- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- eI-3549-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01730-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja), su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (15/5-11)50U-816 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodė, kad sutinka su atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatytais UAB „Septora“ veiklos pažeidimais, tačiau mano, kad atsakovo Sprendimas yra pernelyg griežtas ir neproporcingas padarytiems pažeidimams. Įmonė veikia nuo 2012 m. liepos 11 d. Paskutiniu metu įmonė plečia savo veiklą – 2018 m. balandį papildomai išsinuomojo patalpas. Įmonėje pastoviai dirba 5–8 Lietuvos Respublikos piliečiai. Įmonė per beveik 7 veiklos metus nėra padariusi jokių mokestinių ar kitokio pobūdžio pažeidimų.
2019 m. kovą dėl įvairių nepalankių ir ne nuo įmonės priklausančių aplinkybių sutapimo darbo užmokesčio fondas Lietuvos Respublikos piliečiams iš tikrųjų buvo mažesnis nei 2 šalies ūkio bruto darbo užmokesčiai, tačiau jau 2019 m. balandį padėtis buvo ištaisyta, darbuotojų darbo užmokesčio fondas sudarė 1 920 Eur. 2019 m. kovo mėnesio padėtį iš esmės nulėmė tai, kad įmonės darbuotoja A. K., kuri 2019 m. kovo 25 d. turėjo išeiti gimdymo ir motinystės atostogų, vasario mėnesį sirgo ir greitai pakeisti ją kitu darbuotoju nepavyko. Pažeidimas yra visiškai atsitiktinis įmonės veikloje ir nėra piktybinis.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2019 m. balandžio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą bendrovę UAB „Septora“ bei šios įmonės darbuotojus. LVAT Sodros duomenis laiko tinkamais įrodymais tokio pobūdžio bylose (LVAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017).
Patikrinimo metu bendrovėje dirbo 5 darbuotojai: 3 Lietuvos Respublikos pilietės (S. B., B. I., A. K.) ir 2 trečiųjų šalių piliečiai (V. K. ir jos sutuoktinis Y. R.). 2019 m. kovo mėnesį UAB „Septora“ taip pat dirbo ir Lietuvos Respublikos pilietė R. M., kuri 2019 m. balandžio 2 d. buvo atleista.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad turi būti atsižvelgiama, jog pagal reglamentuotas darbo sąlygas visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Patikrinus aktualius Sodros duomenis, nustatyta, kad: 1) S. B. 2019 m. kovo mėnesį iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. Šiai darbuotojai UAB „Septora“ nuo pat įdarbinimo 2018 m. liepos 9 d. mokamas darbo užmokestis niekada nėra siekęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos. 2018 m. lapkričio–2019 m. kovo mėnesiais šiai darbuotojai iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, ji ilgą laiką buvo nemokamose atostogose. Taigi pastaruosius 9 mėnesius S. B. nedirbo visą darbo laiką UAB „Septora“; 2) A. K. už 2019 m. kovo mėnesį iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, jai kartais nuo 2019 m. spalio 1 d. būdavo suteikiamos nemokamos atostogos. Šiuo metu darbuotojai yra paskirta motinystės išmoka. Taigi darbuotoja 2019 m. kovo mėnesį nedirbo visą darbo laiką; 3) B. I. už 2019 m. kovo mėnesį buvo išmokėtas 561 Eur darbo užmokestis. Nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. vasario jai mokamas darbo užmokestis nesudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos. Jai kartais nuo 2019 m. spalio 1 d. kartais būdavo suteikiamos nemokamos atostogos; 4) R. M. už 2019 m. kovo mėnesį buvo išmokėtas 561 Eur darbo užmokestis. Nemokamos atostogos jai buvo suteiktos 2018 m. spalio 20 d. –2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. –2018 m. gruodžio 7 d. Iš darbo ji atleista 2019 m. balandžio 2 d., naujas darbuotojas į jos vietą nėra priimtas.
Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Septora“ apie darbuotojų nemokamas atostogas pranešimus Sodrai teikia sistemingai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tokiu elgesiu bendrovė siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, užsieniečių ir jų valdomų įmonių kontrolės mechanizmais.
2019 m. kovo mėnesį bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėnesį sudaro 1 110 Eur (įvertintas B. I. mokėtas 561 Eur darbo užmokestis ir R. M. mokėtas 561 Eur darbo užmokestis). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. III ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutini mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudarė 927,80 Eur. 927,8 x 2 = 1 855,6 Eur.
Atsakovas pažymėjo, kad vertinant, kiek laiko nuo 2018 m. spalio mėnesio sudarė pareiškėjai suteiktos neapmokamos atostogos, buvo padaryta išvada, kad bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjos nuolatinio buvimo, todėl konstatuota, kad pareiškėjos nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas.
