Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. Š. (R. Š.) gynėjui advokatui Jurijui Surininui (Jurij Surinin),

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, neregistruotam Užimtumo tarnyboje, neteistam, perduotą teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis 2021 m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam A. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu (specialisto išvada Nr. G2921/2021 (01)).

Nukentėjusysis A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad R. Š. yra jam beveik posūnis, kadangi gyvena su jo motina L. Š. (L. Š.) (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo svečiuose pas pažįstamus (duomenys neskelbtini), jam ateina šiuo adresu korespondencija. Tuo metu atėjo R. Š., kažkas jam šovė į galvą suduoti jam (A. G.) į veidą. Jis nespėjo net sureaguoti ir buvo išmuštas dantis. Pretenzijų R. Š. neturi. Nepatyrė fizinio skausmo, nulūžo trys dantys. R. Š. dažnai ateina (duomenys neskelbtini) pasiskolinti cigarečių. Jis tuo metu atidarė duris ir iš karto į veidą sudavė, tačiau nebuvo jokių konfliktų. Dėl viršūtinės lūpos gleivinės nubrozdinimo tai nieko baisaus. Jam viską kompensavo, susidėjo naujus dantis, jokių pretenzijų neturi. Jo prašymas būtų, jei yra galimybė, gydyti R. Š. Vilniuje, nes neturi daug pinigų važinėti į Rokiškį, tai sukeltų daug nepatogumų. Prašo neskirti stacionarinio gydymo, jis dažnai guli stacionare, ir be gydymo žmogus truputį susitvarkęs. Jis gydosi, eina pas daktarą poliklinikoje, ar vartoja vaistus, nežino, bet sako, kad vartoja. Gyvena kartu, normaliai gyvena, kažką daro namuose. Būna kartais sutrikimų, jam kažkas užeina į galvą, tuomet gydosi ligoninėje. Maždaug per metus du kartus atsigula į stacionarą. Nevartoja jų atžvilgiu smurto. Šiuo metu, kai praėjo metai laiko, kontroliuoja save ir savo elgesį. R. Š. seniai pažįsta, nuo 2006 m. kai jis dar buvo vaikas. Iki šio įvykio nebuvo agresyvių atvejų, po įvykio irgi nebuvo, tai tik tas kartas.

L. Š. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo tiesiog pavydas, nes jis (R. Š.) pamatė, kad A. G. eina pas kitą moterį. Tai buvo asmeniškumas, nebuvo agresyvumas. Jam pasirodė, kad jis (A. G.) nuėjo „į kairę“, o ne vien korespondencijos paimti, kad vyksta kažkas kito, jam taip pasirodė, susimušė du vyrai dėl vienos moters. Atsitiko taip, kad vienas vaistų kursas buvo baigtas, o kiti nebuvo nupirkti ir per tą laikotarpį įvyko šis įvykis. R. Š. ne visą gyvenimą serga šia liga. Taip buvo, kad jis pakliuvo į negerą kompaniją, vartojo narkotines medžiagas, atsirado tokios pasekmės. Dabar reikia vaistus vartoti visą gyvenimą, kartais reikia atsigulti į ligoninę, kai pajaučia, kad kažkas negerai. Pats nueina į ligoninę ar pas gydytojus ir sako, kad reikia pakoreguoti vaistus, taip pat pats sutinka gultis į ligoninę, kai jaučia, kad tai būtina. Anksčiau nėra buvę tokių atvejų. R. Š. nėra agresyvus, jis geras žmogus. O tas įvykis buvo tiesiog asmeninė pretenzija. R. Š. lankosi pas gydytoją ir pas psichologus. Kartais būna šios ligos paūmėjimai, jis pats tai jaučia, kad darosi neramus. Vartojant kai kuriuos vaistus, būna nemiga, skauda kojas, tuomet eina pas gydytojus ir prašo pakeisti vaistus, jeigu mato, kad jam netinka. R. Š. turi nedarbingumą, yra nustatytas darbingumas 30 proc. dėl šios ligos. Jeigu dabar paguldys jį į ligoninę, tai bus tik blogiau, jis dabar nėra tokios būklės, kad jam reikėtų gultis į ligoninę, jis dabar adekvatus, padeda jai, tvarko namus, jai būtų blogiau be jo, o ir jam būtų papildoma psichologinė trauma. Nėra priežasties jam dabar gultis į ligoninę. Jis dabar elgiasi normaliai, adekvačiai. Galima juo pasitikėti, taip pat nuotaika visai nebloga. Dabar jis nėra pavojingas. Šiuo metu R. Š. būna namuose, prieš įvykį dirbo sezoninius darbus. Ta situacija jam buvo paaiškinta, kas per moteris, kad nėra priežasties pavydėti, viskas buvo pakalbėta su sūnumi. Jis viską suprato, pasakė, kad daugiau tai nepasikartos. Jis kartais su A. G. kartu taiso kompiuterius. Neturi galimybės lankyti jo Rokiškio psichiatinėje ligoninėje, didelis atstumas, būtų patogiau lankyti Naujoje Vilnioje, kadangi pati dirba ir negalės dažnai važinėti. Ji mato pagal jo elegsį, ar jis vartoja vaistus, jis pats save kontroliuoja, žino kada jam reikia vaistų. Vaistų įsigijimą pats inicijuoja, skambina gydytojai ir prašo išrašyti.

