Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-11-12 · Civilinė byla Nr. 2-892-308/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-12
Bylos Nr.
2-892-308/2015
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00689-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
A. V. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Civilinė byla Nr. 2-892-308/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00689-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.3;3.4.4.2;3.2.6.1.
Varėnos rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 12 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovei adv.padėjėjai Linai Sakalauskienei, suinteresuotam asmeniui -A. V. P. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo pagal A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-A. V. P. , Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. P. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmęs jos palikimą,faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas pareiškimu nurodė,kad jo motina J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (pridedama mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kopija). Mirus J. P., pagal įstatymą J. P. priklausiusio nuosavybės teise turto paveldėtojais liko mirusiosios vienintelis sūnus pareiškėjas A. P. (pridedama pareiškėjo gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija) ir sutuoktinis A. V. P. (santuokos akto įrašo kopija).

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pareiškėjas iš karto po jo motinos J. P. mirties išreiškė savo valią priimti palikimą pagal įstatymą, pradėdamas, nepraleidžiant įstatymo nustatyto 3-jų mėnesių termino, faktiškai jį valdyti. Lietuvos Respublikos įstatymai apibrėžia, kad norėdamas paveldėti mirusiojo turtą, įpėdinis (tiek testamentinis, tiek ir įstatyminis) turi palikimą priimti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Veiksmai, numatyti CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalyse, turi būti atlikti, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Po motinos J. P. mirties pareiškėjas A. P. nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl mirus J. P. paveldėjimo byla nebuvo užvesta (pridedama notaro pažyma). Tačiau A. P., mirus jo motinai, kaip įpėdinis pagal įstatymą priėmė palikimą, priklausiusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. P. ir A. V. P., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą:

J. P. priklausiusią buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (butas įgytas 1992-05-25 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2715 pagrindu, gyvenant santuokoje su sutuoktiniu A. V. P.; J. P. priklausė ½ dalis);J. P. priklausiusią pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (pastatas įgytas 1992-05-25 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2715 pagrindu gyvenant santuokoje su sutuoktiniu A. V. P.; J. P. priklausė ½ dalis);J. P. priklausiusią pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (pastatas įregistruotas 2011-01-21 Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. GRP-28 pagrindu, kuris teikiamas teismui kartu su šiuo pareiškimu, gyvenant santuokoje su sutuoktiniu A. V. P.; J. P. priklausė ½ dalis).

Taip pat A. P., mirus jo motinai, kaip įpėdinis pagal įstatymą priėmė palikimą, priklausiusį asmeninės nuosavybės teise J. P., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą:

50/380 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgyto 2002-09-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3079M pagrindu.

J. P. priklausiusio asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto priklausymas patvirtinamas 2015-06-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2011-01-21 Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimu Nr. GRP-28, santuokos akto įrašo kopija. Aukščiau išvardintą turtą pareiškėjas A. P. valdė, naudojosi, tvarkė, prižiūrėjo paveldėtą pagal įstatymą nurodytą turtą, o taip pat perėmė namų apyvokos daiktus.

Šalies argumentai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, konstatavo, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Tačiau tam, kad kreipusis į notarą būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, reikalinga, kad šis faktas, t.y. paveldėto turto faktinis valdymas, būtų nustatytas teisme. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą, kaip savo. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad jis-pareiškėjas A. P. faktiškai priėmė palikimą, pradėjus jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento – rūpinosi turtu, elgėsi, kaip turto savininkas. Pareiškėjas vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą.

Pareiškėjas A. P. tiek iki palikėjos mirties rūpinosi jai priklausančiu turtu, tiek ir jai mirus valdė turtą bei prižiūrėjo jį, kaip savo:

pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už savo lėšas bei įrengė kieto kuro katilą (katilo kaina - apie 4 000 Lt (ekvivalentas eurais - 1 158,48 EUR)), už savo lėšas pakeitė vamzdynus, radiatorius (statybinių medžiagų kaina su pakeitimu – apie 10 000,00 Lt (ekvivalentas eurais – 2 896,20 EUR)), už savo lėšas pirko bei keitė visus pastato langus iš UAB „Vilmagda“ (8 485,00 Lt (ekvivalentas eurais – 2 457,42 EUR)), už savo lėšas pirko bei įrengė dvi akumuliacines talpas, kuriose kaupiasi šildymo perteklius (apie 3 000,00 Lt (ekvivalentas eurais – 868,86 EUR)), už savo lėšas pirko bei įrengė nerūdijančio plieno kamino įdėklą (apie 2 000,00 Lt (ekvivalentas eurais – 579,24 EUR)), už savo lėšas pirko 160 litrų talpos boilerį, reikalingą karštam vandeniui paruošti (apie 200,00 Lt (ekvivalentas eurais 57,92 EUR)), už savo lėšas pirko hidroforą (siurblį vandeniui) ir įvedė į pastatą vandenį (apie 500,00 Lt (ekvivalentas eurais – 144,81 EUR)), už savo lėšas atliko hidroforo remontą bei keitė detalę (150,00 EUR), reguliariai valo kaminą, katilą, reguliariai ruošia kiekvienam šildymo sezonui malkas, kurios naudojamos pastato apšildymui (veža iš nuosavo miško (iki motinos mirties priklausiusio jai), kapoja, džiovina, sudėdamas į krūvas, rudeniop sudeda į malkinę), reguliariai teikia nuo 100,00 iki 150,00 eur į mėnesį pastato bendrasavininkiui A. V. P. lėšas, skiriamas pastato išlaikymui (elektra ir kt.); prižiūri 250/380 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – miškų ūkio – retina mišką, pašalindamas sausuolius, genėja šakas ir panaudoja gyvenamojo namo šildymui;butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reguliariai teikia apie 50,00 eur į mėnesį lėšas, skiriamas buto išlaikymui (elektra ir kt.), perduodant lėšas buto bendrasavininkiui A. V. P..

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo-A. V. P. savo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.Dalyvaudamas teismo posėdyje nesuformulavo pozicijos ar sutinka su pareiškimu. Nurodė,kad jis nesupranta,kam yra reikalingas teisminis nagrinėjimas,kada pareiškėjas yra vienintelis jo ir mirusios sutuoktinės sūnus,bei jam ir taip viskas atiteks.Iš tokio suinteresuoto asme ns nurodymo teismas daro išvadą,kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui .

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateiktais atsiliepimais prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktu mirties liudijimu (b.l.18)patvirtinama,kad J. P. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktais gimimo ir santuokos liudijimais (b.l.16-17) patvirtinama, kad pareiškėjas yra mirusios J. P. ir suinteresuoto asmens A. V. P. sūnus, o A. V. P. buvo mirusios J. P. sutuoktinis.

2015-07-02 Varėnos raj. 2-ojo notarų biuro pranešimu (b. l. 10) patvirtinama, kad po J. P. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo byla notarų biure nebuvo vesta.

Iš 2015-06-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l.20-27)matyti,kad A. V. P. vardu nuo 2011-01-05 yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą bei namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1/8 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įgyto 1992-05-25 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu (dėl buto privatizavimo) ,kurie buvo įgyti santuokos metu ir J. P. ir A. V. P. vardu 3,80 ha miškų ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo dispo nuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjas A. P. po motinos J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios motinos palikimą iš karto po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusios motinos palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais,apklaustų liudytojų R. P., R. P.,K. V. ir A. A. parodymais .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 448 str. teismas

nusprendė:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. P. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ( mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė jos palikimą,per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas