Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-54-350/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-02Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Panevėžio apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-12-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
AN2-54-350/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00004-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Algirdas Gaputis (pirm.)
Pažeidėjas
V. R.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdyba
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-54-350/2020
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00004-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. (toliau – ir Pažeidėjas) atstovo advokato S. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimu V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 650 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas vieneriems metams ir vieno vieneto neselektyvinių spąstų, sulaikančių gyvūną už galūnės, su grandine ir kuolu, konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. V. R. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – vienais spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės) ir vienu leistinu medžioklės įrankiu – selektyviniais spąstais, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 58.26 punktų reikalavimus (skundžiamo nutarimo 5 lapo 2 pastraipa).

2. Apeliaciniu skundo Pažeidėjo atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantas cituoja ANK 636 straipsnio nuostatas ir teigia, kad šioje byloje apylinkės teismo nustatytos tariamai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės neparemtos nei byloje esančiais konkrečiais įrodymais, nei šių įrodymų visuma. Skundžiamame nutarime nurodyta formuluotė, kad V. R. medžiojo „vienais spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės) ir vienu leistinu medžioklės įrankiu – selektyviniais spąstais“ rodo, jog teismas supainiojo faktus ir administraciniu nusižengimu pripažino tiek teisėtą Pažeidėjo elgesį (medžioklę leistinu įrankiu), tiek neteisėtą jo elgesį (medžiojimą draudžiamais įrankiais ar priemonėmis). Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad V. R. 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val. 39 min., medžiojo neleistinu įrankiu. Iš vienintelio byloje esančio vaizdo įrašo matyti tik tai, kad Pažeidėjas galimai minėtu laiku atėjo į filmuojamą vietą, tačiau tai nepagrindžia asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą. Iš šio vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti kokius spąstus paėmė V. R.. Įrodymų, paneigiančių, kad Pažeidėjas paėmė legalius spąstus, nėra. Apeliantas pažymi, kad pas V. R. nebuvo rasti liudytojo T. P. apžiūrėti neleistini naudoti spąstai. Bylos duomenys niekaip neįrodo to, kad Pažeidėjas skundžiamame nutarime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu. Joks asmuo po 2019 m. gruodžio 30 d. spąstų nematė, o jei kokie nors nežinomi asmenys šiais spąstais naudojosi, tai galėjo būti tik iki 2019 m. gruodžio 28 d., kuomet šiuos spąstus neutralizavo liudytojas T. P.. Duomenų, kad šiais spąstais naudojosi V. R., nėra. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad 2020 m. sausio 2 d. iš V. R. paimti neselektyviniai spąstai yra ne tie spąstai, kuriuos 2019 m. gruodžio 30 d. apžiūrėjo ir nufilmavo S. L.. Apylinkės teismas, remdamasis liudytojo pareigūno S. L. parodymais ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo A. V. parodymais, nurodė, kad Pažeidėjas pripažino, jog statė nelegalius spąstus, tačiau toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų interpretavimas neatitinka įstatymo nuostatų. Toks tariamas prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą užfiksuotas tik fotolentelėje, kurią sudarė S. L.. Akivaizdu, kad jokios įrodomosios galios toks tariamas prisipažinimas neturi, nes neatitinka ANK 569 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų. Tariama V. R. pozicija dėl padaryto administracinio nusižengimo užfiksuota ir administracinio nusižengimo protokole, kurį surašė taip pat S. L.. Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos V. R. teisės į teisingą procesą, nekaltumo prezumpciją, teisę duoti paaiškinimus dalyvaujant atstovui, teisė į šių teisių išaiškinimą, todėl tokiu būdu gauti duomenys negali būti pagrindu skirti administracinę nuobaudą. Be to, byloje nėra duomenų apie vaizdo kameros, kuria buvo užfiksuota tariamai nelegali medžioklė, metrologinę patikrą, veikimo principą, juridinį pagrindą, leidusį S. L. filmuoti teritoriją, nebuvo pildomas vaizdo įrašo protokolas. Neaišku, ar 2019 m. gruodžio 30 d. apžiūrėdamas spąstus ir sumontuodamas kamerą S. L. veikė teisėtai, ar jis apskritai atliko veiksmus tirdamas administracinį nusižengimą, taip pat neaišku kokiais teisės aktais jis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių net nesiaiškino. Skunde pažymima, kad pareigūnai V. R. darė spaudimą, bandė inkriminuoti medžioklės lapo pildymo pažeidimus, kas yra užfiksuota vaizdo įrašuose, darytuose Pažeidėjo sodyboje 2020 m. sausio 2 d. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sprendimas konfiskuoti su administraciniu nusižengimu nesusijusį daiktą, paskirta bauda rodo, jog apylinkės teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, galimai neturėjo aiškaus, įrodymų visuma suformuoto vidinio įsitikinimo sprendimo pagrįstumu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą atsiliepimą palikti nepakeistą.