Ekspertas M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Ekspertizės metu įvertinus visus duomenis, tiek pateiktą ligos medžiagą, tiek medicininius dokumentus, taip pat tiriamąjį ištyrus, psichologinį ištyrimą atlikus ir apibendrinus visus duomenis buvo nustatyta, kad įtariamos baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu R. Š. sirgo (duomenys neskelbtini), tai būtent (duomenys neskelbtini), todėl dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kas iš esmės atitinka nepakaltinamumo kriterijus. Šis sutrikimas išlieka ir šiuo metu, ir ekspertizės metu. Buvo stebėti išreikšti, neišreikšti simptomai, kurie iš tiesų kelia pavojų veikos atsikartojimui, taip pat reikalingas tokių simptomų gydymas ir, atsižvelgiant į visus duomenis, rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones tiek pagal būklę, tiek pagal kitus duomenis. Rekomenduojama taikyti stacionarinį psichikos būklės stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Išlieka socialinio pavojingumo rizika, kadangi išlieka simptomai, kurie turėjo reikšmės įstatymo uždraustos veikos padarymui, todėl yra rizika susiklosčius kažkokiai situacijai, kažkokiai aplinkybei, pasikartoti panašiems veiksmams. Pats sutrikimas iš esmės nėra pagydomas, tačiau yra simptomai, kuriuos galima koreguoti, stebėti simptomus, juos gydyti, stengtis redukuoti, siekiant gydymo ir kokybiškesnės remisijos, psichikos būklės pagerėjimo, kad tie simptomai būtų kuo mažiau išreikšti ir kad kuo mažiau įtakotų asmens elgesį. Nors asmuo po veikos buvo gydytas psichiatrijos stacionare, tačiau tas gydymo efektas, kaip matyti iš būklės ekspertizės metu, nebuvo pakankamas. Stebėti dar tie simptomai, pakankamai išreikšta mąstymo patologija. Įtariamasis buvo vertintas kaip visiškai nekritiškas savo psichikos sutrikimui ir, kad tvarkingai lankysis ir ambulatoriniu gydymu bus įmanoma suvaldyti, tikimybė labai menka, šiuo atveju stacionarinis stebėjimas adekvačiausia priemonė suteikti adekvačią pagalbą.

Ikiteisinio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 30 d. įtariamuoju apklaustas asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. Š. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino, kad įteikto įtarimo esmę suprato, sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba. Yra psichiškai nesveikas, serga (duomenys neskelbtini), yra gydytas Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje apie 5 kartus, nuo 2014 metų. Vasaros g., Vilniuje, niekada nebuvo gydytas. Nuo šių metų pradžios nevartoja jokių narkotinių medžiagų, bet anksčiau turėjo priklausomybę nuo 14 metų. Dėl jam pareikšto įtarimo norėtų parodyti, kad A. G. yra jų šeimos draugas, jis gyvena ne su juo, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vieną dieną, galimai tai buvo 2021 m. lapkričio 7 d., anksti ryte, kalbėdamas su Dievu, išgirdo balsą, tai buvo Dievo balsas, kuris jam nurodė sumušti A. G.. Jis apsirengė ir nusprendė eiti pas A. G., nurodytu adresu, jam prieš tai neskambino. Atėjus nurodytu adresu, pasibeldė, atidarė A. G.. Kada jis atidarė duris, jis iš karto jį užpuolė, jis taikėsi iš karto į veidą, bet jis spėjo sureaguoti ir atsitraukė, pradėjo trauktis nugara atgal, jis ėjo link jo, ir tada sudavė kumščiais 2 kartus į rankas, į dešinę ir į kairę, po to su koja spyrė jam į pilvą, tada jis atitraukė rankas nuo veido, nes buvo prisidengęs, ir jis sudavė vieną smūgį kumščiu į lūpas, pamatė, kad jam iškrito dantis, jam atrodo vienas. Tada jam vidinis balsas nurodė eiti iš ten. Jis nusisuko ir nuėjo. Jis nebuvo nukritęs ant grindų, nematė kraujo. Išėjus iš jo buto, jis iš karto nuėjo namo, niekam apie tai nepasakė. Po 30 min atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (1 t., b. l. 64-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. spalio 25 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis kartais susitikinėja su L. Š., tačiau kartu su ja negyvena ir jokio bendro ūkio neveda. Pas ją yra sūnus R. Š., kurį jis pažįsta, tačiau su juo jokių santykių nepalaiko. Taip pat niekada su jo nesipykdavo ir jokių konfliktų neturėjo. Kartais jis pas jį ateidavo namo ir jis jam duodavo cigarečių. Tuo bendravimas ir baigdavosi. 2021m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant namie, į duris kažkas pastukseno. Jis atidarė duris ir pamatė, kad prie buto durų stovi R. Š., jis be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į veido sritį. Nuo smūgių jam iškrito 3 prekiniai dantys. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po šių veiksmų jis nieko nesakydamas pabėgo iš įvykio vietos. Jis mano, jo elgesys yra susijęs su jo negalia. Jis serga (duomenys neskelbtini) ir daug kartų yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Taip pat dėl šios ligos turi neįgalumą. Kitaip jo elgesio jis paaiškinti negali. Jis su juo jokių konfliktų niekada neturėdavo ir visada gerai sutardavo. Jis nedelsiant paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį sumušusi asmenį įstatymo numatyta tvarką. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų R. Š. neturi (1 t., b. l. 19-20, 23-25).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 7 d. 09.34 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. G. pranešimas, kad prieš 5 min. sugyventinės sūnus (serga (duomenys neskelbtini)) atėjo pas jį (duomenys neskelbtini), sumušė (išmušė dantis) ir pabėgo. Vaikų nėra. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. (duomenys neskelbtini) Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 1-2).

Iš 2021 m. lapkričio 7 d. A. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), R. Š. atėjo pas jį namo ir be jokios priežasties, stovėdamas prie durų, trenkė ne mažiau 5 kartus kumščiu į veido sritį, sukeldamas savo veiksmais stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį sumušusį asmenį įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5-7).

