Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis Č. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis meluoja. Jie statė namą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis turi statybininko kategoriją. Jis dirbo pas ūkininką L. A. traktorininku (duomenys neskelbtini) rajone, ten nebuvo darbo, todėl jo paprašė padėti statybų objekte. Jis ten pradėjo dirbti nuo 2022 m. gegužės 10 d., R. V. pradėjo dirbti kartu. Po darbo vartodavo alkoholį – alų, kurio atveždavo savininkas. Jis atveždavo po 4 skardines 5 laipsnių stiprumo alaus. Nuo jo stipriai nepasigerdavo. Stiprių gėrimų išgerdavo tik savaitgaliais namie. Objekte ir nakvojo, jo poilsio zona buvo antrame aukšte, o R. V. pirmame. Jis turėjo sulankstomą lovą, margą, raudonais kvadratais išmargintą čiužinį, patalynę. Iki įvykio jokių konfliktų tarp jo ir R. V. nebuvo, šis tik ragino jį greičiau padaryti darbus. 2022 m. birželio 16 d. po darbo R. V. pats jam davė pinigų, pasiūlė nueiti į parduotuvę ir nupirkti alkoholio. Jis pasakė turįs savo pinigų ir nuėjo į „Norfa“ parduotuvę, parnešė 0,7 l butelį viskio 40 laipsnių stiprumo, 3 l 6 laipsnių stiprumo alaus. Antrame aukšte, kur jis miegodavo, buvo staliukas. Jie ten kartu susėdo, išgėrė viskį, pradėjo vartoti vieną bambalį alaus. Po kurio laiko jis surėkė R. V.: „ateik, turiu alaus“. Č. J. atlėkė į antrą aukštą. Jis sėdėjo ant dėžės, kai R. V. be jokios priežasties abiejomis rankomis kumščiais iš kairės jam sudavė kelis smūgius į galvą, veidą, pataikė į nosį. Smūgių buvo ne mažiau penkių. Smogė į dešinės akies smilkinį, nosį, skruostikaulį, išmušė dantį. Priežasties, kodėl jį užpuolė, jis nežino. Iki tol nekonfliktavo. Jis prašė jo liautis, bet R. V. sakė, kad jis jam seniai nepatinkąs. Nuo smūgių jis parkrito ant cemento. Gulėjo ant šono, o R. V. pasilenkęs viena ranka jį smaugė už kaklo. Gavo su alkūne. Jis jautė skausmą, bet sąmonės praradęs nebuvo. Po to R. V. paleido jį pats. Jis norėjo atsikelti, tačiau R. V. pasakė: „gulėk arba tave užmušiu“. Jis bandė keltis, tačiau R. V. jį puolė. Po stalu gulėjo plaktukas, tai jis gulėdamas nestipriai smogė juo R. V. vieną kartą į galvą, taikė metaline plaktuko dalimi. Nuo smūgio nebuvo jokios reakcijos, R. V. jį toliau mušė. Kažkaip paspruko, nuėjo į kitą kambarį, norėjo paskambinti telefonu policijai, bet R. V. atėmė iš jo telefoną, numetė jį ant lovos ir vėl sudavė į galvą rankomis, alkūnėmis. Kad suduotų kojomis, nematė. Buvo praviras langas, R. V. grasino per jį išmesti. Jis vėl atsigulė, nes buvo negera po tiek smūgių, nežino, kiek praėjo laiko. Jam bėgo kraujas iš nosies, iš antakio, labai greitai sutino akys, iš pradžių kairė, po to abi, po dienos pastabėjo, kad dantis išmuštas. Dantį savininkas rado valydamas grindis. Jis negalėjo susižeisti nuo plaktuko tampymo, galėjo tik nusibrozdinti krisdamas. R. V. neleido jam atsikelti, kol atvažiavo policija, stovėjo šalia ir grasino. Atvažiavo šeimininkas L. A., iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jį išvežė į ligoninę, o R. V. į policiją. Vežamas į ligoninę, prarado sąmonę. Akies sužalojimas jam buvo nuo sumušimo, smūgio iš kairės. Smūgio metu jis buvo atsisukęs į R. V.. Tą vakarą jis skambino O. A., kadangi buvo išgėręs, neprisimena, kiek kartų skambino, kalbėjo apie atliekų išvežimą, apie santykius su kaltinamuoju, konfliktus nieko nesakė. Neseniai darė nosies operaciją, nes sugijo blogai, buvo sunku kvėpuoti. Jis nėra agresyvus, išgėręs būna linksmas, o R. atrodo, kad jis piktas ir agresyvus (t. 2, b.l. 127-129).

Liudytojas L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad 22 val. vakare jam paskambino tėvas O. A. ir pasakė, kad kotedže konfliktuoja R., pavardės neatsimena, su Č. J.. Jis per 10 minučių nuvyko į įvykio vietą, užlipęs į antrą aukštą viename iš kambarių rado Č. J. gulintį kraujo klane. Jis gulėjo ant betoninių grindų, ant dešinio šono, nusisukęs veidu į langą. Kraujo buvo daug: ant lovos, sienų, lango aptaškyta, didžiausia bala vietoje, kur jis gulėjo – ties krūtine arčiau galvos. Lovos lentelės buvo aplūžusios. Pirmas įspūdis jam susidarė, kad Č. J. miręs. R. buvo šalia pritūpęs, jį laikė už atlapų, buvo kilstelėjęs gal 3 cm, tampė, sakė „kelkis, kelkis, nevaidink“. Č. kažką sumurmėjo, buvo nesąmoningas. Jis patraukė R., pasakė, kad baigtų, laikė jį prirėmęs prie sienos, kad neprieitų prie Č., nuvedė į kitą aukštą, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kai R. suprato, kad jo neprileis prie Č. J., nuėjo į kitą kambarį plauti rankų. Nuėjęs pas Č., pajudino jį, ar gyvas, klausė, kaip jaučiasi. Č. po kelių minučių atsigavo. Neprisimena, ar pasodino jį, davė vandens. 5-10 minučių bėgyje klausė, kas atsitiko. Č. pasakė, kad jį R. sumušė be priežasties. Buvo sunku suprasti, ką jie šneka, ir Č. J. ir R. V. buvo girti, kalbėjo nerišliai. R. sakė Č. čia vaidina, kad Č. J. pirmas jį užpuolė. Č. J. po truputį blaivėjo, aiškiai pasakė, kad jį sumušė R., kad jie kartu gėrė, R. išėjo parūkyti, grįžęs staigiai jį užpuolė sėdintį ir pradėjo daužyti. Ant ko sėdėjo nesakė. Jis pasakė, kad kitame kambaryje yra plaktukas, su kuriuo jis gynėsi ir trenkė R.. Su R. jis nešnekėjo, su juo bendravo policija. R. galvos šone buvo įbrėžimas, kruvinas taškas. Kraujas jau netekėjo, buvo sukrešėjęs, jis buvo sąmoningas. Č. sakė, kad jam skauda nosį, matėsi, kad prakirsta akis, jis buvo labai sutinęs, jam turėjo labai skaudėti, jis negalėjo net normaliai žiūrėti. Atvykus policijai, nurodė, kad R. V. yra pirmame aukšte, o Č. J. antrame. Policija juos apklausė, Č. J. išsivežė greitoji, o R. V. policija. Jie turėjo butelį viskio, kuris buvo išgertas, ir alaus butelių, kurie buvo nugerta šiek tiek. Kambaryje, kur gulėjo Č., stalo nebuvo. Jis šalia lovos gulėjo. Tėvas jam konflikto plačiau nepakomentavo. Ten buvo nebaigtas statyti namas, kuriame R. dirbo pagal individualią veiklą, o Č. buvo įdarbintas jo tėvo ūkyje, buvo atvažiavęs padėti kelioms dienoms R. V.. Jis dirbo pagalbiniu darbuotoju. Statomame name jiems leido dirbti jis kaip namo savininkas. Objekte darbus pradėjo vienas R., o Č. prisijungė po dviejų savaičių.

