Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1277-460/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2A-1277-460/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02078-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
Laimutės D
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1277-460/2014

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-02078-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3
(S) 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3933-642/2014 pagal ieškovės Laimutės D. B. ieškinį atsakovui V. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė DNB bankas, D. B., dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo V. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2014-02-24 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad nėra bendro gyvenimo su atsakovu, nenori aiškinti santuokos nutraukimo priežasčių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį iš dalies su ieškinio reikalavimais sutiko.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė nutraukti santuoką, įregistruotą 2003 m. spalio 3 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 344) tarp ieškovės Laimutės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių. Prievoles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankui pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 ir 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 pripažino solidariomis (bendromis) ieškovės L. D. B. ir atsakovo V. K. prievolėmis. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „B.“, atsakovui – „K.“. Nurodė, jog atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, kadangi atsakovas taip pat prašė nutraukti santuoką su ieškove teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių. Prievoles trečiajam asmeniui AB DNB bankui pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 ir 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 pripažino solidariomis (bendromis) ieškovės ir atsakovo prievolėmis (CK 6.76, 6.77, 6.79, 6.81 straipsniai).

Šalies argumentai

Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimo dalį, kuria jis su ieškove pripažintas solidariu skolininku AB DNB bankui, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Mano, kad nutraukiant santuoką baigėsi ir jo laidavimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog faktiškai jokių prievolių atsakovui nekyla, kadangi ieškovė tinkamai vykdo prievolę AB DNB bankui. Teigia, kad pakeisti laiduotoją būtų brangu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2003 m. spalio 3 d. ieškovė ir atsakovas Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (b. l. 35). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 (grąžinimo terminas iki 2045-08-31) ir 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 įgijo prievolę trečiajam asmeniui AB DNB bankui (b. l. 25, 26, 27, 28, 29). Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu atsakovas nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme (b. l. 9, 10, 11, 12, 13, 14). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų (b. l. 17, 18, 19, 20, 21, 22).

Apeliantas mano, kad nutraukus santuoką pasibaigė ir jo laidavimo prievolė pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 (b. l. 28–29) AB DNB bankui.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog laidavimo pabaigos atvejai įtvirtinti CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas baigiasi: 1) tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė; 2) kai laiduotojas miršta; 3) kai skolininkas ir laiduotojas sutampa, laidavimas lieka galioti, jeigu kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas išliktų; 4) jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita; 5) kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naująjį skolininką; 6) jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Tai reiškia, jog minėtas teisinis reguliavimas nenumato laidavimo pabaigos santuokos nutraukimo atveju.

Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-275/2007). Šiuo atveju abu buvę sutuoktiniai prisiėmė atsakomybę už prievolių pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2008-262 AB DNB bankui įvykdymą, todėl apeliantas privalo solidariai atsakyti AB DNB bankui iki visiško skolinių įsipareigojimų įvykdymo.

Trečia, sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta, – rašytiniu šalių susitarimu ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Apeliantas tokio sutikimo neturi, todėl ir šiuo atveju negali būti atleidžiamas nuo laidavimo.

Anksčiau aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimas negali turėti įtakos laidavimo instituto pasibaigimui, todėl apelianto argumentas apie laidavimo pabaigą atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisVirginija Nijolė Griškevičienė