Iš 2022 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius. Privažiavimas prie namo yra iš pagrindinės gatvės sukant į kiemus. Gyvenamas namas Nr. 9 yra daugiabučio tipo, mūrinis, penkių aukštų. Name yra 6 laiptinės. Reikiama laiptinė yra paskutinė nuo įvažiavimo. Šalia laiptinės įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Laiptinės durys metalinės, turi kodinę spyną. Spynos kodas (duomenys neskelbtini). Laiptinėje kiekviename aukšte įrengta po 3 butus. Butas Nr. 1 yra pirmame laiptinės aukšte ir išdėstytas pirmas iš kairės. Šalia yra butas Nr. 2 ir Nr. 3. buto durys Nr. 1 yra metalinės, seifo tipo. Apžiūrint buto duris jokių laužymo ar įsibrovimo požymių nėra. Kaip nurodė pareiškėjas, tiksli įvykio vieta yra jo buto koridoriuje. Buto koridorius yra siauras, dešinėje pusėje įrengta atviro tipo rūbų spinta. Koridoriuje ant grindų guli trys kilimėliai. Apžiūrint įvykio vietą jokių grumtynių ar muštynių pėdsakų nerasta, visi daiktai vietoje. Vidinė tvarka koridoriaus viduje nepažeista. Vaizdo kameros įvykio vietoje neįrengtos. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 9-17).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio O. G. (O. G.) 2021 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. apie 9.34 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes sugyventinės sūnus (sega (duomenys neskelbtini)) atėjo pas pranešėją, sumušė (išmušė dantis) ir pabėgo. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi pil. A. G., kuris paaiškino, kad apie 09.30 val. pas jį atėjo jo sugyventinės L. Š. sūnus R. Š., kuris kartu negyvena, ir sudavė 5-6 smūgius kumščiu į galvą ir pabėgo, dėl ko išmušė pranešėjui trijų dantų protezą ir sukėlė fizinį skausmą. GMP 0829 brigada išvežė pranešėją į Lazdynų ligoninę apžiūrai. R. Š. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. R. Š. buvo agresyvus, todėl jam buvo uždėti antrankiai, nes buvo pagrindas manyti, kad gali padaryti žalą sau ir aplinkiniams (1 t., b. l. 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 2921/2021(01) nurodyta, kad remiantis A. G. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, nukentėjusiajam A. G. padarytas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu, 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. G. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu (smūgiuojant kumščiu) ir galimai laiku (2021 m. lapkričio 7 d.). Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio tvarka ištirtais ir įvertintais byloje surinktais įrodymais – iš dalies paties R. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam rankos kumščiu į veido sritį (gali būti 2 kartus), nukentėjusiojo A. G. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo pareiškimu, specialisto išvada, apžiūrų protokolais, konstatuotina, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir šią veiką padarė R. Š., o būtent, jis 2021 m. lapkričio 7 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam A. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, taip tyčia sukėlė asmeniui fizinį skausmą. Tokie R. Š. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu R. Š. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, tokiu būdu realiai sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalodamas. Jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies, sudėtį.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir kitų klausimų

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. Š. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.). Nepakaltinamumas – tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Tai, kad R. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. – spalio 12 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-179/2022 nurodyta išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu R. Š. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat dėl minėto psichikos sutrikimo jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. Š. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 114-123).

Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosios medicinos priemonės – gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys. Jų taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenei asmenybei.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Medicininių priemonių taikymas nėra kriminalinė bausmė, šių priemonių taikymas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje asmeniui neužtraukia pastarajam neigiamų pasekmių, kurios yra būdingos teistumui. Tokiems asmenims reikalingas ne bausmės taikymas, o gydymas. Atsižvelgtina į tai, kad tokie asmenys, būdami neizoliuoti nuo visuomenės, gali toliau daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdami neintegruoti dėl savo ligos visuomenėje, jie gali tapti kitų asmenų neteisėtų veikų aukomis.

Pažymėtina, kad BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes, R. Š. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis.

Teismo posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas M. J. nurodė, kad palaiko surašyto ekspertizės akto išvadas, paaiškino, kad R. Š. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), todėl dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kas iš esmės atitinka nepakaltinamumo kriterijus. Stebėti išreikšti simptomai, kurie iš tiesų kelia pavojų veikos atsikartojimui, todėl rekomenduotina taikyti stacionarinį psichikos būklės stebėseną bendro stebėjimo sąlygomis. Išlieka socialinio pavojingumo rizika. Asmuo nekritiškas savo psichikos sutrikimui. Nors po veikos padarymo buvo gydomas stacionare, tačiau buvo matyti, kad tas gydymas nebuvo pakankamas.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 str. 2 d.), o BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti minėtame ekspertizės akte bei jį surašiusio eksperto M. J. teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Remdamasis anksčiau aptartais duomenimis, teismas daro išvadą, kad R. Š. liga yra pažengusi, jam yra reikalingas ilgalaikis nepertraukiamas gydymas, dėl šios ligos jis yra socialiai pavojingas, tačiau jis pats nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, ambulatorinis ir epizodinis stacionarinis gydymas neduoda rezultatų, kaip matyti, pasireiškė smurtinio pobūdžio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (nukreiptos į asmenų sveikatą ar gyvybę) padarymu, eksperto teigimu, yra rizika, kad panašūs veiksmai gali pasikartoti, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 1 ir 2 d.).

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 68), paliktina iki nutarties vykdymo pradžios.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 20,01 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. G. gydymo išlaidų atlyginimo ir pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 34-43, 149-152).

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

R. Š. šioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. R. Š. nėra civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtinu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

pripažinti, kad R. Š. (R. Š.) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti R. Š. (R. Š.) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. Š. (R. Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.