3.1. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismas aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus ir nustatant svarbias bylai aplinkybes. V. R. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, pagrindžia T. P. parodymai. Šis asmuo yra žmogus, aktyviai besidomintis gamta, todėl 2019 m. gruodžio 28 d. vandens telkinyje radęs medžioklės įrankį suprato, kad jis yra užtaisytas, parengtas naudoti. Jis žinojo, kad tokio tipo spąstai yra draudžiami naudoti, todėl juos nufotografavo, nukenksmino ir įmetė atgal į vandenį. Informaciją apie rastą draudžiamą medžioklės įrankį jis perdavė aplinkos apsaugos pareigūnams. Šie pareigūnai 2019 m. gruodžio 30 d. susitiko su T. P., kuris parodė spąstus. Siekiant išsiaiškinti kas šį įrankį pastatė, neutralizuoti spąstai buvo įmesti atgal į vandenį ir su T. P. leidimu medyje įrengta kamera. T. P. prie įvažiavimo į sklypą pakabino informacinę lentelę, kuri skelbė, kad teritorija yra stebima vaizdo kamera. Šie faktai įrodyti T. P., S. L. parodymais, byloje esančia vaizdo ir foto medžiaga. Byloje yra įrodyta, jog V. R. pastatė draudžiamus medžioklėje naudoti spąstus, kuriuos 2019 m. gruodžio 31 d. pasiėmė ir taip baigė medžioklę. Pažeidėjo atsakomybės nešalina tai, kad jis pareigūnams pateikė ne tuos pačius spąstus, kuriais medžiojo, kadangi iš liudytojo T. P. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šiose nuotraukose ir video įrašuose iš įvykio vietos užfiksuoti spąstai yra tie patys. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos spąstus padėjo būtent V. R.. Kamera buvo įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl jos naudojimas buvo teisėtas.

3.2. Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra nuo 2019 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val. 39 min., kuomet V. R. pasiėmė spąstus. Medžioklė pasibaigia tuomet, kai spąstai yra paimami iš medžioklės vietos. Medžiojimo kaip fakto nekeičia ta aplinkybė ar gyvūnas buvo sumedžiotas, ar ne, taip pat ar spąstai suveikė. Nors 2019 m. gruodžio 28 d. T. P. spąstus neutralizavo, tačiau tai niekaip nepriklausė nuo Pažeidėjo valios. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet bebro kliudyti spąstai suveikia, tačiau gyvūnas neįkliūva. Tokiu atveju spąstų neutralizavimas nereiškia, kad baigėsi medžioklės laikas. Nors T. P. užkardė neteisėtą gyvūno sumedžiojimą, tačiau spąstai liko vandenyje, medžioklė tęsėsi iki spąstų paėmimo iš medžioklės plotų vieneto, o visą šį laiką asmuo buvo įsitikinęs, kad medžioja.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei atliktą įrodymų vertinimą, teigia, jog apylinkės teismas jam inkriminavo ir teisėtus veiksmus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino tik formaliai ir neteisingai konstatavo, jog V. R. padarė administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad Pažeidėjas medžiojo naudodamas draudžiamą medžioklėje įrankį – spąstus, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės), teigdamas, jog teismo išvados grindžiamos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

6.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

6.2. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles, kurių 58.26 punkte įtvirtinta, jog draudžiama gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties.

