Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EURO IT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-388-153/2015.

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „EURO IT“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 12 d.

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „EURO IT“ administratorius kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „EURO IT“ bankrotą tyčiniu. Bankroto administratorius prašyme nurodė, kad įmonės nemokumą nulėmė sąmoningas ir akivaizdžiai nesąžiningas bei neteisėtas valdymo organų elgesys: sąmoningas mokesčių nemokėjimas, žalingų (fiktyvių) sandorių sudarymas, turto neišsaugojimas, apskaitos nevedimas ir pan. Nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2009 m. sausio 14 d. BUAB „EURO IT“ direktoriaus pareigas ėjo S. B., nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 8 d. – J. G., o nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 18 d. – A. B. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir 2011 m. kovo 8 d. patikrinimo akte Nr. 20-AU16-10 užfiksuota, kad įmonė 2008 m. spalio 6 d. su UAB „Vikrė“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo. Už tariamai atliktus remonto darbus UAB „Vikrė“ bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 172 100 Lt (įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas sandoris, sudarytas su UAB „Vikrė“, yra fiktyvus. Šis sandoris buvo sudarytas įmonės vadovo pareigas einant S. B. (2008 m. spalio 6 d.), o jos vykdymas buvo imituojamas vadovaujant J. G. Sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas įmonei ir įmonės vadovai sąmoningai siekė pabloginti bendrovės finansinę padėtį. Sutartyje nustatyta tariamojo remonto sąmata yra itin didelė lyginant ją su įmonės 2008 metų balanse nurodytu bendrovės valdomu turtu, todėl sandoris neabejotinai turėjo reikšmingos įtakos įmonės nemokumui. Su S. B. susiję asmenys ir pats S. B. neaiškiais tikslais steigė kitus juridinius asmenis, kurie savo veikla ir net adresu buvo susiję su UAB „EURO IT“. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat nustatė, kad įmonė padarė mokestinių pažeidimų, dėl kurių apskaičiavo sumokėti 74 273,00 Lt PVM, 18 574 Lt delspinigių ir paskyrė 7427 Lt baudą. Už šiuos mokestinius pažeidimus atsakomybė tenka įmonės vadovams S. B. ir J. G. BAUB „EURO IT“ nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2008 metus, be to, valdymo organai administratoriui neperdavė jokių bendrovės dokumentų ir / ar turto po bankroto bylos iškėlimo, todėl negalima nustatyti įmonės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bankroto iškėlimo dieną. Atsakomybė dėl dokumentų neperdavimo administratoriui ir įmonės finansinių atskaitomybių nesudarymo (po 2008 metų) tenka A. B. ir J. G.

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pripažino BUAB „EURO IT“ bankrotą tyčiniu.

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad S. B. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 7 d. buvo UAB „EURO IT“ direktoriumi ir akcininku, J. G. nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2013 m. vasario 8 d. buvo direktoriumi, A. B. nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 12 d. buvo direktore ir akcininke.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi UAB „EURO IT“ mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad įmonė 2008 m. spalio 6 d. su UAB „Vikrė“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo bendrovės nuomojamose patalpose. UAB „Vikrė“ pagal sutartį bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 172 100 Lt, dalinis apmokėjimas pagal jas buvo įformintas 2009 m. gegužės 4 d. grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. 073 – 60 000 Lt. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją, darė išvadą, kad UAB „Vikrė“ faktiškai remonto darbų neatliko. Sutartis buvo sudaryta bendrovės vadovo pareigas einant S. B., o šio sandorio vykdymas (pasirašomi darbų priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos, atliekamas mokėjimas (60 000 Lt)) buvo imituojamas bendrovės vadovo pareigas einant J. G. Teismas sutiko su bankroto administratoriumi, kad bendrovės vadovai tokiais veiksmais sąmoningai siekė pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir gauti asmeninės naudos, tokiu būdu pažeidė pareigą prieš juridinį asmenį elgtis sąžiningai ir lojaliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis). Teismo vertinimu, įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), buvo sudarytas nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog UAB „EURO IT“ elgėsi nesąžiningai, padarė mokestinių pažeidimų, atliko neleistinų pridėtinės vertės mokesčio atskaitymų, todėl nesumokėjo 74 273,00 Lt PVM. Dėl minėtų pažeidimų bendrovei apskaičiuota sumokėti 74 273,00 Lt PVM, 18 574 Lt delspinigių ir 7427 Lt baudą. Šios aplinkybės teismui leido konstatuoti, kad egzistuoja dar vienas požymis pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 puntas).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo akte nustatė, kad bendrovės buhalterinė apskaita už tikrinamąjį laikotarpį buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4, 12, 13, 16 straipsnių reikalavimus. Ši aplinkybė teismui sudarė pagrindą spręsti, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog įmonės vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui ar po įmonės bankroto bylos iškėlimo neperdavė šių dokumentų bankroto administratoriui, savaime neįrodo apgaulingos ar aplaidžios apskaitos vedimo, kuris galėtų būti laikomas tyčinio bankroto požymiu, įtvirtintu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 2-1444/2014). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tai yra tik vienas iš keleto pagrindų, kuriais prašoma bankroto pripažinti tyčiniu, laikė, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymas ir nepateikimas Juridinių asmenų registrui (išskyrus už 2008 metus), dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bankroto iškėlimo dieną, sudaro ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Teismas atmetė argumentus dėl BUAB „EURO IT“ veiklos tęstinumo kaip neįrodančių ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).

