- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2-532-1019/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02896-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J., G. D. A., E. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. J., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui J. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – G. D. A., E. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. J., D. J., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, antstoliai R. V. (perėmęs antstolio D. K. vykdomąsias bylas), G. B., V. M., A. N. ir D. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P., galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu J. J. turimą negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Palėpė), priteisiant nurodytą Palėpės dalį ((duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. P., o atsakovui priteisiant 8,05 Eur kompensaciją; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma: V. P. – (duomenys neskelbtini), G. D. A. – (duomenys neskelbtini), E. A. – (duomenys neskelbtini), J. J. – (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta vykdymo procese sudaryta taikos sutartis tarp skolininkų D. J. ir J. J. bei išieškotojo V. P. Šioje nutartyje susitarta, kad „5.2. J. J. šia sutartimi įsipareigoja dėti visas pastangas panaikinti visus šios sutarties 5.1 punkte nurodyto nekilnojamojo turto disponavimo apribojimus ir ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis įsiteisėjimo dienos perleisti V. P. asmeninėn nuosavybėn skolininkui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių susitarimu sudaro 8,05 Eur sumą, ir tokiu būdu užskaitydami dalį įsiskolinimo 8,05 Eur sumai“. J. J. minėtos nutarties nevykdo, byloje išduotas vykdomasis raštas. Ieškovas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis neįrengtos pastogės, tačiau jo prašymas atmestas. 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nustatyti naudojimosi negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo V. P. parengtą MB „(duomenys neskelbtini)“ planą: ieškovas V. P. ir trečiasis asmuo J. J. naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv.m., kurią sudaro (duomenys neskelbtini) kv. m. J. J. ir (duomenys neskelbtini) kv. m. V. P.; atsakovai G. D. A. ir E. A. naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv.m. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Ieškovas negali įgyvendinti savo teisių pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, t. y. įgyti nuosavybės teisės į nurodytą Palėpės dalį, todėl ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu valdomą Palėpės dalį. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo perleisti (duomenys neskelbtini) kv. m. Palėpės dalies ieškovui, tačiau nutarties nevykdo, o, pasinaudojant teismo išduotu vykdomuoju raštu, įregistruoti savo nuosavybės dalies į nurodytą Palėpės dalį, nesant atsakovo aktyvų veiksmų atlikimo, nėra įmanoma.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nurodo, kad ieškovas neteisingai teigia, kad atsakovas taikos sutarties punkto 5.2 nevykdo. Šiuo metu eilei išieškotojų, kad ir nedidelėmis sumomis, bet yra mokama už susidariusias skolas. Ieškovas įgyvendino savo teisę ir pagal taikos sutartį prisiteisė 20 000 Eur baudą, tuo padidindamas atsakovo skolos naštą. Bendra atsakovo skola šiuo metu yra apie (duomenys neskelbtini) eurų. Tik apie 8000 Eur yra realiai gauta banko paskola, visa kita – priskaičiuotos palūkanos bendraskolininkei D. J. (kilo iš tos pačios taikos sutarties), nesumokėti mokesčiai VMI ir kt. Nurodo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) metais iš ieškovo norėjo pirkti negyvenamą palėpę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su ieškovu pasirašė dovanojimo sutartį, kuria atsakovas įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį palėpės. Sumokėjo avansą ir įgijo nuosavybės teisę į dar keletą kvadratinių metrų. Pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria su banko paskola turėjo sumokėti ir likusią dalį sumos (apie (duomenys neskelbtini) litų). Kadangi palėpė turėjo ir kitų savininkų, iškilo atidalinimo ir bendrasavininkų sutikimo klausimai. Bankas neišdavė paskolos, nes turtas nebuvo atidalintas kadastre. Atsakovas Pirkimo – pardavimo sutartį norėjo nutraukti, bet ieškovas nesutiko grąžinti avanso. Į sutarties nutraukimo pasirašymą ieškovo iniciatyva atsakovas neatvyko, nes buvo kelionėje. Ieškovas prašo teismo priteisti palėpės dalį jam, nors taikos sutartimi ta dalis automatiškai pereina jam.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šalys yra bendrasavininkai. Nustatant naudojimosi Palėpe tvarką, atsakovo dalis pateko į dalį, kuri priskirta ieškovui. Šalys buvo sudarę taikos sutartį, ji neįvykdyta. Atsakovo dalis tik (duomenys neskelbtini) kv. m., buvo susitarta, kad bus perleista ieškovui, tačiau taikos sutartis neįvykdyta, tai pažeidžia ieškovo teises, nes jis negali naudotis turtu be atsakovo sutikimo, todėl prašo atidalinti pagal CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalis, priteisti atsakovui iš ieškovo kompensaciją. Visi areštai, išskyrus antstolio D. K., nėra varžantys ginčo turtą, nes buvo taikyti po to, kai buvo įrašas Nekilnojamojo turto registre apie nutartį dėl taikos sutarties. Visi kreditoriai žinojo šį faktą, jų teisių sprendimas negali pažeisti. Atsakovas – formalus bendrasavininkas, nes turi tik (duomenys neskelbtini) kv. m. Ginčo dėl turto vertė nėra – pagal taikos sutartį. Išskirti į atskirą dalį atsakovo dalies nėra galimybės. Objektyvios aplinkybės trukdo naudotis ieškovui turtu. Taikos sutartis pasirašyta ir trečiojo asmens D. J., derintos sąlygos, sutiko, kad ši turto dalis turi pereiti ieškovui kaip skolos dengimas. Nutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, visi areštai buvo vėlesni – pirmoji skola turi būti dengiama iš turto ieškovui. Byloje reiškiamas reikalavimas nėra tapatus – buvo sprendžiama dėl skolos padengimo; atsakovas turėjo imtis aktyvių veiksmų perleisti turtą. Atsakovas neatliko veiksmų, kad įgyvendintų de facto situaciją – abi šalys turto bendrasavininkai. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl atidalinimo, o tai nėra tapatūs reikalavimai.
2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neprieštarauja ieškiniui. Paaiškino, kad buvo sudaryta taikos sutartis, kad jis turi dėti pastangas perleisti savo turto dalį. Jas ir dėjo. Kadangi yra areštai, negali perleisti, kol nesumokės skolų, tačiau jų yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Taikos sutarties sudarymo metu nuo kito turto areštai buvo nuimti, perkelti ant ginčo turto. Areštas buvo E. J. naudai, atlaisvino turtą, perėjo areštas ginčo turtui. Ginčo turtas buvo areštuotas taikos sutarties metu.
2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. J. paaiškino, kad atsakovas teisingai nurodė faktines aplinkybes. Atsakovas neturi jokio kito turto. Pamena, kad ieškovas sumažino reikalavimą apie 50 000 Eur, bet sumos buvo neadekvačios. Taikos sutartimi sutiko, kad ginčo turtas būtų perleistas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastogė/ Palėpė) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma: V. P. – (duomenys neskelbtini); G. D. A. – (duomenys neskelbtini); E. A. – (duomenys neskelbtini); J. J. – (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovui priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m. Palėpės (toliau – ir Ginčo turtas). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta vykdymo procese sudaryta taikos sutartis tarp skolininkų D. J. ir J. J. bei išieškotojo V. P. Pagal taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi, susitarta, kad J. J. šia sutartimi įsipareigoja ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis įsiteisėjimo dienos, perleisti V. P. asmeninėn nuosavybėn skolininkui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių susitarimu sudaro 8,05 Eur sumą, ir tokiu būdu užskaitydami dalį įsiskolinimo 8,05 Eur sumai (5.2 punktas). Atsakovui nevykdant 2018-10-15 Teismo nutarties, buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis Palėpės, tačiau jo prašymas atmestas, konstatavus, kad 2018-10-15 Teismo nutartis, vykdomasis raštas nepatvirtina V. P. nuosavybės teisės į Pastogės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nustatyti negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo V. P. parengtą MB „(duomenys neskelbtini)“ planą: ieškovas V. P. ir trečiasis asmuo J. J. naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv.m., kurią sudaro (duomenys neskelbtini) kv. m. J. J. ir (duomenys neskelbtini) kv. m. V. P.; atsakovai G. D. A. ir E. A. naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv.m.
