- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- eI-4324-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02863-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „USP Baltics“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Tomas Šliogeris
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „USP Baltics“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 32 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ bei įpareigoti priimti naują sprendimą, kuriuo nebūtų skaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą padidintu tarifu ir iš mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotos pakuotės atliekomis būtų išskaičiuota UAB „USP Baltics" 6 962 Eur suma, sumokėta 2018 m. kovo 29 d.
Pareiškėja nesutinka su sprendimu dėl mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotos pakuotės atliekomis skaičiavimo dvigubu tarifu ir sumokėtos mokesčio dalies neįskaitymo. Pareiškėja skunde nurodo, kad nedeklaravo išleistos į rinką kombinuotos pakuotės dėl įsivėlusių klaidų. 2013 m. deklaracijoje nurodė, kad į rinką išleido 5,32 t plastikinės pirminės ir tretinės pakuotės. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apskaitos suvestinėje užfiksuota, kad į rinką įmonė iš tiesų išleido iš viso 0,180 t pirminės ir tretinės plastikinės pakuotės bei 2,638 t kombinuotos pirminės pakuotės. Analogiškus išleistos į rinką atitinkamos rūšies pakuotės kiekius yra konstatavęs ir Departamentas, taigi pareiškėja 2013 m. deklaravo 5,141 t daugiau išleistos į rinką pakuotės nei iš tiesų išleido. Bendrovė kombinuotos pakuotės nedeklaravo todėl, kad iki 2013 metų kombinuota pakuotė buvo priskiriama pagal vyraujančią medžiagą plastikinei pakuotei. Skaičiuojant plastikinės pakuotės atliekų užduoties įvykdymą Bendrovė sutvarkė 29 kartus didesnį plastikinės pakuotės atliekų kiekį, nei turėjo sutvarkyti, kad šios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis būtų įvykdyta. Prie šio kiekio priskyrus kombinuotą pakuotę, atliekų sutvarkymo užduotis būtų įgyvendinta dar daugiau kartų. Pareiškėja paaiškina, kad analogiška situacija yra su 2014-2016 metų pakuotės apskaita ir deklaracijomis, deklaruoti didesni plastikinės pakuotės išleisti į rinką kiekiai, nei faktiškai išleista ir jos tvarkymo užduočių įvykdymo procentas yra didesnis nei to reikalaujama pagal teisės aktus. 2018 metais pareiškėja deklaravo į rinką 2013-2016 metais išleistą kombinuotą pakuotę bei patikslintų deklaracijų pagrindu sumokėjo mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 6 962 Eur.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad atlikus pareiškėjos patikrinimą buvo surašytas 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-45, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėja netinkamai nustatė pakuotės rūšį, neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos kombinuotos pakuotės ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu nustatyta prievolė atliekų turėtojams (darytojams) išrūšiuoti, teisingai identifikuoti savo veikloje susidariusias atliekas, teisėtai atiduoti atliekų tvarkytojui ir finansuoti jų sutvarkymą pagal galiojančius rinkoje atliekų tvarkymo įkainius. Todėl savo ūkinėje veikloje įmonė, vadovaudamasi atsakomybės principu, privalo teisingai ir nustatyta tvarka vertinti bei apskaityti: kiek ir kokių atliekų susidaro įmonėje, kiek išleidžiama į vidaus rinką apmokestinamųjų pakuočių, kurios išpakavus gaminius taps atliekomis, kaip finansuos jų sutvarkymą. Be to Departamentas nurodo, kad įstatymas mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą. Pareiškėja teikdama deklaracijas ir neišskirdama kombinuotos pakuotės (o priskirdamas ją plastikinei pakuotei), neįsitikinusi ar įstatymų reglamentavimas nėra pasikeitęs, nesielgė atsakingai ir taip netinkamai nustačiusi pakuotės rūšį neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos kombinuotos pakuotės ir taip pažeidė Įstatymo nuostatas. Aplinkybė, kad dar 2013 m. kombinuota pakuotė buvo priskiriama prie plastikinės pakuotės, neturi būti laikytina svarbia aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Be to, Departamentas nurodo, kad nuslėpimo fakto konstatavimui pakanka, kad būtų laiku nedeklaruotas pakuotės kiekis arba deklaracija išvis būtų nepateikta, neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo tyčios laipsnį, todėl atsiliepime nesutinkama su pareiškėjos argumentais, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios ir nuslėpimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 12 d. mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 8 (b. l. 26–31) užfiksuota, kad pareiškėja 2013 m. į vidaus rinką išleido 0,18 t plastiko ir 2,639 t kombinuotos pakuotės, 2014 m. išleido 1,483 t plastiko ir 2,064 kombinuotos pakuotės, 2015 m. išleido 1,538 t plastiko ir 2,59 t kombinuotos pakuotės, 2016 m. išleido 0,476 t plastiko ir 2,807 t kombinuotos pakuotės.
Pareiškėja patikslintų deklaracijų pagrindu 2018 m. kovo 29 d. sumokėjo mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 6 962 Eur (b. l. 23).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 12 d. buvo atliktas pareiškėjos patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-45 (b. l. 32–33). Jame nustatyta, kad 2013-2016 m. įmonė neteisingai nustačiusi pakuotės rūšį neskaičiavo ir nedeklaravo visos į vidaus rinką išleistos kombinuotos pakuotės, tuo pažeisdama Įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, todėl už nedeklaruotą taršą pakuotės atliekomis mokestis skaičiuojamas taikant didesnį tarifą. Patikrinimo akte mokestis už 2013 m. apskaičiuotas 4 394,63 Eur, už 2014 m. 3 428,85 Eur, už 2015 m. 3 003,54 Eur, už 4 575,47 Eur. Iš viso mokestis didesniu tarifu už taršą pakuotės atliekomis pareiškėjai sudaro 15 402,49 Eur.
Pareiškėja 2018 m. liepos 5 d. atsakovui pateikė paaiškinimus (b. l. 48–49), kuriuose nurodė, kad įmonė gali būti baudžiama tik nustačius, kad buvo sąmoningai siekiama nuslėpti apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, tuo tarpu, pareiškėja kombinuotos pakuotės nedeklaravo ne todėl, kad ją slėpė, o dėl kompetencijos stokos, kadangi iki 2013 metų kombinuota pakuotė buvo priskiriama atitinkamai pakuotės rūšiai pagal vyraujančią medžiagą, taigi pareiškėja priskyrė ją plastikinei pakuotei. UAB „USP Baltics“ paaiškino, kad deklaravo, jog 2013 metais į rinką išleido 5,32 t plastikinės pakuotės, tačiau faktiškai išleido 0,180 t plastikinės pakuotės. 2013 metais pareiškėja sutvarkė 1,703 t plastikinės pakuotės atliekų (pagal 2014 m. sausio 30 d. patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą Nr. 1312VI0286-4687-2767). Taigi Bendrovė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį 2013 metais įvykdė 29 kartus daugiau, nei turėjo, kad šios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis būtų įvykdyta. Paaiškinimuose nurodyta, kad ta pati situacija yra ir su 2014-2016 metų deklaracijomis.
Departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 32 (b. l. 51), kuriuo patvirtino 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-45 ir įpareigojo pareiškėją per 20 dienų sumokėti 15 402,49 Eur sumą.
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą (8 straipsnio 1 dalis). Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (8 straipsnio 4 dalis).
Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.
Kaip matyti, pareiškėjai mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakutės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (redakacija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 12 punktu, kuriame įtvirtinta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas mokestis, kai mokesčio mokėtojas pateiktoje deklaracijoje nurodė neteisingą vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės kiekį ir teisingai nurodė panaudotos ar perdirbtos pakuotės atliekų kiekį, kuriam turėjo dokumentus ir (ar) patvirtinimus, nurodytus Tvarkos aprašo 14 punkte.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 23 punkte įtvirtinta, kad neatsižvelgiant į Lietuvos rinkai tiektą pakuočių kiekį, visi gamintojai ir importuotojai turi vykdyti visų gaminių pripildytų pakuočių apskaitą, visi pakuočių gamintojai – visų tuščių pakuočių apskaitą, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai – vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir jų atliekų apskaitą, užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriai – daugkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema, apskaitą. Pagal tų pačių taisyklių 24 punktą, pakuočių apskaita turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka ir vadovaujantis šiais principais, tame tarpe, kad medžiagos, iš kurių pakuotės pagamintos, tuščios pakuotės ir gaminių pripildytos pakuotės skirstomos į stiklines, plastikines, polietilenterftalato (toliau–PET), popierines ir kartonines, metalines, kombinuotąsias, medines, kitas pakuotes (24.2. papunktis), apskaitant kombinuotąsias pakuotes, papildomai nurodoma vyraujanti medžiaga šiose kombinuotosiose pakuotėse (24.3. papunktis).
Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, susijusios su kombinuotos pakuotės apskaitymu, yra numatytos nuo 2013 m. Iki tol, pakuotės buvo skirstomos pagal tai, kokia medžiaga joje yra vyraujanti. Pareiškėja nurodo, kad būtent dėl šios priežasties ji neteisingai 2013-2016 metais deklaravo kombinuotos pakuotės kiekį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas apmokestinamosios pakuotės nuslėpimo sampratą, įtvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte, yra pažymėjęs, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo tikslas yra ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Siekiami tikslai suponuoja būtinybę ypatingam teisiniam režimui, užtikrinančiam aplinkosaugos priemonių (mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą), efektyvumą. Deklaravimas nustatyta tvarka ir terminais pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo tvarką. Mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir sąlygoja didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Todėl šiuo atveju nuslėptas apmokestinamosios pakuotės kiekis yra visas apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką, bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir už kurį nesumokėjo mokesčio. Taigi, deklaracijos nepateikimas ir mokesčio nesumokėjimas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais kvalifikuotas kaip apmokestinamosios pakuotės nuslėpimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-928/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1794/2014).
Dėl šios priežasties nėra būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato–apmokestinamos pakuotės kiekio nuslėpimo, nes UAB „USP Baltics“ teiginiai dėl tikslo nuslėpti apmokestinamos pakuotės kiekį neturėjimas negali paneigti aplinkybės, jog pakuotės rūšis nebuvo tinkamai nustatyta, dėl tos priežasties kiekis nebuvo tinkamai deklaruotas, taigi pareiškėjai buvo pagrįstai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.
Per teismo posėdį apklausta liudytoja A. M. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad dėl žmogiškosios klaidos kombinuota pakuotė buvo priskirta plastikinei pakuotei, neturint tikslo nuslėpti apmokestinamųjų pakuočių kiekio.
Pažymėtina, jog teisės aktai tiesiogiai nenumato galimybės pagal kaltės pobūdį, tikslą, diferencijuoti mokesčio mokėtojo pareigos tinkamai nustatyti pakuotės rūšį, apskaičiuoti ir deklaruoti visos į vidaus rinką išleistos kombinuotos pakuotės kiekį, bei atsižvelgti į tai, kad subjektas nesiekė nuslėpti į vidaus rinką išleistų pakuočių. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą būti atidžiu, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą. Įvertinus Įstatymo tikslus ir pakankamai griežtą teisinį reguliavimą, pareiškėjos teiginiai, kad ji neturėjo tikslo nuslėpti pakuotės kiekį, tačiau dėl įsivėlusios klaidos deklaracijoje nurodė netinkamą kiekį kombinuotos pakuotės, neatleidžia pareiškėjos nuo teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintos pareigos tinkamai ir laiku deklaruoti teisingus duomenis. Pareiškėjos atsakomybės bei pareigos tinkamai identifikuoti bei deklaruoti į rinką išleidžiamas pakuotes nepaneigia ir ta aplinkybė, kad įmonė deklaravo didesnį išleistą į Lietuvos rinką plastikinės pakuotės kiekį, vykdydama plastikinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis jas viršijo keliolika kartų, kombinuotą pakuotę per klaidą identifikavusi ir priskyrusi plastikinei pakuotei.
Pareiškėjos teiginiai ir minėti liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kadangi pareiškėja turėjo pareigą tinkamai ir pateikiant teisingus duomenis pildyti deklaracijas, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos teiginiai, jog iki 2013 m. teisinis reguliavimas, susijęs su pakuočių rūšių skirstymu, skyrėsi, yra nereikšmingi, kadangi pareiškėjai, veikiančiai kaip ūkio subjektas, kuris privalo deklaruoti visą į vidaus rinką išleistos kombinuotos pakuotės kiekį, privalėjo būti žinomi teisės aktai, susiję su jos vykdoma veikla bei su jai įtvirtintomis pareigomis, todėl teisės aktų pasikeitimas nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
Pareiškėja nurodo, kad tikslindama deklaracijas sumokėjo 6 962 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad 2018 m. kovo 29 d. sumokėtas mokestis niekaip negali daryti įtakos mokesčio apskaičiavimui už 2013-2016 m. nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš padidinto tarifo. Teisės aktuose nėra įtvirtintos jokios išimtys mokesčio apskaičiavimui, todėl Departamentas neturėjo pareigos minėtą sumą įskaityti, atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis – įpareigoti priimti naują sprendimą, kuriuo nebūtų skaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą padidintu tarifu ir iš mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotos pakuotės atliekomis būtų išskaičiuota UAB „USP Baltics" 6 962 Eur suma.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „USP Baltics“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.