2019 m. balandžio 24 d. Sodros duomenimis bendrovės skola Sodrai sudarė 455,72 Eur. Įvertinęs šiuos duomenis atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja ir jos valdoma bendrovė nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai, nustatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Dėl Sprendimo proporcingumo pažymėjo, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje A-3352-624/2017, 2017 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4880-622/2017 ir kt.). Be to, LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, nurodė, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neturi jokios teisinės reikšmės (LVAT 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4565-858/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4901-822/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Pažymėjo, kad UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo apie pasikeitusias aplinkybes pareiškėja Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Pareiškėja teismo posėdyje prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad per atstumą verslo vykdyti yra neįmanoma. Nurodė, kad reikia laiko uždaryti parduotuvę. Visus sprendimus priima įmonės direktorius, ji nėra direktore. Tik paskui akcininkai tuos sprendimus peržiūri.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Akcentavo proporcingumo principą. Padarytas nusižengimas yra administracinio pobūdžio, todėl reikia taikyti Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) įtvirtintą mažai pavojingos veikos sąvoką. Pažeidimo padariniai neatitinka skundžiamu Sprendimu sukeliamų pasekmių.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjama byla nėra administracinio nusižengimo byla, todėl ANK netaikytinas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui nesvarbios priežastys, kodėl užsienietis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taigi atsakovas nesikreipė į įmonę dėl nustatytų pažeidimų.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (15/5-11)50U-816, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja V. K. 2018 m. kovo 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „Septora“ akcininkė. 2018 m. gegužės 8 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2018 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. gegužės 25 d.
Migracijos departamente vykdant užsieniečių kontrolę Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą bendrovę UAB „Septora“ ir jos darbuotojus.
Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2019 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11)50U-816 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos pilietei V. K., panaikinimo“, kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja bei jos valdoma UAB „Septora“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes darbuotojams bendrai mokama 1 110 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių. Taip nurodyta, kad vertinant, kiek laiko nuo 2018 m. spalio mėnesio sudarė pareiškėjai suteiktos nemokamos atostogos, darytina išvada, kad bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjos nuolatinio buvimo joje, todėl V. K. nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Sprendime pažymėta, kad 2019 m. balandžio 24 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „Septora“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 455,72 Eur.
Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai V. K. leidimas laikinai Lietuvos Respublikoje buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nustatančio, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas, pagrindu.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. leidimo pareiškėjui išdavimo metu) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Taigi viena iš sąlygų, keliamų bendrovei, kurios akcininkas ar vadovas yra užsienietis, yra reikalavimas, jog tokioje įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta (Sodros informacinės sistemos duomenys, byloje ginčo dėl to nėra), kad bendrovėje dirba trys Lietuvos Respublikos pilietės: S. B., B. I., A. K.. Iki 2019 m. balandžio 2 d. UAB „Septora“ taip pat dirbo R. M.. Iš minėtų darbuotojų 2019 m. kovo mėnesį darbo užmokestį gavo B. I. – 561 Eur, ir R. M. – 561 Eur. Iš viso tai sudaro 1 122 Eur. Taigi skundžiamame Sprendime yra padaryta aritmetinė klaida (nurodyta, kad iš viso buvo mokama 1 110 Eur). Migracijos departamentas UAB „Septora“ darbuotojams mokamą darbo užmokestį lygino su 2018 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtu šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio dydžiu, t. y. 935,7 Eur (skundžiamame Sprendime nurodyta 927,8 Eur). Taigi Migracijos departamentas padarė aritmetinių klaidų, kurias ištaiso teismas. Pažymėtina, kad jos nėra esmines, nes nelėmė neteisingo sprendimo priėmimo. UAB „Septora“ mokėjo savo darbuotojams 1 122 Eur, o turėjo mokėti ne mažiau kaip 1 871,4 Eur. Taip pat Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. taikant indeksavimą mokamo darbo užmokesčio fondas turėtų būti dar didesnis. Taigi Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos valdomoje UAB „Septora“ darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 2019 m. kovo mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis yra mažesnis už 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl pareiškėja ir jos valdoma UAB „Septora“ nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų, o tai yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas pagal UTPĮ 50straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Pareiškėja sutinka su Migracijos departamento nustatytu pažeidimu, nesutinka tik su jo vertinimu. Pareiškėja teigia, kad nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, atsitiktinis, nepiktybinis, o priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi yra neproporcinga poveikio priemonė. Teismas pritaria atsakovo pozicijai ir pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo.
LVAT praktikoje nuosekliai dėstoma pozicija, kad Migracijos departamentas, konstatavęs, kad bendrovė nebeatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turėjo teisę vien šiuo pagrindu panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018 ir kt.). Iš UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą (LVAT 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017). Nesant UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų visumos, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra panaikinamas. Ši UTPĮ nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).
Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, kad įvertinus pareiškėjai suteiktų nemokamų atostogų laiką darytina išvada, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, ir kad 2019 m. balandžio 24 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „Septora“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 455,72 Eur. Teismas dėl šių duomenų nepasisako, nes leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo panaikintas kitu pagrindu (neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl jų ginčo nėra). Dėl nustatytų pažeidimų vertinimo teismas vadovaujasi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto imperatyviu pobūdžiu ir aktualiais LVAT išaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.