- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-3984-439/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01401-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- M. Š.
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei M. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. Š. ieškiniu prašo pripažinti, kad nekilnojamas turtas – butas, 34,34 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta jo ir atsakovės M. P. santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Š.. Po santuokos sudarymo jis ir jo sutuoktinė gyveno jam paskirtame tarnybiniame, vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1985-01-04 buvo pasirašyta neterminuota buto nuomos sutartis. Minėtame bute jis, jo sutuoktinė ir mažametė dukra V., gyveno iki 1988 metų. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono liaudies teismas santuoką nutraukė. Po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) metais, jo buvusi sutuoktinė su mažamete dukra V. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), pas tėvus A. ir V. P.. Po ištuokos ir buvusios sutuoktinės išvykimo, jo ir atsakovės bendravimas visiškai nutrūko, nepalaikė visiškai jokių ryšių. Jo buvusi sutuoktinė ir mažametė dukra buvo prirašytos prie A. P. ir V. P. namų ūkio. 1992-09-30 jis įgijo nuosavybės teisę į Šilutės valdybos 34,34 kv.m., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki pirkimo-pardavimo sutarties nuomojosi. Butą įsigijo jau nutraukus santuoką teisme, tačiau neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos skyriuje. Tik (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono valdybos metrikacijos skyriuje išsiėmė ištuokos liudijimą, kai turėjo įrodyti savo šeimyninę padėtį, kad yra oficialiai išsituokęs. Savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs minėtame bute nuo 1985-03-19 iki dabar. Atsakovė prie buto būklės pagerinimo, remonto darbų finansiškai neprisidėjo. Butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, nes jis su sutuoktine jau nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. po to, kai Šilutės rajono liaudies teismas jo ir sutuoktinės santuoką nutraukė. Turtas viešame registre įregistruotas tik jo vardu. Viso šio turto vertė 9 920 Eur. Teoriškai sutuoktiniui tenka ½ dalis turto, už 4 960 Eur. Mano, kad dėl šių priežasčių, bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėtų būti pripažinta, kad butas, 34,34 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė.
Ieškovas S. Š. teismo posėdžio metu palaiko ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis su atsakove M. Š. buvo sutuoktiniai. Susituokus su atsakove jam buvo paskirtas tarnybinis butas. Pasirašė neterminuotą buto nuomos sutartį. Gyvenant bute jis su atsakove M. Š. išsiskyrė. Po santuokos nutraukimo nusipirko minėtą nuomojamą butą. Butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų (čekių). Tuo metu bendro ūkio su sutuoktine nebevedė. Atsakovė į butą niekada nepretendavo. Visada tik jis mokėjo mokesčius. Žemę prie buto taip pat turi išsipirkęs. Ištuokos liudijimą išsiėmė vėliau, po buto nupirkimo.
Atsakovė M. Š. į teismo posėdį nekviesta, atsižvelgiant į tai, kad jai nustatytas neveiksnumas.
Atsiliepimas
Atsakovė M. Š. atstovė – turto administratorė V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais visiškai sutinka ir tam neprieštarauja, sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas visiškai.
Atsakovė M. Š. atstovas - globėjas Aknystos socialinės globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Prašo ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti Aknystos socialinės globos namų atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė M. Š. atstovė – turto administratorė V. G. teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra ieškovo ir atsakovės dukra. Nurodė, kad jos mama prie buto būklės gerinimo, remonto darbų finansiškai neprisidėjo. Mama gyvena globos namuose. Ji yra paskirta mamos turto administratore, bet ne šio, kuris nurodytas ieškinyje. Tėtis butą įsigijo dar neįregistravęs ištuokos civilinės metrikacijos skyriuje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovo S. Š. ir atsakovės M. P. santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. Š.. 1985-01-04 S. Š. pasirašė neterminuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šilutės rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-112-1988 S. Š. ir M. Š. santuoka buvo nutraukta. 1992-09-30 pirkimo - pardavimo sutartimi, pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas iš Šilutės valdybos įsigijo 34,34 kv. m., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovo S. Š. vardu. (duomenys neskelbtini) S. Š. išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). M. Š. 1997-07-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-747/1997) pripažinta neveiksnia. Anykščių rajono mero S. N. 1998-07-17 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl globos skyrimo M. Š. buvo įsteigta laikinoji globa ir jos globėju paskirtas jos tėvas A. P.. Anykščių rajono savivaldybės administracijos sprendimu dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo 2008-04-18 Nr. 130 nuo 2008-05-08 ilgalaikiu M. Š. socialiniu globėju paskirtas Aknystos pensionatas (Aknystos socialinės globos namai). 2009-04-30 Anykščių rajono apylinkės teismas nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-384-266/2008) atleido A. P. iš M. Š. nuolatinio globėjo pareigų ir nuolatiniu globėju paskyrė tuometinį Aknystos pensionatą (Aknystos socialinės globos namai), M. Š. paprastąja turto administratore paskirta dukra V. Š..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl spręsdamas sutuoktinių turto teisinį režimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-44/2005 ir kt.).
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
CK 3.89 str. 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas ir kt. CK 3.89 str. 1 d., 7 p. nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės atstovės V. G. paaiškinimais, darytina išvada, kad nors ieškovas S. Š. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdamas santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo ieškovas su atsakove M. Š. negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to laiko, kai Šilutės rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-112-1988 S. Š. ir M. Š. santuoka buvo nutraukta. Nors ištuokos liudijimas ieškovui buvo išduotas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1992-09-30 ieškovas S. Š. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo buvusi sutuoktinė M. Š. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. (duomenys neskelbtini) metais, t. y. po santuokos nutraukimo, atsakovė su mažamete dukra V. iš karto išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). pas tėvus A. ir V. P.. Atsakovė nei anksčiau, nei dabar pretenzijų dėl minėto turto priklausymo S. Š. ar jo naudojimosi, nebuvo pareiškusi. Atsakovės atstovai taip pat nereiškia pretenzijų dėl minėto turto priklausymo S. Š. asmeninei nuosavybei.
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimą, taip pat nustatyta, kad registre savininkais turi būti nurodyti abu sutuoktiniai tuo atveju, kai registruojama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (19 straipsnis 1 dalis). Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas – dokumente, kurio pagrindu registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, kad daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu dokumente tai nenurodyta, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu
Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kilus ginčui dėl tokio turto teisinio statuso – vertinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ar sutuoktinio asmenine nuosavybe - viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija. Viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007).
Bylos medžiaga nustatyta, kad nekilnojamas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovo nuosavybės teise, nesant jokių nuorodų į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Įregistravimo pagrindas: 1992-09-30 pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas daro išvadą, jog ieškovas pagrindė, kad ginčo turtą įgijo už savo asmenines lėšas, aiškiai išreiškė savo valią butą įgyti asmeninėn nuosavybėn, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.