Liudytojas O. A. teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tarp 21-22 val. jam paskambino R., kad kviestų policiją, nes jį su plaktuku užpuolė Č.. Jo balsas buvo išsigandęs, negali pasakyti, ar jis buvo išgėręs. Jis paskambino sūnui L. A. ir paprašė nuvažiuoti pažiūrėti ir iškviesti policiją. R. V. dirbo pas sūnų statybininku, o Č. J. dirbo jo ūkyje. Č. J. jam atsiuntė iš darbo biržos prieš pusę metų ir jis iš karto pradėjo dirbti pas sūnų. Jie susitarė, kad Č. J. padirbės statybose. Č. J. ir R. V. pradėjo dirbti kartu, dirbo gal 20 dienų, gyveno tame pačiame statomame name, ten buvo sudarytos sąlygos jiems gyventi. Nežino, ar jiems buvo vežamas alus, jis pats jiems alkoholinių gėrimų nevežė. Nebent sūnus pirko jiems alaus. Šnekėjo su sūnumi, jis pasakė, kad buvo grumtynės tarp Č. J. ir R. V., sakė, kad iškvietė policiją. Sūnus kažką kalbėjo apie sužalojimus, bet jis jau neatsimena ką. Pats nuvažiavęs į įvykio vietą nebuvo, nes jam apie 100 km reiktų važiuoti. Jis pats į įvykio vietą nuvažiavo tik po 2-3 savaičių. Iki įvykio jam tą vakarą apie 16-16.30 val. buvo skambinęs Č. J., sakė, kad baigė darbą ir galima jį paimti. Jis pasakė, kad jis jau beveik prie (duomenys neskelbtini), todėl jį rytoj paims sūnus ir parveš. Su Č. buvo kalbėta ir anksčiau, prašoma, kad jis negertų darbo metu, būtų tvarkingas ir nesiginčytų. Č. J. pažadėjo negerti. Kai blaivus, jis labai geras. R. juo skundėsi, kad jis geria darbo metu ir atsikalbinėja. Įvykio dieną jie tarėsi, kad perves pinigus kitą dieną, tačiau taip nutiko, kad pinigai buvo pervesti už darbą. Tą vakarą Č. jam skambino du kartus: pirmą kartą prašė parvežti jį namo į (duomenys neskelbtini), antrą kartą kai skambino, jau buvo labai išgėręs, klausė dėl darbo, dėl atliekų išvežimo, ką išvežti ir sakė, kad konfliktuoja.

Liudytoja Ekspertė R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji tvirtina savo specialisto išvadą G 1974/2022 (01), paaiškino, kad jos išvadose skiltyje „Įvykio aplinkybės“ yra būtent Č. J. papildomi paaiškinimai, kad bendradarbis smūgiavo jam rankomis į kairę veido pusę. Ką jis papildomai pasakė, tą jie ir yra užrašę toje eilutėje. Buvo tokie jo skundai ir tokie neprieštaraujantys įvykio aplinkybėmis papildymai. Sužalojimai Č. J. buvo nustatyti ant veido ir kairėje, ir dešinėje pusėje. Darydama tyrimą, ji matė Č. J. ir jį apžiūrėjo, rėmėsi medicininiais dokumentais. Patvirtina, kad buvo kirstinės žaizdos ant antakių, nosies, dantų sužalojimai. Sužalojimai buvo akivaizdūs, išlikę ir po vienuolikos parų laikotarpio. Morfologiniai sužalojimų požymiai neprieštaravo tam laikotarpiui, kai buvo įvykis. Kaulų lūžis buvo patvirtintas iš dokumentų. Matėsi siūta žaizda. Gydytojai nebuvo apžiūrėję rankų, tai apžiūros metu pamatė nubrozdinimus. Sužalojimai buvo padaryti ne mažiau penkiais trauminiais įvykiais. Tai mažiausias skaičius, kuriuo galėjo būti padaryti sužalojimai. Smūgių - trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, bet