6.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. R. 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val. 39 min., medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – vienais spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės) ir vienu leistinu medžioklės įrankiu – selektyviniais spąstais, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.26 punktą (skundžiamo nutarimo 5 lapo 2 pastraipa). Apylinkės teismas išvadas dėl byloje nustatyto Medžioklės taisyklių pažeidimo grindė teisme patikrintų bylos įrodymų visuma: liudytojų T. P., S. L. parodymais, į bylą pateiktais vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, V. R. paaiškinimais, duotais tiriant administracinį nusižengimą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. R. medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės) ir tokiu būdu padarė Medžioklės taisyklių 58.26 punkto pažeidimą. Tuo tarpu apelianto teiginiai, jog medžioklėje draudžiama priemonė galėjo būti palikta kito asmens, o ne Pažeidėjo, yra nepagrįsti. Tokia V. R. atstovo versija yra gynybinė pozicija, siekiant, kad Pažeidėjas išvengtų administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl kokių priežasčių laiko įrodyta, kad V. R. medžiojo draudžiamu įrankiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, todėl jų iš esmės nekartoja, tik papildo, jog be paties V. R. pirminių paaiškinimų aplinkos apsaugos pareigūnams bei paaiškinimo, užfiksuoto administracinio nusižengimo protokole, aplinkybę, jog Pažeidėjas medžiojo draudžiamais naudoti medžioklėje spąstais, patvirtina liudytojų T. P. ir S. L. parodymai bei filmuota vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos. Iš šių įrodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 28 d. T. P. vandens telkinyje rado paruoštus naudojimui neselektyvinius spąstus, kuriuos neutralizavo ir nufotografavo bei apie tokių spąstų suradimą ir vietą, kurioje juos rado, pranešė aplinkos apsaugos pareigūnams. Liudytojas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas S. L. patvirtino, kad reaguojant į T. P. pranešimą, 2019 m. gruodžio 30 d. nuvyko į jo nurodytą spąstų radimo (įvykio) vietą, kur apžiūrėjo ten buvusius spąstus ir, sulyginęs su T. P. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotais spąstais, įsitikino, kad tai būtent T. P. rastieji spąstai. Kad nustatyti asmenį, medžiojusį šiuo draudžiamu įrankiu, įvykio vietoje įrengė vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kamerą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų vienareikšmiškai nustatyta, kad joks kitas asmuo, išskyrus V. R., po vaizdo kameros įrengimo, prie vietos, kur buvo spąstai, priėjęs nebuvo. Iš vaizdo įrašų taip pat akivaizdžiai matyti, kad Pažeidėjas žinojo tikslią vietą, kur padėti T. P. rasti, jo neutralizuoti ir aplinkos apsaugos pareigūnams parodyti spąstai ir kad būtent V. R. šiuos spąstus iš įvykio vietos pasiėmė. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuota kaip jis nenustatytam asmeniui, kurio vaizdo įraše nesimato, sako, kad ten paliko spąstus ir kad vieni iš šių spąstų yra užsidarę. Šių įrodymų pagrindu darytina abejonių nekelianti išvada, kad būtent Pažeidėjas pastatė draudžiamus medžioklėje naudoti spąstus, kuriuos vėliau pasiėmė. Šiuo atveju aplinkybė, kad V. R. į jo namus atvykusiems aplinkos apsaugos pareigūnams nepateikė šių spąstų, o pateikė kitus, analogiškus spąstus, apie kurių naudojimą medžioklėje byloje nėra jokių duomenų, niekaip aukščiau paminėtų įrodymų viseto, o tuo pačiu ir Pažeidėjo kaltės, nepaneigia.

6.5. Taigi, byloje esančių įrodymų pagrindu V. R. kaltė medžiojus draudžiamu įrankiu neginčytinai įrodytą, o apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik prielaidomis, yra visiškai deklaratyvus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti liudytojų S. L. ir T. P. logiškais ir nuosekliais nuo pat tyrimo pradžios parodymais, duotais prisiekus, kuriuos visiškai patvirtina vaizdo įrašai ir kurie, be to, atitinka ir pirminius V. R. parodymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veikla yra susijusi su pažeidimų gamtos apsaugos srityje nustatymu ir jų užkardymu. Byloje nėra jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti savo pareigas vykdžiusio pareigūno S. L. veiksmais, todėl nėra pagrindo netikėti minėto pareigūno surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotu Pažeidėjo paaiškinimu ar šio pareigūno sudarytomis fotolentelėmis.

6.6. Nors apeliantas teigia, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos V. R. teisės į teisingą procesą bei nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi 2020 m. sausio 2 d. aplinkos apsaugos pareigūnai, atvykę pas Pažeidėją, jam darė spaudimą ir neišaiškino teisių, tačiau šie teiginiai atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog pas Pažeidėją atvykę pareigūnai išsamiai paaiškino kuo yra įtariamas V. R., pokalbis vyko laisva dialogo forma, Pažeidėjas pareigūnams uždavinėjo klausimus bei savo noru atsakinėjo į pareigūnų klausimus, skambino medžioklės būrelio vadovui ir pan. Iš to akivaizdu, kad joks spaudimas Pažeidėjui nebuvo daromas ir šio pokalbio metu netgi prisipažino, kad vandens telkinyje buvo įrengęs dvejus spąstus (selektyvinius ir neselektyvinius). Atsakant į apelianto teiginį, jog Pažeidėjui nebuvo išaiškintos jo teisės, pažymėtina, kad iš 2020 m. sausio 2 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. R. parašu patvirtino, kad teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje (tame tarpe ir teisė naudotis teisine advokato pagalba), jam buvo išaiškintos, Pažeidėjas pastabų neturėjo. Dėl šių priežasčių apelianto teiginiai, kad pirminiai V. R. paaiškinimai gauti neteisėtu būdu, atmestini.

