Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-09 · Civilinė byla Nr. e2-29337-779/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-09
Bylos Nr.
e2-29337-779/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22657-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“
Atsakovas
I. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-29337-779/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22657-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1; 2.5.29.3; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2016 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinį atsakovei I. F. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 108,41 Eur negrąžinto kredito, 29,84 Eur palūkanų, 0,45 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ nurodė, jog 2015-10-16 ieškovas ir atsakovė I. F. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 100,00 Eur kreditą. Atsakovės kredito grąžinimo terminas suėjo 2015-11-16. Ieškovas nurodė, jog atsakovė vartojimo kreditą grąžino nepilnai.

Atsakovei I. F. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka 2016-07-04. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2015 m. spalio 16 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą ir mokėti palūkanas bei delspinigius, jei laiku negrąžintų vartojimo kredito. Teismo nustatyta, jog atsakovė ieškovui vartojimo kredito negrąžino, yra skolinga 108,41 Eur. Teismo taip pat nustatyta, jog atsakovei yra paskaičiuota 29,84 Eur palūkanų ir 0,45 Eur delspinigių.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog vartojimo kredito grąžinimas iš dalies yra laikytinas prievolės netinkamu vykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad atsakovė nėra grąžinusi 108,41 Eur kredito, remiantis CK 6.881 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovė I. F. laikytina pažeidusi prievolę, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 108,41 Eur negrąžinto kredito.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi pelno palūkanų, 29,84 Eur pelno palūkanų priteistina ieškovui UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ iš atsakovės I. F..

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 1 dalis sako, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės I. F. priteistina 0,45 Eur delspinigių ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ naudai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 138,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, j. a. k. 302458437, iš atsakovės I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,41 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir keturiasdešimt vieną centą) negrąžinto kredito, 29,84 Eur (dvidešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus) palūkanų, 0,45 Eur (keturiasdešimt penkis centus) delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 138,70 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų ir septyniasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. birželio 23 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė