Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13509-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 16 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40725-23 nutrauktas; 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas šis prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame M. P. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant padarytos veikos mažareikšmiškumui. M. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d., po 13 val. nuėjo pas G. J. į namus. Ten jau buvo jo brolis V. P.. V. P. su G. J. gėrė alkoholį. M. P. su minėtais asmenimis vartojo šiek tiek alkoholio. Kažkur prieš 20 val. jis matė, kad G. J. V. P. padavė savo banko kortelę, kad tas parduotuvėje nupirktų alkoholio. V. P. parduotuvėje nupirko butelį degtinės ir limonado. Tačiau jis G. J. nenunešė nupirktos degtinės. V. P. M. P. davė iš butelio degtinės pagerti ir pats gėrė. Alkoholį gėrė Kiaukliuose autobusų stotelėje. Nugėrė pusę butelio. Tuomet V. P. į namus parvarė dviratį. M. P. nuėjo pas G. J.. Po kažkurio laiko atėjo ir V. P.. Jis atnešė G. J. jo banko kortelę. M. P. žinojo, kad V. P. dar turi pusę butelio degtinės, bet jam jis daugiau alkoholio nedavė. Kadangi M. P. norėjo išgerti degtinės, o V. P. jam nedavė, jie susipyko ir M. P. broliui kumščiu sudavė vieną kartą į galvą. V. P. buvo labai girtas. Nuo suduoto smūgio nugriuvo ant grindų. M. P. gulinčiam V. P. dar kumščiu sudavė kelis kartus į galvą. Kiek kartų iš viso sudavė, nežino. Jie tuo metu buvo G. J. namo verandoje. G. J. girtas buvo kambaryje ir kad M. P. muša V. P., nematė. Mušamas V. P. šaukė ir dar puolė ant M. P., bet pastarasis pabėgo į namus. V. P. broliui (M. P.) nesudavė nei vieno karto. Kadangi V. P. puolė ant M. P., todėl jis nutarė iškviesti policiją. Kol laukė policijos, atsigulė į lovą ir užmigo. Policijos pareigūnai jį pažadino ir išvežė į areštinę. Taigi pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, t. y. prisipažįsta, kad konflikto metu sumušė savo brolį V. P. ir tuo jam sukėlęs fizinį skausmą. Gailisi padaręs nusikaltimą. Pasižada daugiau savo brolio V. P. nemušti.

Papildomos apklausos, įvykusios 2024 m. gegužės 22 d. metu, kaltinamasis M. P. papildomai parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. vakare pas G. J. name verandoje konflikto su broliu V. P. metu jam kumščiu sudaviau vieną kartą į galvą. V. P. buvo labai girtas. Po M. P. smūgio jis nugriuvo ant grindų. Jam už nugaros užlenkė dešinę ranką ir dar kumščiu kelis kartus sudavė į galvą. Kelis smūgius jam sudavė, nežino. Mušamas V. P. šaukė. Supranta, kad šiais smurtiniais veiksmais V. P. sukėlė fizinį skausmą. Dėl to nuoširdžiai gailisi, V. P. atsiprašė, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d., apie 22.20 val. jis kartu su broliu M. P. buvo namuose pas pažįstamą G. J., kur visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio M. P. kilo konfliktas, kurio metu brolis M. P. gyvenamojo namo verandoje pargriovė jį ant grindų ir ne mažiau kaip 20 kartų rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį bei užlaužė (užsuko) dešinę ranką. Dėl šių brolio veiksmų V. P. patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia dar ir dabar. Kartu namuose buvęs G. J. įvykio nematė, nes tuo metu buvo namo kambaryje, o jie buvo namo verandoje. Daugiau jokių įvykio liudininkų nėra. Kiek jam yra žinoma, nurodytuose namuose vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. Po konflikto jis liko pas pažįstamą G. J. namuose, o M. P. išėjo ir galimai nuėjo į jų bendrus namus bei pats apie įvykį pranešė policijai, nes jis (V. P.) policijos nekvietė. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai, kur jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Reikšti civilinį ieškinį atsisakė.

2024 m. balandžio 9 d., 22.50 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ M. P. nustatytas 2,87 promilių girtumas.

2024 m. kovo 12 d. Patikros sertifikate Nr.2067093 nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. rugsėjo 9 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriaus. patrulės Agnės Morozovos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 9 d., apie 22.24 val., dirbant kartu su tyrėju Č. Oršausku, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas M. P. teigia, kad jį sumušė pažįstamas V. P.. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas M. P. paaiškino, kad kartu su broliu V. P. buvo pas kaimyną G. J., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, V. P. patvirtino, kad gėrė visi alkoholinius gėrimus pas G. J.. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis M. P. jam trenkė 20 kartų į galvos sritį ir buvo užsukęs dešinę ranką, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atvykus GMP brigadai, V. P. skundėsi galvos ir dešinės rankos skausmais, dėl ko buvo išvežtas į RVUL apžiūrai.

2024 m. balandžio 9 d. GMP V. P. kvietimo kortelės kvietimo rezultate nurodyta, kad ligonis sako, kad muštynių metu jam trenkė per galvą kelis kartus ir išsukinėjo deš. ranką. Dabar ji skausminga, riboti judesiai. Preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 1408/2024( 01) nurodyta, kad V. P. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės nėra pagrįstos objektyviu sužalojimams būdingu makromorfologinių požymių aprašymu bei atliktų tyrimų duomenimis, todėl kaip sužalojimai nėra vertinamos. Nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis M. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui V. P. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. M. P. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant nežymiai didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į M. P. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 10 d., 00.15 val. iki 2024 m. balandžio 10 d., 15.38 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. P. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 10 d., 00.15 val. iki 2024 m. balandžio 10 d., 15.38 val. (viena diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį M. P. skirti:

1. Įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2. Įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. Draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.