6.7. Apeliantas taip pat teigia, jog byloje nėra duomenų apie vaizdo kameros, kuria buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, metrologinę patikrą ir veikimo principą, tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti vaizdo įrašų patikimumu. Pirmiausia pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo tik užfiksuotas vaizdas ir ja nebuvo atliekami jokie matavimai, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl kameros metrologinės patikros reikalingumo nagrinėjamu atveju yra visiškai nelogiškas. O iš vaizdo įrašų matyti, kur kamera buvo sumontuota, kad pats Pažeidėjas ją matė, taigi, šios kameros veikimo principas yra aiškus. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti vaizdo įrašų patikimumu ir nekelia klausimo, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas ne Pažeidėjas, todėl minėti skundo teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs.

6.8. Skunde nurodoma ir tai, kad nėra aišku kokiu juridiniu pagrindu buvo įrengta filmavimo kamera. Vertinant šį apelianto teiginį pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją apie galimai daromą teisės pažeidimą. Ši informacija buvo gauta po to, kai T. P. neutralizavo spąstus ir tai patvirtinančias nuotraukas paskelbė internetinėje aplinkosaugos grupėje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra nurodyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias pareigas – gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Minėtas įstatymas nenumato konkrečios formos, kuria šie pranešimai turi būti pateikiami. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigūnai, gavę internetinėje grupėje pateiktą informaciją, visiškai pagrįstai ėmėsi priemonių siekdami surinkti įrodymus apie nustatytą teisės pažeidimą padariusį asmenį. Šiuo atveju tam tikslui buvo pasirinkta įvykio vietoje įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, kurios pagalba buvo gauta bylai reikšminga informacija. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ši kamera buvo įrengta laikantis Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AD1-3, reikalavimų, t. y. S. L., pastatęs vaizdo stebėjimo įrenginį, vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir duomenų apskaitos žurnale pažymėjo šio įrenginio sumontavimo datą, laiką, vietą, tikslą ir kas šį įrenginį sumontavo. Be to, iš atsiliepime esančių duomenų matyti, jog sklypo, kuriame buvo įrengta kamera, bendrasavininkis T. P. prie įvažiavimo į šį sklypą buvo pakabinęs lenteles, nurodančias, jog teritorija yra filmuojama, kas patvirtina, jog vaizdo kamera buvo įrengta esant šio asmens sutikimui filmuoti jam priklausančioje teritorijoje. Aptartos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog bylos įrodymai – vaizdo įrašai ir jų pagrindu padarytos fotonuotraukos gauti neteisėtu būdu.

7. Taigi, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl V. R. kaltės medžiojant draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – vienais spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės), yra motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog V. R. nepagrįstai buvo inkriminuota jo teisėta veika – medžiojimas nedraudžiamu įrankiu – vienais selektyviniais spąstais bei kad netinkamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo laikas.

7.1 Pirmiausia pažymėtina, kad laukinių gyvūnų medžiojimas juos gaudant spąstais akivaizdžiai yra trunkamoji veikla, kuri paprastai prasideda įrengus spąstus, siekiant medžiojamus gyvūnus pagauti ir baigiama kai spąstai iš medžiojimo vietos paimami. Dėl šios aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ir skundžiamu nutarimu nustatytas pažeidimo, kurio esmė yra medžiojimas gaudant laukinius gyvūnus draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu, padarymo laikas – 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val. 39 min., t. y. laikas, kada V. R. iš medžioklės vietos tik pasiėmė savo paties pastatytus spąstus yra nelogiškas ir dėl to aiškiai neteisingas.

7.2. Iš Pažeidėjo pirminių paaiškinimų, užfiksuotų vaizdo įraše, matyti, kad jis nurodė spąstus vandens telkinyje padėjęs maždaug prieš 2 savaites iki pareigūnų apsilankymo pas jį 2020 m. sausio 2 d., apie tai informavo medžioklės būrelio vadovą, kad jis užpildytų medžioklės lapą. Šiuos jo parodymus patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. gruodžio 23 d. medžioklės lapas Nr. 125, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. kovo 31 d. leidžiama medžioti (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. Į šį lapą įrašytas ir medžiotojas V. R.. Nurodytos aplinkybės, kurių nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai, leidžia daryti išvadą, jog Pažeidėjas draudžiamais medžioklėje naudoti spąstais padėjo medžioti 2019 m. gruodžio 23 d.

