Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Norstatus“ ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl naudojimosi vandentiekio tinklais tvarkos nustatymo, skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Norstatus“ pateikė ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl naudojimosi vandentiekio tinklais tvarkos nustatymo, skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašo: 1) pripažinti, kad AB „Klaipėdos vanduo”, neturėdama UAB „Norstatus" leidimo, naudojasi UAB „Norstatus” priklausančiais inžineriniais tinklais – vandentiekio tinklais; 2) nuo 2012-07-01 nustatyti tokias vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų naudojimo sąlygas ir tvarką ir įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo” jų laikytis: nurodo naudojimosi terminą, užmokestį už turto naudojimą. Taip pat nurodo, kad naudotis galima tik pagal jo tiesioginę paskirtį, laikantis šio pobūdžio įrengimams taikomų naudojimo, patikros ir eksploatavimo taisyklių, iš jų AB „Klaipėdos vanduo” privalo užtikrinti, kad nebūtų viršijamas projektinis naudojamų tinklų pajėgumas; be naudojamo turto savininko rašytinio leidimo negalimi jokie naudojamo turto pertvarkymai, pagerinimai, rekonstrukcijos, statybos ar panašūs darbai; naudojamo turto savininkas vykdo naudojamo turto techninę priežiūrą ir išlaikymą, tačiau gedimai, avarijos, susijusios su naudojamo turto naudojimu, ir jų padariniai šalinami AB „Klaipėdos vanduo” sąskaita. Naudojamo turto savininkas neatsako už AB „Klaipėdos vanduo" negautas pajamas ar kitus nuostolius, patirtus dėl naudojamo turto techninio gedimo ar avarijos; jungiant vartotojus prie ieškovui priklausančių tinklų (atsakovui išduodant prijungimo technines sąlygas) ir atsakovui priklausančių tinklų, kurie prijungti prie ieškovo tinklų, ir tranzitu šalinamos nuotekos bei tiekiamas vanduo, gauti ieškovo sutikimą. Tinklų savininkui pareikalavus, pateikti duomenis apie vartotojus, kuriems tiekiamas vanduo ir šalinamos buitinės nuotekos, naudojant tinklus, bei tiekiamo vandens ir šalinamų buitinių nuotekų apimtis; naujus vartotojus, kurie dar nepajungti, tačiau detaliuoju planu numatyti prijungti prie ieškovo tinklų, prijungimą numatyti, nenukrypstant nuo detaliojo plano sprendinių (detalusis planas Nr.2004 07 29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.l-286); 3) priteisti iš atsakovo 144 989,46 Lt užmokestį už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2010-07-02 iki 2012-07-01, 250 Lt turto vertinimo išlaidų, iš viso – 145 239,46 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui tiesiogiai ar netiesiogiai prijungti trečiųjų asmenų vandentiekio ar buitinių nuotekų šalinimo tinklus prie ieškovui priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo linkių, uždrausti atsakovui derinti statybos projektus, kuriuose numatytas tiesioginis ar netiesioginis trečiųjų asmenų tinklų prijungimas prie ieškovui priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Nurodė, kad atsakovė, nederindama su ieškove, suteikia galimybę tretiesiems asmenims techniškai prijungti vietinius vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus prie atsakovės tinklų, kurie patys yra prijungti prie ieškovei priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, be kurių neįmanomas vandens tiekimas bei nuotekų šalinimas. Taip atsakovė sudaro kitiems asmenims galimybę apeiti reikalingą derinimą su ieškove, naudojantis tuo, kad pati atsakovė neteisėtai naudoja ieškovei priklausančius tinklus. Taip atsakovė sudaro sąlygas ir kitiems asmenims neteisėtai naudotis ieškovei priklausančiais tinklais. Kol bus nagrinėjama byla, atsakovė ir toliau gali netrukdomai tęsti tokius neteisėtus veiksmus ir iš to gauti naudos, todėl, teismo sprendime nustačius tinklų naudojimo sąlygą, kad, jungiant naujus vartotojus prie ieškovės tinklų, turi būti gautas ieškovės sutikimas, šios dalies sprendimo nebus galima įvykdyti už laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą tenkino. UAB „Norstatus“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ uždraudė be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims prie (per) ieškovės nuosavybės teise valdomų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Nurodė, kad įvertinus reikalavimo turtinį ir neturtinį pobūdį, tai, kad jungiant papildomus vartotojus prie ieškovei priklausančių tinklų gali būti sudaromos sąlygos pažeidinėti ieškovės teises, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovei uždrausta be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims per ieškovės nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. ieškovės UAB „Norstatus” prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės, kuria prašoma uždrausti atsakovei netiesiogiai prijungti trečiųjų asmenų vandentiekio ar buitinių nuotekų šalinimo tinklus prie ieškovui priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, uždrausti atsakovei derinti statybos projektus, kuriuose numatytas netiesioginis trečiųjų asmenų tinklų prijungimas prie ieškovei priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, taikymo atmesti. Nurodo, kad pritaikyta ginčijama laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia viešąjį interesą, t. y. apriboja visuomenės ar jos dalies aprūpinimą viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, dėl jų atsakovė ir visuomenė patirs nuostolius, kurie yra daug didesni už ieškovės galimus nuostolius. Teismas, pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę, neįvertino atsakovės veiklos specifikos bei galimų neigiamų tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pasekmių atsakovei bei viešajam interesui. Taikant ginčijamą laikinąją apsaugos priemonę reikštų, kad bet kuris šiaurinės Klaipėdos miesto dalies ar priemiesčio gyventojas, nepriklausomai nuo to, į kieno nuosavybę jis jungtų savo inžinerinius tinklus, privalėtų gauti ieškovės sutikimą, todėl apeliantė mano, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Atsakovas vykdo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje" projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-003, kuris buvo inicijuotas siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinį įsipareigojimą užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB bei Vandentvarkos ūkio (Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategijoje nustatytus tikslus. Minėto projekto sudedamosios dalys yra Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę ir sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini) bei „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės šiaurės- rytų rajone”. Pagal LR aplinkos ministro 2011-06-09 įsakymu Nr. D1-480 patvirtintą VP- 3.1-AM-01-V Priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra" projektų finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėjas, šiuo atveju atsakovė, turi užtikrinti, kad „per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis.”... “Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus sugrąžintos lėšos.” Komponento Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę ir sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini) įvykdymui atsakovė 2010 m. balandžio 4 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas darbus atliko 2011 m. kovo 30 d. Komponentui „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės šiaurės- rytų rajone” atsakovas 2009 m. liepos 13 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2009/SUT.03-7, pagal kurią rangovas darbus užbaigė 2011 m. lapkričio 7 d. Taigi nuo Komponentų užbaigimo momento atsakovė įgijo pareigą per 24 mėnesius prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti Sutarties 1 priedo 5 dalyje „Projekto loginis pagrindimas" nurodytą gyventojų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad statistiškai analogiškos bylos vidutiniškai nagrinėjamos apie vienerius metus, akivaizdu, kad dėl užsitęsusių teisminių procedūrų kils reali grėsmė laiku neįvykdyti fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, o tai reiškia, kad atsakovei gali būti pritaikytos Sutartyje numatytos finansinės sankcijos. Todėl nagrinėjamu atveju ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės neigiamos pasekmės akivaizdžiai viršija jų teigiamą naudą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutartį. Nurodo, kad atsakovė neskundžia teismo nutarties dalies, kuria draudžiama atsakovei leisti prisijungti tretiesiems asmenims prie ieškovės nuosavybės teise valdomų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, tačiau skundžia neva atsakovei neaiškią dalį dėl draudimo leisti jungtis per ieškovės nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus. Iš esmės tai yra vienas ir tas pats, ar leisti tiesiogiai prisijungti prie ieškovės nuosavybės teise valdomų tinklų ir juos naudoti, ar leisti prisijungti prie atsakovės nuosavybės teise valdomų tinklų, sujungtų su ieškovei priklausančiais tinklais, ir juos naudoti. Galutinis rezultatas yra toks pat: ieškovei priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai yra naudojami neteisėtai, prieš ieškovės valią. Taip pat nurodė, kad negalima sutikti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja kitų asmenų, kurie privačios nuosavybės teise valdo viešajam vandens tiekimui reikalingus inžinerinius tinklus, teises ir teisėtus interesus, kadangi nutartyje nurodytas draudimas taikomas tik atsakovei, o ne tretiesiems asmenims. Atsakovės argumentai, susiję su tinklų tiesimo finansavimo sutartimi, niekaip nepakeičia įstatyminių nuostatų, draudžiančių atsakovei be ieškovės leidimo prijunginėti trečiuosius asmenis prie ieškovei priklausančios nuosavybės. Taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis labiau riboja atsakovės neteisėtą pelnimąsi už ieškovei priklausančių tinklų naudojimą, todėl atsakovė ir siekia šią nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajam skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl naudojimosi vandentiekio tinklais tvarkos nustatymo, užmokesčio už naudojimąsi tinklais priteisimo ir kt. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas tenkino ieškovės prašymą bei 2012-06-19 teismo nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ uždraudė be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims prie (per) ieškovės nuosavybės teise valdomų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų.

Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 6 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės bei jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Iš ieškinio turinio, su ieškiniu pateiktų dokumentų bei išdėstytų motyvų matyti, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovei uždrausta be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims per ieškovės nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus, nes prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku.

Kaip minėta, ieškinys pareikštas dėl naudojimosi vandentiekio tinklais tvarkos nustatymo ir mokesčio už naudojimąsi tinklais priteisimo. Pažymėtina, kad naujų vartotojų prijungimas prie atsakovei priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų turi būti vykdomas laikantis šio pobūdžio įrenginiams taikomų naudojimo, patikros ir eksploatavimo taisyklių, užtikrinant, kad nebūtų viršijamas projektinis naudojamų tinklų pajėgumas bei nenukrypstant nuo detaliojo plano sprendimų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad naujų vartotojų prisijungimas prie atsakovei priklausančių tinklų pažeistų ieškovės teisėtus interesus ar dėl to ieškovei atsirastų žala. Be to, ieškovės prašomo priteisti užmokesčio už naudojimąsi jai priklausančiu turtu dydis nėra siejamas su vartotojų skaičiumi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šios ieškinio dalies tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taip pat pažymėtina, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl būtinumo atsakovei gauti ieškovės sutikimą jungiant vartotojus prie atsakovui priklausančių tinklų, kurie prijungti prie ieškovės tinklų ir tranzitu šalinamos nuotekos bei tiekiamas vanduo, atsakovei atsirastų pareiga tokį sutikimą gauti. Priešingu atveju, taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę šioje proceso stadijoje, t. y. neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, gali būti pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei nepagrįstai suvaržytos tiek atsakovės, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tuo labiau negalima daryti išvados, kad netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo, tenkinančio šią ieškinio dalį, įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tai, kad atsakovė iš savo veiklos gauna pajamas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, kaip jau buvo nurodyta, atsakovė prijungdama naujus vartotojus prie jai priklausančių tinklų bet kokiu atveju privalo laikytis atitinkamų prijungimo ir tinklų eksploatavimo reikalavimų ir prievolė atlyginti žalą tiek ieškovei, tiek kitiems asmenims už tokių reikalavimų nesilaikymą atsakovei atsirastų nepriklausomai nuo to, ar buvo gautas ieškovės sutikimas dėl naujų vartotojų prijungimo prie atsakovei priklausančių tinklų, kurie prijungti prie ieškovės tinklų, ar toks ieškovės sutikimas nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, nenustačius ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo atsakovei uždrausti be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims prie atsakovei priklausančių vandentiekio tinklų, t. y. per ieškovės nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus, kaip pirmosios instancijos teismo nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 185 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių keistina – naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kuria atsakovei uždrausta be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims per ieškovės nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus (CPK 329 str. 1 d., 337 str.1 d. 4 p., 338 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovei uždrausta be ieškovės sutikimo leisti prisijungti tretiesiems asmenims per ieškovės nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus ir ieškovės UAB „Norstatus“ šią prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.