Teismas sprendė, kad UAB „EURO IT“ įmonės dalyviai ir (ar) valdymo organai, sudarydami nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, vengdami tinkamai vesti bendrovės buhalterinę apskaitą, tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sąmoningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad administratoriaus prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu yra pagrįstas, nes įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.

Apeliantas S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuri yra susijusi su juo.

Kartu su prašymu pripažinti UAB „EURO IT“ bankrotą tyčiniu buvo pateikta 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. Vik1006 kopija, kurios sudarymo data sutampa su laikotarpiu kai BUAB „EURO IT“ vadovo pareigas ėjo S. B. Teismas vertindamas šią sutartį dėl apelianto veiksmų padarė išvadas, leidusias konstatuoti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Šioje sutartyje kaip sutarties šalis nėra nurodytas subjektas, kuris, veikdamas UAB „EURO IT“ vardu, sudarė sandorį, šio dokumento kopijoje nėra nurodyta kas, atstovaudamas UAB „EURO IT“ vardu, patvirtino šį sandorį (pasirašydamas kaip „užsakovas“). Įvertinus šias aplinkybes, 2008 m. spalio 6 d. sutartis negalėtų būti vertinama kaip teisėtai sudaryta ir sukelianti teisines pasekmes S. B.. Apeliantui tokio sandorio sudarymo aplinkybės nėra žinomos, jis, kaip juridinio asmens vienasmeniais valdymo organas, įmonei sudarant sandorį neatstovavo, šios sutarties nepasirašė. PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kasos pajamų orderis buvo apskaityti įmonės apskaitoje po 2009 m. sausio 7 d., t. y. kai darbo santykiai su S. B. buvo nutraukti. Būtent šie apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, sukėlė neigiamas pasekmes įmonei ir būtent šių dokumentų įtraukimas į įmonės apskaitą sudarė įmonės vadovams (J. G.) sąlygas apgaule išvengti privalomo mokėti valstybės biudžetą PVM mokesčio bei pasisavinti įmonės lėšas, kurios tariamai buvo išmokėtos iš UAB „EURO IT“ kasos. Dėl aplinkybių, susijusių su 2008 m. spalio 6 d. sutartimi, apeliantas 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities valdybą.Teismas, priimdamas nutartį, visapusiškai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, pripažindamas UAB „EURO IT“ bankrotą tyčiniu nepagrįstai konstatavo, kad ir S. B. veiksmai sudarant 2008 m. spalio 6 d. sutartį atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

BUAB „EURO IT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai įmonėje vadovo pareigas ėjo S. B., duomenų, kad apeliantui einant vadovo pareigas sandorius bendrovės vardu galėjo sudaryti ir kiti asmenys, nėra. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad sandorį su UAB „Vikrė“ sudarė būtent apeliantas.Apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, kad sutartis buvo sudaryta neteisėtai arba kad ją sudarė ne apeliantas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 20-AU16-10 buvo surašytas 2011 m. kovo 8 d., tačiau iki šiol apeliantas neginčijo 2008 m. spalio 6 d. sutarties sudarymo fakto. Apeliantas neginčijo minėtos sutarties ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2369-775/2014, į kurią apeliantas teikė atsiliepimą, jame nenurodydamas aplinkybių dėl sandorio negaliojimo. Pagal J. G. pateiktus paaiškinimus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, sutartis su UAB „Vikrė“ ne tik buvo sudaryta tuo metu, kai įmonės direktoriaus pareigas ėjo S. B., tačiau S. B., net ir nebūdamas įmonės direktoriumi, faktiškai derino su UAB „Vikrė“ fiktyvaus sandorio klausimus. Teismas pagrįstai sprendė, kad tyčiniam bankrotui įtakos turėjo ne tik išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderis, atliktų darbų aktai, bet ir pati sutartis, kuri buvo pasirašyta tuo metu, kai įmonės vadovu buvo apeliantas. Sutartis buvo pagrindas vėlesniems buhalteriniams dokumentams išrašyti ir kitiems bendrovės žalingiems veiksmams atlikti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Galiojančios ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „EURO IT“ 2008 m. spalio 6 d. su UAB „Vikrė“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo įmonės nuomojamose patalpose. UAB „Vikrė“ pagal sutartį UAB „EURO IT“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 172 100 Lt, dalinis apmokėjimas pagal jas buvo įformintas 2009 m. gegužės 4 d. grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. 073 (60 000 Lt). Valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją, darė išvadą, kad UAB „Vikrė“ faktiškai remonto darbų neatliko. Sutartis buvo sudaryta įmonės vadovo pareigas einant S. B. (2008 m. spalio 6 d.), o šis sandoris neva buvo vykdomas (pasirašomi darbų priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos, atliekamas mokėjimas) įmonės vadovo pareigas einant J. G. (I t., b. l. 179-191, II t., 4-19). Teismas, remdamasis šiais nustatytais duomenimis, sprendė, kad bendrovės vadovai tokiais veiksmais siekė sąmoningai pabloginti įmonės finansinę padėtį ir gauti asmeninės naudos, tokiu būdu pažeidė pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje, t. y. juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai. Be to, sandoris buvo nuostolingas, ekonomiškai nenaudingai įmonei.

Apeliantas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados pripažinti BUAB „EURO IT“ bankrotą tyčiniu, taip pat to, kad 2008 m. spalio 6 d. sandoris buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei, priešingai, nurodo, jog apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, sukėlė neigiamas pasekmes įmonei. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės sutinka, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje (apelianto skundo argumentai iš esmės susiję su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais požymiais), kuriems esant bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti ne Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį apskritai, o tik jos dalį, t. y. tą dalį, kuri yra susijusi su S. B., skunde įrodinėja, jog konkrečiai jo veiksmai neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskiruoju skundu nesutinka.

Apeliacine tvarka apskųsta nutartimi BUAB „EURO IT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. BUAB „EURO IT“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam bankroto administratoriui atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, t. y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Kartu pažymėtina, kad įmonės tyčinio bankroto požymių nustatymas nereiškia, jog visi šioje byloje nustatyti įmonės vadovų ir ar akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad jais visais sąmoningai siekta įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrins bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti šie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas; netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sprendžiant dėl BUAB „EURO IT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo įvardyta 2008 m. spalio 6 d. sutartis Nr. Vik1006, kuri buvo sudaryta ir padėta vykdyti S. B. vadovavimo UAB „EURO IT“ laikotarpiu, o pagal šią sutartį išrašyti kiti buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kasos pajamų orderis) buvo pasirašyti ir neva įvykdyti jau įmonei vadovaujant kitam asmeniui. Apeliantas teigia, kad sutartis yra negaliojantis sandoris, be to, jog toks sandoris jo vadovavimo įmonei laikotarpiu apskritai nebuvo pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei kaltės laipsnio. Tai jau yra kito nagrinėjimo dalykas, todėl minėti skundo argumentai nepaneigia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto, tačiau skunde nurodomos aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimus dėl civilinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad jei bankroto administratorius, atlikęs patikrinimą, nustatys esant pagrindą kreiptis į teismą dėl kaltų asmenų civilinės atsakomybės (įskaitant ir dėl apelianto), apeliantas, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų, turės teisę įrodinėti skunde nurodytas aplinkybes.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista.

BUAB „EURO IT“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė priteisti iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 110 Eur (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas), pateikė išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (II t., b. l. 179, 180). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Rekomendacijose nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydžio (Rekomendacijų 8.16 punktas), sprendžia, kad atmetus apelianto atskirąjį skundą, BUAB „EURO IT“ turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (110 Eur) priteistinos BUAB „EURO IT“ iš apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „EURO IT“ (juridinio asmens kodas 301791225) 110 (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)