- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 2YT-16-913/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01079-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., A. S., S. S., D. S., G. S., Valstybinė Mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, R. S.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Vidmantas Žilinskas
- Kategorijos
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą R. S., jo atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. G., A. S., S. S., D. S., G. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., A. S., S. S., D. S., G. S., Valstybinė Mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. S., A. G., A. S., S. S., D. S., G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo mamos A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad po savo mamos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, viešajame registre neregistruotą turtą priėmė ji, faktiškai pradėdama jį valdyti. Neturėdama pakankamai teisinių žinių, per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą nesikreipė. Po mamos mirties prižiūrėjo jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus, šienavo keletą kartų per metus, bei atliko kitus būtinus žemės sklypams prižiūrėti darbus, prižiūrėjo ir tvarkė namą bei kitus ūkinius pastatus, jais naudojosi, mokėjo visus mokesčius už sodybą. Taip pat po mamos mirties priėmę visą kilnojamąjį turtą, likusius jos asmeninius daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pareiškėjas R. S. pareiškė priešinį pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjos R. S. pareiškimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S. priėmė savo mamos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą tiesiogiai valdydamas jai priklausiusį turtą.
Pareiškėja R. S. pateikė atsiliepimą į R. S. savarankišką pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad R. S. nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių jo pareiškime išdėstytas aplinkybes, nors LR CPK 178 str. imperatyviai nurodo, kad asmuo turi pateikti rašytinius įrodymus pagrindžiančius jo reikalavimus ar atsikirtimus. Kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas R. S. po palikėjos mirties faktiniu valdymu būtų priėmė pastarosios turtą, nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad būtent R. S. turto faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimus, kuriuose nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad palikėjos A. S. paveldimą turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Suinteresuoto asmens nuomone, ši byla susijusi su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl VĮ Turto bankas turi būti šaukiamas suinteresuotu asmeniu šioje byloje. Nurodė, kad VMI prie FM iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjos R. S. ir pareiškėjo R. S. pareiškimų neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos R. S. pareiškimą ir R. S. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimus, kuriame nurodė, kad jokių pretenzijų į palikimą po senelės A. S. mirties nereiškia. Nesutinka su R. S. pareiškime dėstomomis aplinkybėmis, neva jis po tėvo mirties pasiėmė traktoriuką – žoliapjovę. Nurodė, kad po senelės mirties tėtis (K. S.) viską tvarkė ir prižiūrėjo, padedamas savo vaikų ir jų mamos.
Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimus, kuriame nurodė, kad po A. S. mirties į palikimą nepretenduoja, taip pat atsisako palikimo. Bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimus, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduoja, taip pat atsisako palikimo. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimus, kuriame nurodė, kad į palikimą nepretenduoja ir jo atsisako. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo į pareiškimus nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (66-69 b.l.)
Teismo posėdyje pareiškėja R. S. paaiškino, kad savo pareiškimą palaiko pilnai, priešinį suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą prašo atmesti. Ji išvažiavo užsidirbti į Norvegiją, 2008 m. gruodžio mėn. mama pakliuvo į avariją. Ji padėjo mamai finansiškai. (duomenys neskelbtini) mirė mama, ji prisidėjo prie laidotuvių, siuntė 3000 litų. Negalėjo dalyvauti laidotuvėse, nes buvo nėščia, buvo sunkus nėštumas. 2009 metų vasaros pabaigoje atskrido į Lietuvą, užsakė sutvarkyti kapus. 2010 metų pavasarį grįžo iš Norvegijos, ir nusprendė su šeima gyventi mamos sodyboje. Bet ten reikėjo apsitvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi su mažu vaiku, todėl jie apsigyveno pas R. S., kuris po keleto dienų juos išprašė. Tada jie išvažiavo gyventi į Kauną. Jie kiekvieną vasarą prižiūrėjo sodybą. Jie pradėjo prižiūrėti nuo 2010 metų, kai grįžo į Lietuvą. 2009 metais vasaros pabaigoje buvo atvažiavę, susirado žmogų dėl kapų sutvarkymo, mokėjo mokesčius, tvarkė laukus. Lietuvoje 2009 metais buvo mėnesį, tvarkė laukus, pjovė žolę. Brolis nepadėjo prižiūrėti žemės. Šiuo metu norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po mamos A. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad po mamos A. S. mirties prižiūrėjo likusius naminius gyvulius, namus bei žemę, padengė įsiskolinimą už elektrą, tvarkė aplinką, pjovė žolę, tvarkė nendrynus, samdė žmones, kad sutvarkytų trūkusius vamzdžius bei radiatorius, bei kad sutvarkytų ir išvežtų mėšlą. Motinai dar gyvai esant gyvuliai jau buvo parduoti, bet vištos buvo likę, todėl dar iki vasaros vidurio jis vištas šėrė ir šuo dar buvo, ir jį šėrė. Jis su broliu pasiėmė iš motinos namų daiktus, baldus, buitinę techniką. 2013 m. buvo išnuomojęs mamos namus svetimiems asmenims. R. S. tik 2016 m. vasarą pradėjo tvarkyti mamos namus, kai gavo teisinę pagalbą, ir tai darė pasiskolinusi jo trimerį, iki to laiko neprisidėjo prie namų bei žemės tvarkymo. R. S. tik raides ant paminklo iškalė, visa kita tvarkė jis.
Liudytojas G. S. paaiškino, kad 2008 metais su R. išvyko į Norvegiją. Ten R. pastojo, ir atsitiko nelaimė, mirė R. mama. R. buvo bloga sveikata, gydytojai nedavė jai leidimo skristi į Lietuvą. Po to, 2009 metais vasaros pabaigoje atskrido į Lietuvą, aptvarkė aplinką, užsakė, kad raides kapuose iškaltų, kad kapus atnaujintų. Ir išskrido atgal į Norvegiją. 2010 metais grįžo iš Norvegijos. Apsistojo pas R., bet pagyveno tik tris dienas, nes jis liepė jiems išsikraustyti. Tada grįžo į Kauną, pas jo mamą. Jie rūpinosi aplinka, pjaudavo žolę, mokėdavo R. mokesčius.
Liudytoja A. O. paaiškino, kad ji R. S. po motinos mirties sodyboje nematė. Sodyba rūpinosi R. S.. Jis prašė jos vaikų ir jos pagalbos. Kol buvo gyvas K., rūpinosi aronijomis K. Po K. mirties aronijomis nebesirūpino. Ramūnas rūpinosi ir daržu, po mamos mirties buvo likęs daržas, bulves sodino, žolę pjovė. Jis pastoviai rūpinosi. R. nei prieš laidotuves, nei po laidotuvių ji nematė. R. matė tik tada kai dar buvo gyva mama. Nei vieną vasarą R. nematė. Jos sodyba yra greta tos sodybos, ji mato tos sodybos kiemą. Po motinos mirties buvo gyvulių likę, R. vaikščiojo dar gyvulių žiūrėti.
Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (146, 149-150 b.l.), atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. S. pareiškimas netenkintinas, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. S. pareiškimas tenkintinas visiškai.
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad
(duomenys neskelbtini)mirė A. S. (26 b.l.), tai yra pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą R. S., mama (14 b.l.). Po A. S. mirties liko turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pastatai - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (17-25 b.l.).
Pareiškėja R. S. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą R. S. pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. nuostatas yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldint palikimą po savo mamos A. S. mirties. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui po A. S. mirties priimti yra praleidusi ir pareiškėja, ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą byloje. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė A. S. palikimą aktyviais veiksmais, t.y. pradėję valdyti paveldimą turtą.
Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t.t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.
Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. S. reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą, grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog pareiškėja 2009 metų vasaros pabaigoje atvykusi į Lietuvą pasirūpino mamos kapais, t.y. iškalė raides antkapyje bei atliko kitus kapavietės priežiūros darbus bei sodybos priežiūros darbus. Tačiau būtent tai, jog pareiškėja R. S. tokius veiksmus atliko praėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos (A. S. (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) suėjo trijų mėnesių terminas), nes per mamos laidotuves ir vėliau iki 2009 metų vasaros pabaigos, pareiškėja R. S. iš viso nebuvo Lietuvoje, reiškia, jog pareiškėja per nustatytą terminą palikimo, atsiradusio po motinos mirties, nepriėmė.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).
Pareiškėjos R. S. 2009 metų vasaros pabaigoje bei vėliau atlikti veiksmai neįrodo, jog tokiais pareiškėjos veiksmais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Tiek pačios pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek jos kviestų liudytojų paaiškinimai nesudarė pagrindo teismui įvertinti, jog pareiškėja nuosekliai siekė rūpintis po mamos mirties likusiu turtu, kadangi ji su tuo turtu nesielgė kaip su savo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – kaimynystėje gyvenanti A. O. nurodė, jog ji R. S. po motinos mirties sodyboje nematė, sodyba rūpinosi R. S.. R. nei prieš laidotuves, nei po laidotuvių ji nematė. R. matė tik tada kai dar buvo gyva mama. Pati R. S. ir jos sutuoktinis nurodė, jog 2010 metų pavasarį jiems grįžus gyventi į Lietuvą, jie neapsigyveno mamos sodyboje, nes ten reikėjo apsitvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi su mažu vaiku, jie apsigyveno Kaune, kur ir šiuo metu gyvena. Fragmentiniai sodybos priežiūros darbų atlikimai, kaip antai žolės pjovimas ir pan., kuriuos nurodė atlikusi pareiškėja R. S., nebuvo byloje įrodyti. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su suinteresuoto asmens R. S. paaiškinimais, jog jei R. S. būtų prižiūrėjusi sodybą, tai to nebūtų reikėję daryti R. S., nes darbai jau būtų buvę atlikti ir jam nebūtų reikėję tų pačių darbų atlikti iš naujo.
Būtent nenuoseklūs pareiškėjos R. S. veiksmai po mamos mirties, o tiksliau, tokių aktyvių veiksmų nebuvimas, suponuoja, jog pareiškėja palikimo nepriėmė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškinimų, jog ji su sutuoktinių vasarą prižiūrėdavo žolę, ją pjaudavo ir t.t., nepatvirtino nei suinteresuotas asmuo R. S., nei liudytoja A. O.. Suinteresuotas asmuo R. S. paaiškino, jog R. S. tik 2016 metais pradėjo rūpintis mamos sodyba, pradėjo genėti ir pjauti medžius, jo trimeriu pjauti žolę ir pan. Tačiau būtent tai ir patvirtina, jog pareiškėja R. S. savo veiksmais nebuvo nuosekli, nes po motinos mirties likusiu turtu nesirūpino kaip savu. Taigi, visi pareiškėjos R. S. bei jos sutuoktinio ir sutuoktinio motinos paaiškinimai teisme vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (arba ir vėliau) nuo palikimo atsiradimo dienos atliko tokius veiksmus, kurių pagrindu pareiškėja galėtų būti laikoma palikimą po motinos mirties priėmusi faktiniu paveldimo turto valdymu.
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą byloje R. S. nurodė, kad po mamos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50, 5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Faktinis mirusiosios palikimo priėmimas yra patvirtintas suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. S. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais. Bylos aplinkybėmis bei liudytojų parodymais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą byloje, R. S. po savo mamos mirties tiesiogiai valdė jai priklausiusį turtą, prižiūrėjo likusius naminius gyvulius (vištas, šunį), namus bei žemės sklypus, padengė įsiskolinimą už elektrą, tvarkė aplinką, pjovė žolę, tvarkė nendrynus, samdė žmones, kad sutvarkytų trūkusius vamzdžius bei radiatorius, kad išvežtų mėšlą ir t.t. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. O. ir T. G.. Šie asmenys nėra susiję nei su R. S., nei su R. S., nes jie yra tame pačiame kaime gyvenantys asmenys.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą paaiškinimais bei liudytojų parodymais, darytina išvada, kad, suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą byloje R. S. palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėja R. S. per trijų mėnesių laikotarpį nuo mamos mirties, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos būtų atlikusi veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį palikimo priėmimą, todėl nėra pagrindo nustatyti palikimo priėmimo fakto.
Byloje yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio ir Kauno skyrių pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai R. S. ir suinteresuotam asmeniui R. S., pareiškusiam savarankišką reikalavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.
Byloje susidarė 34,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b.l.), tačiau tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleisti, todėl teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. S. pareiškimo netenkinti.
Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą byloje, R. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą byloje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.