Ieškovas ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu J. J. turimą negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant (duomenys neskelbtini) Palėpės dalį ((duomenys neskelbtini) kv. m.) ieškovui V. P., o atsakovui priteisiant 8,05 Eur kompensaciją. Atsakovas ieškiniui neprieštarauja (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, Teismų informacinės sistemos Liteko išrašu apie fizinio ar juridinio asmens areštuotą turtą, gautą iš Turto areštų akto registro, nustatyta, kad Ginčo turtui pagal 2018-10-15 Teismo nutartį nuo 2018-11-15 nustatyta sąlyga neperleisti turto, taip pat yra taikyti turto areštai – kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (antstolio D. Š. vykdoma vykdomoji byla, Turto areštas įregistruotas (duomenys neskelbtini); antstolio D. K. (perėmė R. V.) vykdoma vykdomoji byla, Turto areštas įregistruotas (duomenys neskelbtini)), D. J. naudai (antstolio A. N. vykdoma vykdomoji byla, Turto areštas įregistruotas (duomenys neskelbtini)), PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo naudai (antstolio V. M. vykdoma vykdomoji byla, Turto areštas įregistruotas (duomenys neskelbtini)), E. J. naudai (antstolio G. B. vykdoma vykdomoji byla, Turto areštas įregistruotas (duomenys neskelbtini)).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2018-10-15 Teismo nutartimi atsakovo įsipareigojimas perleisti V. P. asmeninėn nuosavybėn atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis Palėpės, kurios vertė šalių susitarimu sudaro 8,05 Eur sumą, neįvykdyta iš esmės dėl pritaikytų Ginčo turtui areštų. Atsakovo teigimu, Taikos sutarties sąlygos negali būti įvykdytos, t. y. jis negali perleisti jam priklausančios (duomenys neskelbtini) dalies Palėpės ieškovui, nes jo įsiskolinimų, kurių užtikrinimui yra taikomi Ginčo turto areštai, yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Kaip matyti iš antstolio A. N. 2023-01-13 pateiktų duomenų, atsakovo įsiskolinimas vien D. J. yra (duomenys neskelbtini) Eur skolos ir atitinkamai palūkanų.
Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, J. J. nevykdant 2018-10-15 Teismo nutarties dėl Ginčo turtui taikomų areštų apimties, ieškovas V. P. negali įgyvendinti savo teisių pagal 2018-10-15 Teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, t. y. įgyti nuosavybės teisės į atsakovui priklausančią Palėpės dalį. Bylos duomenimis, pagal 2018-10-15 Teismo nutartį išduotas 2021-10-17 vykdomasis raštas dėl 5.2 punkto vykdymo negali būti vykdomas priverstinai, šių procesinių dokumentų pagrindu Registrų centras neįregistruoja ieškovo nuosavybės teisės į dalį Palėpės.
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl ginčo tapatumo, akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 43, 47 punktus). Nustatyta, kad 2018-10-15 Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens D. J. taikos sutartis, sudaryta vykdymo procese vykdant vykdomuosius raštus dėl 181 470,98 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl 1018,45 Eur skolos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl 500 Eur skolos (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo iš atsakovo ir trečiojo asmens ieškovo naudai. Patvirtintos sutarties 5.2 punktu, šalių susitarimu užskaitant dalį įsiskolinimo (8,05 Eur), atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui Ginčo turtą. Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia ieškinį CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia apginti savo teises remiantis daiktinės teisės institutu, o ieškiniai dėl skolos priteisimo, kuriuos tenkinus vykdymo procese buvo sudaryta taikos sutartis, buvo prievolinio teisinio pobūdžio. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovo ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 2018-10-15 Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalykai nėra tapatūs.
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: pirma, daiktas gali būti padalijamas natūra (būtina tokio atidalijimo sąlyga – daiktas turi būti dalus), antra, daiktas gali būti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos dydį ((duomenys neskelbtini) kv. m.), atidalijimas natūra yra objektyviai neįmanomas.
Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atsidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; kt.). Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui priklausanti Palėpės dalis priteistina ieškovui, atsakovui išmokant kompensaciją. Byloje nėra ginčo dėl Ginčo turto vertės – taikos sutartimi nustatytos 8,05 Eur sumos.
Bylos duomenimis, Ginčo turtui yra taikyti turto areštai. Į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti atsakovo kreditoriai prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio nereiškė. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčo situaciją, svarbu tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik (duomenys neskelbtini) kv. m Palėpės, t. y. ši nekilnojamojo turto dalis negali būti suformuota kaip atskiras objektas, negali būti parduodama iš varžytynių.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs 2018-10-15 Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.2 punkto nuostatas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu J. J. valdomą Palėpės dalį, atsakovui priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį Palėpės priteisiant ieškovui V. P., o iš ieškovo atsakovui už (duomenys neskelbtini) dalį Palėpės priteisiant 8,05 Eur kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio, taip pat pagal pateiktus rašytinius įrodymus patyrė 722,90 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą rengiant ieškinį, atstovaujant teismo posėdžių metu, iš viso – 810,9 Eur.
Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokatės teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 810,9 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su atsakovu J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turimą negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 8,05 Eur (aštuonių eurų 5 ct) kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 810,9 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.