7.3. Tuo tarpu iš liudytojo T. P. parodymų matyti, kad draudžiamus naudoti medžioklėje V. R. pastatytus spąstus jis rado ir neutralizavo 2019 m. gruodžio 28 d. Tai reiškia, kad šiam liudytojui nukenksminus spąstus, kurie neatitiko selektyvaus gaudymo principo ir negarantavo staigios pagauto gyvūno žūties, šiuo įrankiu faktiškai tapo nebeįmanoma medžioti (pagauti laukinio gyvūno). Atsižvelgiant į tai, jog administracinė atsakomybė yra numatyta tik už padarytą baigtą nusižengimą, bet nėra numatyta už pasikėsinimą tokį pažeidimą padaryti akivaizdu, jog V. R. daromas pažeidimas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (dėl T. P. atliktų veiksmų, apie kuriuos V. R. nežinojo) realiai nutrūko būtent 2019 m. gruodžio 28 d., o aplinkybė, kada V. R. 2019 m. gruodžio 28 d. neutralizuotus spąstus iš įvykio vietos pasiėmė, jokios reikšmės nustatant jo vykdytos neteisėtos medžioklės pabaigos laiką nagrinėjamoje situacijoje nebeturi. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas tikslina, kad administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, V. R. darė laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 23 iki 28 d.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai buvo nurodyta ir tai, kad V. R. medžiojo vienu leistinu, Medžioklės taisyklių 10.1.3. punkte nurodytu medžioklės įrankiu – selektyviniais spąstais, nes už tokią veiką atsakomybė pagal ANK už šią veiką jam negali kilti. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė šalinama.

9. Esant visoms šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog V. R. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. nenustatytos valandos iki 2019 m. gruodžio 28 d. nenustatytos valandos (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – vienais spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės), tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.26 punktų reikalavimus.

10. Apelianto vertinimu, V. R. paskirta bauda ir sprendimas konfiskuoti su administraciniu nusižengimu nesusijusį daiktą rodo, kad apylinkės teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas.

10.1. Pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. administracinę nuobaudą, vertino paminėtas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad Pažeidėjo atžvilgiu nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir padarė išvadą, jog V. R. skirtina bauda, kuri yra artima minimaliai. Vertinti šios nuobaudos kaip per griežtos ar aiškiai neteisingos, paskirtos neobjektyviai ar šališkai, nėra pagrindo, juolab, kad dėl šios skundo dalies jokie konkretūs motyvai skunde nenurodyti. Vien tai, kad apylinkės teismo sprendimas dėl nuobaudos dydžio V. R. netenkina, nesudaro pagrindo išvadai, kad paskirtoji nuobauda yra aiškiai per griežta, o ją paskyręs teismas buvo šališkas ar neobjektyvus.

10. 3. Skunde apeliantas teigia ir tai, kad nėra aišku kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti spąstus, kuriuos pareigūnams pateikė V. R., nors byloje nustatyta, kad tai nėra tie patys spąstai, kurie buvo padėti vandens telkinyje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

10.4. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytų nusižengimų padarymą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą.

10.5. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas naudojant draudžiamus medžioklėje spąstus, kurie nebuvo rasti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. R. atvykusiems pareigūnams pateikė analogiškos konstrukcijos, bet akivaizdžiai ne tuos pačius spąstus, kuriuos naudojo darydamas administracinį nusižengimą, o skundžiamu nutarimu teismas nutarė juos konfiskuoti. Kadangi spąstai, kuriuos nuspręsta konfiskuoti, nebuvo Pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo priemonė ar įrankis, t. y. jie neatitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų konfiskuotino turto požymių, todėl šioje dalyje nutarimas keičiamas ir dėl paimtų iš V. R. spąstų priimamas naujas sprendimas – atsižvelgiant į tai, kad tokių spąstų turėjimas (nenaudojant jų medžioklės tikslais) nėra draudžiamas, jie grąžintini V. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimą:

Nustatyti, kad V. R. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarė tokiomis aplinkybėmis: nuo 2019 m. gruodžio 23 d. nenustatytos valandos iki 2019 m. gruodžio 28 d. nenustatytos valandos (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklėje naudoti įrankiu – vienais spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo ir negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties (sulaiko gyvūną už galūnės), tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.26 punktų reikalavimus.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – neselektyvinių spąstų, sulaikančių gyvūną už galūnės, su grandine ir kuolu, konfiskavimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos spąstus grąžinti V. R..

Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis