui, tačiau negali sukelti jokių neigiamų pasekmių ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma pagal BUAB „Orfis“ kreditorių komiteto 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą. Minėtas kreditorių komiteto nutarimas nėra Varžytynių sąlygų sudedamoji dalis, todėl PVM sąskaita faktūra turi atitikti Varžytynių sąlygas, o ne nutarimą. Tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus PVM turi būti išskaičiuotas iš Varžytynių akte nurodytos turto pardavimo kainos.
7.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra yra išrašyta ne pagal Varžytynių sąlygas ir kad prievolė išskaidyti bei sumokėti PVM tenka ieškovei, pagrįstai buvo pareikštas ieškinys dėl PVM sumos priteisimo ir tinkamos sąskaitos faktūros išrašymo. Dėl žalos atlyginimo į bankroto administratorių turi kreiptis ne ieškovė, o atsakovės BUAB „Orfis“ kreditoriai.
7.5. Ieškinio tenkinimo atveju priteista suma turėtų būti išieškoma iš BUAB „Orfis“ bankroto administravimo išlaidų, kadangi prievolė sumokėti 11 628,10 Eur sumą kyla iš BUAB „Orfis“ bankroto procedūrų metu paskelbtų Varžytynių, o ne iš sandorių, sudarytų iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Orfis“ prašo skundo netenkinti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Tuo atveju, kai susiklosto pirkimo–pardavimo santykiai tarp PVM mokėtojų, deklaracijos privalomai turi būti pildomos vadovaujantis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, kai vienas iš PVM mokėtojų yra bankrutuojantis asmuo, mokėtinas į valstybės biudžetą PVM nesusidaro, o tai reiškia, kad šiuo atveju apeliantė neturi ir neturės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 11 628,10 Eur PVM. Jeigu apeliantė turėtų pareigą sumokėti PVM į valstybės biudžetą, nepriklausomai nuo to, kad vyksta šis teisminis ginčas, ji jau būtų tai padariusi, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog PVM buvo sumokėtas. Apeliantė tiesiog siekia praturtėti bankrutuojančios įmonės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai siekia sumažinti Varžytynėse paskelbto ir parduoto turto kainą. Apeliantė Varžytynes laimėjo pasiūliusi konkrečią sumą – 67 000 Eur, būtent šiai sumai atsakovės bankroto administratorius išrašė sąskaitą faktūrą, būtent ši suma turėjo būti pervesta ir buvo pervesta į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą. Jeigu būtų tenkintas apeliantės prašymas įpareigoti atsakovę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurioje būtų nurodyta suma įskaitant PVM, tai apeliantės galutinė mokėtina suma sudarytų tik 55 371,90 Eur, o tai būtų gerokai mažiau nei Varžytynių skelbime nurodyta suma.
8.3. Apeliantė nepagrįstai tikisi visą atsakomybę dėl savo neadekvačių lūkesčių, t. y. mokėti mažiau nei buvo nurodyta Varžytynių skelbime, perkelti atsakovei. Apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga pirkėja, turėjo pati pasidomėti parduodamo iš Varžytynių turto kaina ir atsiskaitymo tvarka. Apeliantė jau daugiau kaip 20 metų užsiima verslu, todėl jai turi būti keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Orfis“ kreditorių komitetas 2017 m. gruodžio 14 d. posėdyje dienotvarkės 3.2.2 punktu nusprendė parduoti BUAB „Orfis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, 0,6005 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka varžytynių būdu. Kreditorių susirinkimas nutarė vykdyti dvejas varžytynes, pirmose varžytynėse nustatyta pardavimo kaina lygi nepriklausomo turto vertintojo UAB korporacija „Matininkai“ nustatytai rinkos vertei (+ mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka) (e. bylos t. 1, b .l 41–46). BUAB „Orfis“ bankroto administratorius A. M. paskelbė Varžytynes Nr. 148190, Varžytynių skelbime buvo nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 66 800 Eur, skelbime nebuvo nurodyta, kad prie Varžytynių dalyvio pasiūlytos kainos papildomai bus skaičiuojamas PVM (e. bylos t. 1, b. l. 5–6). UAB „Melingos“ keliai dalyvavo varžytynėse, pasiūlė 67 000 Eur kainą ir buvo pripažinta Varžytynių laimėtoja. BUAB „Orfis“ bankroto administratorius 2018 m. vasario 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ORF-M0058654, kurioje nurodė sumokėti 67 000 Eur ir dar sąskaitoje atskirai nurodė PVM – 14 070 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 10). Ieškovė UAB „Melingos“ keliai pagal ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo BUAB „Orfis“ 67 000 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 9), 2018 m. kovo 5 d. buvo surašytas Varžytynių aktas, pagal kurį už 67 000 Eur buvo perduotas ieškovei varžytynėse parduotas žemės sklypas (e. bylos t. 1, b. l. 7).
Dėl ginčo esmės
11. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų pozicijų, tarp šalių kilo ginčas dėl apmokestinamos turto vertės ir PVM dydžio bei PVM mokėjimo tvarkos, parduodant varžytynėse bankrutavusios bendrovės nekilnojamąjį turtą, skirtą komercinei veiklai. Ieškovės teigimu, PVM sąskaita faktūra neatitinka sudaryto sandorio aplinkybių, nes pagal Varžytynių skelbimą į 67 000 Eur sumą turi būti įskaitytas ir PVM.
12. Nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir 33 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 yra patvirtintas „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas“, kuriame reglamentuojama bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka. Minėto aprašo 36 punkte įtvirtinta, kad varžytynių laimėtojo už parduodamą iš varžytynių turtą pasiūlyta didžiausia kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Varžytynių laimėtojo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis įskaitomas į turto pardavimo kainą. Pradinę turto pardavimo kainą ir kainos didinimo intervalą patvirtina kreditorių susirinkimas (Aprašo 9.6 papunktis), tačiau nėra aiškiai nustatyta, ar turto, parduodamo iš varžytynių, pradinė pardavimo kaina turėtų būti skelbiama prie jos pridedant PVM ar be PVM. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 19 d. rašte Nr. (1.15)D2-907 taip pat nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas aiškiai nenustato, ar turto, parduodamo iš varžytynių, pradinė pardavimo kaina turėtų būti skelbiama prie jos pridedant PVM sumą, ar kaina turi būti nurodoma be PVM, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kreditorių sprendimą.
14. Nagrinėjamu atveju iš BUAB „Orfis“ kreditorių komiteto 2017 m. gruodžio 14 d. protokolo matyti, kad kreditoriai nusprendė parduoti BUAB „Orfis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą už nepriklausomo turto vertintojo UAB korporacija „Matininkai“ nustatytą rinkos vertę (+ mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka). Tuo tarpu Varžytynių skelbime nebuvo nurodyta, kad prie Varžytynių dalyvio pasiūlytos kainos papildomai bus skaičiuojamas PVM. Priešingai, nurodyta, kad parduodamas turtas nėra PVM objektas, o mokestinė vertė – 0 Eur.
15. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Apmokestinimą pridėtines vertės mokesčiu, jo deklaravimą bei sumokėjimą reglamentuoja PVM įstatymas bei jį lydintys poįstatyminiai teisės aktai, todėl apskaičiuojant PVM privaloma vadovautis būtent mokesčio mokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais.
16. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Taigi, jeigu bendrovei priklausantis turtas, kuris buvo skirtas jos ekonominei veiklai vykdyti, yra parduodamas iš varžytynių, jis, priešingai nei buvo nurodyta Varžytynių skelbime, yra laikomas PVM objektu (nes tenkina aukščiau nurodytas sąlygas) ir PVM skaičiuojamas PVM įstatyme nustatyta bendra tvarka.
17. PVMĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą jo vardu įformintų šių prekių pirkėjas arba trečiasis asmuo, todėl PVM sąskaitą faktūrą turto pardavimo iš varžytynių įforminimui gali išrašyti pati bendrovė, sudarius sutartį – pirkėjas, administratorius ar kitas trečiasis asmuo. Jeigu pagal PVMĮ nuostatas nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas PVM, tai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nuo perduodamo turto vertės (be PVM) turi būti apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma.
18. Pagal PVM įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatas PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kai bendrovės nekilnojamas ar kilnojamas turtas buvo parduodamas iš varžytynių, tai turto pardavimo PVM sąskaitą faktūrą bendrovė turi išrašyti, kai yra surašomas varžytynių aktas.
19. PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui, tiekimas, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje be kitų privalomų rekvizitų privalo būti nuoroda į atitinkamą PVMĮ nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui)). Iš byloje esančios 2018 m. vasario 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ORF-M0058654 matyti, kad atsakovės išrašytoje ir ieškovei pateiktose sąskaitoje yra nuoroda į PVMĮ 96 straipsnio 1 dalį.
20. PVMĮ 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą privalo PVM mokėtojas, kuriam išrašomas tokį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba PVM mokėtojas - pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kai PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 900 patvirtintas „Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), aprašas“, kuriame išvardyti kiti (be nustatytų PVMĮ 96 straipsnio 1 dalyje) atvejai, kai PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių (paslaugų) pirkėjas (klientas). Minėto Aprašo 1 punkte nustatyta PVM išskaitymo ir sumokėjimo tvarka, taikoma, jeigu prekių (paslaugų) pirkėjas (klientas) yra asmuo, registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje (išskyrus biudžetines įstaigas), o prekių tiekėjui teisme yra pradėta bankroto procedūra arba iškelta restruktūrizavimo byla.
22. Taigi, perkant paslaugas ar turtą iš bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės prievolė mokėti PVM pereina pirkėjui, jeigu jis yra PVM mokėtojas, tačiau tuo atveju, kai PVM mokėtojas perka paslaugas ar turtą iš bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės, kuri taip pat yra PVM mokėtoja, t. y. santykiai susiklosto tarp dviejų PVM mokėtojų, pasinaudojus PVM atskaita, mokėtina į valstybės biudžetą PVM suma nesusidaro, o tai reiškia, kad šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovė PVM į valstybės biudžetą faktiškai nemoka. Šią išvadą patvirtina ir į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas (e. bylos t. 1, b. l. 65–67). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji į valstybės biudžetą faktiškai sumokėjo ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą, kas papildomai patvirtina tai, kad šiuo atveju į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma nesusidaro.
23. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Varžytynių skelbime per klaidą buvo nurodyta, jog parduodamas turtas nėra PVM objektas, o tai reiškia, kad, dalyvaudama Varžytynėse ieškovė turėjo suprasti, jog skelbime nurodyta kaina yra be PVM mokesčio, todėl ieškovei bet kuriuo atveju negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą mokėti mažesnę kainą nei yra nurodyta Varžytynių skelbime. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga teisinių santykių dalyvė, kol vyko Varžytynės, domėjosi atsiskaitymo tvarka, turto pardavimo kaina, mokesčių mokėjimo aplinkybėmis ir pan., kas suponuoja išvadą, kad ieškovei turėjo būti aišku, jog Varžytynių skelbime nurodyta kaina yra nurodyta be PVM. Ieškovė yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla, jos tikslas yra pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo.
24. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad Varžytynių skelbime turto pardavimo kaina, nors ir per klaidą, bet buvo nurodyta, pažymint, jog turtas nėra PVM objektas, ir į tai, kad pagal įstatyminį reguliavimą ieškovei nesusidarė prievolė už Varžytynėse įsigytą nekilnojamąjį turtą mokėti PVM, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini, kaip neturintys esminės įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.