Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo O. R. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolės Linos Pužienės patvarkymas Nr. 3.5.-009082 dėl 2016-09-09 skundo netenkinimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo O. R. skundas dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/00471. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės 2016-08-17 pranešimą, kuriuo skelbiamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių ir panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto įvertinimo ekspertizės aktą. Teigia, jog skundžiamas pranešimas atitinka patvarkymo turinį, kadangi jame priimtas sprendimas skelbti varžytynes po 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau neišaiškinta tokio patvarkymo apskundimo tvarka. Pareiškėjas taip pat nesutinka su nustatyta turto rinkos verte, teigdamas, kad ji neatitinka rinkos kainos, todėl turto vertinimo aktas turi būti panaikintas, o turtą turėtų įvertinti nepriklausomas turto vertintojas. Teigia, jog galimai parinktas turto vertintojas yra šališkas (b. l. 4-6).

Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2016-09-02 patvarkymu Nr. 3.5.-009082, jo netenkino. Nurodė, kad skundžiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo antstolė pranešė pareiškėjui apie nustatytą turto vertę, todėl šis pranešimas neatitinka nei patvarkymo turinio, nei jo formos. Teigia, jog nepagrįstas pareiškėjo prašymas naikinti ekspertizės aktą, kadangi išieškotojui ar skolininkui pateiktus motyvuotus prieštaravimus antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau panaikinti atliktos ekspertizės akto neturi galimybės (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Linos Pužienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0109/16/00471 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2016-03-04 vykdomąjį įrašą Nr. MK-1621 dėl 85506,23 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. R. išieškotojo AB SEB bankas naudai (v. b. l. 4). 2016-06-27 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. 3.5.-6516 antstolė paskyrė ekspertizę O. R. priklausančio turto, buto esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-Haus“ (v. b. l. 49). Minėtas patvarkymas pareiškėjui (jo atstovui) įteiktas 2016-06-30 (v. b. l. 56a). 2016-08-17 pranešimu dėl parduodamo turto vertės ir varžytynių paskelbimo Nr. 3.5.-008400 informavo, kad 2016-08-08 buvo atliktas pareiškėjui priklausančio turto vertinimas, todėl bus skelbiamos varžytynės. Minėti procesiniai dokumentai išsiųsti O. R. elektroniniu paštu (v. b. l. 99). Pareiškėjas nesutinka su antstolės 2016-08-17 pranešimu dėl parduodamo turto vertės ir varžytynių paskelbimo. Teigia, jog skundžiamas pranešimas atitinka patvarkymo turinį, kadangi jame priimtas sprendimas skelbti varžytynes po 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau neišaiškinta tokio patvarkymo apskundimo tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamo pranešimo dėl parduodamo turto vertės ir varžytynių paskelbimo turinį sutinkamai su CPK 613 straipsniu, konstatuotina, kad jis neatitinka įstatymu nustatytos patvarkymo formos ir turinio. Minėta, jog 2016-06-27 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. 3.5.-6516 antstolė paskyrė ekspertizę O. R. priklausančio turto, buto esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Turto vertintojui nustačius turto vertę, antstolė papildomu pranešimu, kurį pareiškėjas skundžia, informavo O. R., kad buvo atliktas jam nuosavybės teise priklausančio turto vertinimas ir vadovaujantis CPK 706, 718 straipsniais bus skelbiamos varžytynės ne anksčiau nei po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. O. R. minėtu pranešimu taip pat buvo išaiškintos CPK 704 straipsnyje numatytos skolininko teisės (skolininkas iki varžytynių paskelbimo gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją ir kt.) bei pridėtas ekspertizės aktas. Šiuo atveju turto vertės nustatymą atliko ne antstolė, o turto vertinimo ekspertas. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo antstolė įformino atskiru patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo, todėl dar vienas patvarkymas, nustatyti turto vertei, kai tai yra atlikęs turto vertinimo ekspertas, būtų perteklinis. Pažymėtina, jog Lietuvoje galiojantys įstatymai ir teisės aktai antstoliui priimti patvarkymus po nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės nenumato, todėl konstatuotina, kad antstolė Lina Pužienė skundžiamu 2016-08-17 pranešimu dėl parduodamo turto vertės ir varžytynių paskelbimo nepažeidė pareiškėjo O. R. interesų bei teisių. Ginčijamas pranešimas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, realiai pareiškėjui nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Sutiktina su antstolės patvarkymu, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, argumentais, kad skundžiamu pranešimu nebuvo sprendžiamas joks vykdymo proceso metu iškilęs klausimas, o jo turinys atitinka lydraščio turinį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolės 2016-08-17 pranešimą dėl parduodamo turto vertės ir varžytynių paskelbimo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su UAB „Ober-Haus“ turto įvertinimo ekspertizės aktu ir prašo jį panaikinti, motyvuodamas tuo, kad vertinimas yra atliktas neteisingai, todėl turto vertinimo aktas turi būti panaikintas, o turtą turėtų įvertinti nepriklausomas turto vertintojas. Teigia, jog galimai parinktas turto vertintojas yra šališkas dėl galimų finansinių sumetimų.

Siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad antstolės 2016-06-27 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. 3.5.-6516 antstolė paskyrė ekspertizę O. R. priklausančio turto, buto esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“. Minėtas patvarkymas pareiškėjui (jo atstovui) įteiktas 2016-06-30. Byloje nėra duomenų, kad O. R. būtų pasinaudojęs CPK 598 straipsnyje suteikta teise ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo paskirti ekspertizę gavimo dienos, pareikšti ekspertui nušalinimą. Todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad galimai turto vertintojas yra šališkas ir neteisingai nustatė jam nuosavybės teise priklausančio turto vertę, laikytinos visiškai nemotyvuotomis ir pagrįstos vien deklaratyviais, jokiais įrodymais nepatvirtinančiais teiginiais. Pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise pareikšti nušalinimą ekspertui, tačiau to nepadarė, nors pareiškėjas, kaip viena iš vykdymo proceso šalių, turi teisę ir pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė atsižvelgdama į pareiškėjo skundą, kuriuo jis nesutiko su nustatyta turto verte, 2016-09-07 patvarkymu Nr. 3.5.-009024 paskyrė pakartotinę ekspertizę, nurodant O. R. iki 2016-09-30 sumokėti į antstolės Linos Pužienės depozitinę sąskaitą 130,00 Eur už pakartotinės ekspertizės atlikimą (v. b. l. 132). Kadangi antstolės patvarkymas dėl skundo persiuntimo su vykdomąja byla teisme gauti 2016-09-09, todėl teismas neturi duomenų, ar pareiškėjas iki antstolės nustatytos datos sumokėjo 130,00 Eur už pakartotinės ekspertizės skyrimą. Tačiau nepaisant to, konstatuotina, jog antstolės veiksmuose nėra jokių neteisėtų ir pareiškėjo teises pažeidžiančių veiksmų, priešingai, antstolė atsižvelgdama į tai, jog O. R. nesutiko su nustatyta turto verte, atskiru patvarkymu nurodė skolininkui sumokėti atitinkamą pinigų sumą už pakartotinės ekspertizės atlikimą, siekdama pašalinti bet kokias abejones nustatyta turto verte.

Įvertinus pareiškėjo patiektų skundo turinį darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių pakankamų priežasčių, kurios leistų abejoti turto įkainojimo ekspertizės metu objektyvumu ir teisingumu. Vien pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, jog turto vertė nustatyta netinkamai, nėra pakankamas motyvas abejoti kvalifikuoto vertintojo nustatytu turto vertės teisingumu. Pažymėtina, jog turto vertintojas, nustatydamas turto vertę, apžiūri vertinamą turtą bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir kitais vertintojų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais jį įkainoja. Be to, pažymėtina, jog CPK nenumato galimybės panaikinti nekilnojamojo turto vertintojo atliktos ekspertizės aktą. Asmens nesutikimo su nustatyta turto verte, kaip minėta, klausimas sprendžiamas paskiriant pakartotinę arba papildomą ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.)

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo O. R. skundas dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo O. R. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0109/16/00471 gražinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.