ne mažiau penkių. Ji matė žandikaulyje alveolinę duobutę, kur buvo dantis, 3 apatinio danties iš dešinės vietoje. Ta vieta, kur buvo dantis, buvo išsilyginusi kitų dantenų atžvilgiu, duobutė buvo gili ir padengta krešuliu, kas rodė šviežumą. Apatiniame žandikaulyje visiškai nebuvo dantų. Daiktas, kuriuo buvo suduotas smūgis, turėjo būti ribotas, nes buvo skeveldrinis nosies lūžis. Gulsčiu paviršiumi nelabai kažką buvo galima padaryti. Antakio kraštas, kur arti kaulas yra, tikrai negalėjo būti sužalotas kažkokia briauna, tiesiog turėjo būti ribotas paviršius. Visų sužalojimų negalėjo patirti griūdamas, turėjo būti trauminiai poveikiai, kurios ji jau buvau paminėjusi, kurių buvo mažiausiai penki. Skeveldrinio kaulo lūžio tikrai negalėjo padaryti plokščiu paviršiumi. Turėjo būti kažkoks ribotas paviršius. Negali atmesti, kad skeveldrinis nosies lūžis galėjo būti padarytas kumščiu, jeigu labai stiprus smūgis buvo. Su koja gal labiau tikėtina padaryti lūžį. Jeigu būtų padarytas nosies sužalojimas su plaktuku, tai matytųsi išoriniai sužalojimo požymiai ant nosies. Toks požymis būtų nubrozdinimas. Po vienuolikos parų ji tokio nubrozdinimo nematė. Tai rodo, kad buvo paviršutinis nubrozdinimas, nes jis spėjo sugyti, o jeigu būtų plaktuku kauštelėta, tai būtų gilesnis nubrozdinimas ar žaizdelė, priklausomai nuo to, kokia plaktuko dalimi trinktelėta. Būtų kraujosruva ant nosies masyvesnė. Į klausimą, ar galėjo būti nosies sužalojimas padarytas plokščiąja šonine plaktuko dalimi, ekspertė nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad būtų užsifiksavęs konkretus daikto kontūras, jo netgi neatžymi ir medicinos dokumentuose. Į klausimą, ar asmuo galėjo susižaloti nosį ir antakį plaktuku, kai kitas plaktuką laikęs asmuo jį paleido, o pirmasis asmuo taip pat laikęs ir į save traukęs plaktuką, iš inercijos trenkė platuku sau, ekspertė negalėjo atsakyti. Ekspertei parodžius plaktuko nuotrauką, ji nurodė, visiškai negalima atmesti, kad pats galėjo susižaloti plaktuko kažkokiu kampu. Bet tada kažkas iškristų iš visų veide esančių sužalojimų. Pavyzdžiui antakio dešinėje pusėje sužalojimo ir nosies sužalojimo negalima padaryti tokiu vienu smūgiu, turėjo būti bent du trauminiai poveikiai. Jeigu atsitrenkė tas plaktukas vienu kartu, tai jis arba sužalojo labiau dešinę pusę, esančią prie antakių arba nosį pataikęs į nosies sritį. Ji negali atmesti, kad nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas plaktuku, jei plaktukas pataikė į nosies sritį. Galėjo sužalojimai alkūnėse būti padaryti atsitrenkus į kažkokius paviršius. Galėjo būti sužalojimai padaryti su alkūne. Mažai tikėtina, kad kritęs ant betono Č. J. būtų išsidaužęs dantį. Ant lūpos, ties iškritusiu dantimi, nesimatė sužalojimų, nes jau buvo praėjęs nemažas laikas. Pakankamai greit gyja žaizdelės, ilgiau gyja dantenose. Dantenose duobutė gyja ilgiau, nes yra gilesnė žaizda. Gleivinės gijimas yra greitas. Galėjo sugyti per savaitę.

Liudytoja E. R. teismo posėdyje paaiškino, kad R. V. yra jos buvęs vyras. 2022 m. birželio 16 d. 21.30 val. ji skambino jam. Po kelių minučių jis perskambino. Sutarė, kad savaitgalį jis galės pasiimti anūką, kurį paprastai savaitgaliais pasiima pavedžioti po parką. Pokalbis truko dvi minutes. Pokalbio metu išgirdo keiksmažodį ir kito pikto žmogaus balsą: „su kuo tu ten kalbi“. R. pasakė, nekreipk dėmesio, jis girtas. Jų pokalbis nutrūko. Pokalbio metu R. nebuvo pavartojęs alkoholio. Anksčiau jis skųsdavosi, kad tas kolega išgėrinėja, yra agresyvus. Po įvykio R. pamatė savaitgalį, šeštadienį, kai jis pasiėmė anūką. Ant galvos jam buvo kirstinė žaizda. Jo rankos buvo švarios. R. nieko nekalbėjo, kas vyko tą vakarą.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigūnu. Per radijo ryšį bendrojo pagalbos centro numeriu buvo gautas iškvietimas, kad statybvietėje, statomame name įvyko konfliktas, susimušė darbuotojai. Iš pranešimo suprato, kad buvo kilęs konfliktas ir nukentėjo žmogus. Pranešimą teikė ne darbuotojai. Tai buvo B lygio iškvietimas, kad yra nukentėjęs žmogus. Ji važiavo į iškvietimą su R. S. ir A. K.. Privažiavus prie statomo kotedžo, jo durys buvo atviros. Pareigūnus pasitiko objekto savininkas, neatsimena, viduje ar lauke, nurodė, kad du jo pasamdyti darbuotojai neblaivūs. Į namą užėjo trise. Pirmame aukšte buvo neįrengta patalpa, mūrytos sienos, grindų danga betonas, baldų nebuvo, tik statybiniai blokeliai, plytelės. Savininkas paaiškino, kad atvykęs rado du neblaivius samdytus asmenis, vienas jų labai stipriai sužalotas, reikia medicinos pagalbos. Nuėjus aiškintis aplinkybių, buvo labai daug kraujo, vienas asmuo buvo labai stipriai sumuštas, kuris buvo nuvežtas į ligoninę. Vienas asmuo buvo lauko tualete, o tas labiau sumuštas antrame aukšte. Sumuštas asmuo tiesiog sėdėjo, ant lovos ar kėdės, neatsimena, jo veidas buvo visas kruvinas, ištinęs, veido gerai nesimatė, nes jis visas buvo padengtas krauju. Daugiausiai kraujo matėsi akių ir nosies srityje. Kitas buvo nelabai sumuštas, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Sumuštas asmuo aiškino, kad jį sumušė darbo kolega. Jis bendravo su kitu darbuotoju, šis sakė, kad išgertuvių metu susipyko ir vienas kitą sumušė. Jam matėsi šiek tiek kraujo ant viršugalvio, jis tiek sumuštas nebuvo. Jo veidas nebuvo kruvinas, ar buvo kraujuoti drabužiai, neatsimena. Ant betoninių grindų matėsi kraujas ne vienoje vietoje. Jis neklausė, kieno tai kraujas, suprato, kad to, kuris labiau nukentėjo. Sumuštasis pasakė, kad nieko nemato dėl sumušimų. Negali pasakyti, ar jis minėjo, kad muštynių metu naudojo kokį daiktą. Vietoje tuo metu nepavyko nustatyti, dėl ko įvyko konfliktas, tai nustatinėjo tyrėjai vėliau. Nuo abiejų vyrų jautėsi alkoholio kvapas. Jie vienodai apgirtę buvo. Abu vyrai nurodė kas ką mušė, bet tikslių aplinkybių ne. Iš vaizdinės pusės susidarė nuomonė, kad vyko muštynės, buvo dominuojanti viena pusė, kuri mušė kitą. Neprisimena, ar R. V. sakė, kad jį užpuolė konkrečiu daiktu, kad Č. J. nukrito, jis minėjo, kad mušėsi. Mažiau nukentėjęs pilietis vaikščiojo pats be pagalbos, labiau nukentėjęs pilietis atrodė labai sunkiai sužalotas, greitosios pagalbos darbuotojai jam padėjo atsikelti, jis nematė, kur eiti. Jam matant nukentėjusysis nenukrito. Antrame aukšte, prie staliuko, matė tuščias stipriųjų gėrimų alkoholio taras. Nepamena, ar alkoholinių gėrimų buvo ant stalo. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (tomas 1, b.l. 7), patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigūnu. Įvykio nelabai prisimena. Salėje esantys asmenys jam vizualiai matyti. Jie gavo pranešimą, atvažiavo į įvykio vietą. Kas pranešė, neatsimena. Juos pasitiko vienas iš asmenų, kas negali dabar pasakyti, bet tikrai ne nukentėjusysis. Antrame aukšte rado kitą pilietį, kuris buvo kraujuose nuo galvos iki kojų. Kraujo buvo daug visur – kylant į antrą aukštą, kairiame, dešiniame kambaryje. Neprisimena, ar buvo kraujo ant lovos. Kaltinamasis vizualiai atrodė daug tvarkingiau. Kalbėjo su abiem asmenims. Jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Labiau nukentėjęs sakė, kad jį sumušė draugas, dėl ko nežino. Jie gėrė po darbo statybvietėje, kilo konfliktas, dėl ko negali pasakyti, kurio pasekoje jis buvo sumuštas. Jam iš galvos srities viršutinėje dalyje bėgo kraujas. Kraujo dėmių buvo jau net koridoriuje. Nukentėjusysis sakė, kad jam trenkė su plaktuku. Ar kaltinamasis ką sakė dėl plaktuko ar kito daikto, neatsimena. Nei vienas, nei kitas negalėjo aiškiai nurodyti, dėl ko kilo konfliktas. Kuris iš jų kaltas, pasakyti negali. Su jais buvo sunku bendrauti, nes jie buvo apsvaigę, vienas labai sumuštas, gerai nematė, negalėjo nieko pasirašyti. Neprisimena, ar ką sakė nukentėjusysis dėl žandikaulio.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad gavus iškvietimą, atvykus į įvykio vietą – kotedžą, kuriame vyko statybos, pareigūnus pasitiko namo savininkas ir pasakė, kad susimušė statybininkai. Užėję į vidų pamatė daug kraujo, jo buvo visur. Negali pasakyti, ar kraujo vienoje vietoje buvo mažiau, kitoje daugiau. Ir vienas, ir kitas statybininkai buvo sumušti, vienas daugiau, kitas mažiau. Paskui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vieną iš jų išvežė, o kitą asmenį jie sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Labiau nukentėjęs asmuo atrodė nekaip, jo veidas buvo ištinęs, kraujuotas, akių beveik nesimatė. Nepasakys tiksliai, iš kur bėgo kraujas, nes visas veidas buvo kruvinas. Kitas asmuo ne taip buvo sumuštas ir kraujuotas. Abu asmenys paaiškino, kad jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, to pasekoje susimušė. Dėl ko ir kai susimušė, negali pasakyti. Neatsimena, kaip atrodė mažiau nukentėjęs asmuo, kokie buvo jo sužalojimai. Neprisimena, nukentėjusysis sėdėjo ar gulėjo. Neatsimena, ar asmenys minėjo, kad muštynių metu buvo naudotas koks daiktas. Greitoji medicinos pagalba išvežė labiau nukentėjusį asmenį į ligoninę, o su kitu jie išvažiavo į policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. parodė, kad 2022 m. birželio 16 d. kartu su Č. dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirbo pas pažįstama O. A.. Tuo metu, kai dirbo, Č. buvo neblaivus. Jis jam, sakė, kad jis prie jo neblaivus nesikabinėtų. Jam pasakė: „Č., būk geras nesikabinėk prie manęs, tu išgėręs esi agresyvus, aš nenoriu su tavimi bendrauti“. Tada apie 21 val. 41 min. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte sėdėjo prie stalo ant kėdės. Išgirdo sparčius žingsnius, kurie eina link jo. Atsisukęs pastebėjo, kad su juo kartu dirbęs Č. dešinėje rankoje laikydamas plaktuką trenkė jam į galvos sritį, sakydamas „užmušiu“. Tada Č. užsimojo plaktuku antrą kartą, tačiau jis atsistojo nuo stalo ir atėmė plaktuką ir įvyko grumtynės. Paskambino O. A., kad šis iškviestų policiją. Tada atvažiavo L. A. ir tuo metu jis nuėjo nusiprausti. Nori pastebėti, kad grumtynių metu gindamasis nuo Č. galbūt sudavė kažkiek smūgių, tačiau kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė, neatsimena. Jam atrodo, kad Č. nukrito ant grindų. Mano, kad visus sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats nukrisdamas, kadangi jis buvo visiškai neblaivus. Netrukus atvažiavo O. sūnus L., ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į policijos komisariatą. Įvykio metu buvo išgėręs alaus, tačiau aplinkoje orientavosi. Policijos pareigūnai jam pasiūlė tikrintis blaivumą, tačiau atsisakė. Dar norėtų pastebėti, kad įvykio metu kalbėjo su E., ji girdėjo, kaip Č. elgiasi ir šneka. Dėl patirtų sužalojimų jį apžiūrėjo atvykę į įvykio vietą medikai, tačiau dėl sužalojimų į ligoninę nesikreipė. Medikai konstatavo, kad pas jį galvos srityje yra įdrėskimas. Dar norėtų pasakyti, kad girdėjo, kad apie 20 val. Č. kažkam skambino ir sakė, kad jam suduos šiandien. Jis tuo metu buvo pirmame aukšte ir girdėjo, kaip jis kalbėjo (tomas 2, b. l. 39-42).

Papildomai apklaustas įtariamasis R. V. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Visi jo veiksmai prieš pranešime apie įtarime nurodytą asmenį buvo savigyna prieš jį, šito asmens su kumščiais nemušė. Visi šio asmens sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu, kai jisai jį puolė ir nugriuvo ant žemės. Detalius parodymus davė pirmosios apklausos metu ir prašo jais vadovautis. Dar kartą nori pastebėti, kad minėtas asmuo puolė jį, o jis gynėsi. Savo kaltės nepripažįsta ir taikytis su šituo asmeniu nenori. Taip pat yra parašytas pareiškimas dėl užpuolimo ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Galimai grumtynių metų, kai pagriebė iš Č. J. plaktuką, jis traukdamas į save plaktuką galėjo su plaktuku susižaloti, taip pat galimai galėjo suduoti jam smūgius, kai su juo grumtynių metu nukrito ant lovos. Po kritimo ant lovos jam buvo sužalota alkūnė, galimai galėjo ant jo užkristi su alkūne. Tačiau visi jo veiksmai buvo tik savigyna (tomas 2, b. l. 83-85, 91-93).?

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Č. J. parodė, kad dirba pas ūkininką O. A. jo ūkyje, (duomenys neskelbtini). Pas jį atlieka įvairius ūkio darbus. Nuo 2022 m. birželio 14 d. pas savo darbdavio sūnų L. A. dirbo statomame kotedže (duomenys neskelbtini), ten atliko lubų apšildymo darbus. Minėtame name dirbo dviese su R. (jam yra apie 45 metai, daugiau jo kontaktinių duomenų nežino). 2022 m. birželio 16 d., apie 19.30 val. baigę darbus su R. išgėrė butelį viskio. Gerdami bendravo, jokių konfliktų tarp judviejų nebuvo. Tą patį vakarą apie 21.00 val. R. iš pirmo aukšto atėjo į antrą aukštą, kur prieš tai kartu sėdėjo, priėjo prie jo iš kairio šono ir be jokios priežasties, nieko nepasakęs pradėjo abejų rankų kumščiais smūgiuoti į įvairias kūno vietas, po ko nukrito ant grindų. Jam gulint ant grindų jis toliau savo rankomis į jį smūgiavo, tačiau kiek tiksliai smūgių jis jam sudavė, nurodyti negali. Jam pavykus atsistoti nuėjo į kitą kambarį pasiimti telefono, jam paėmus telefoną nuo lovos, jis telefoną iš jo rankų paėmė ir toliau jam smūgiavo į veidą, tačiau kuria ranka atliko smūgius, nurodyti negali, kadangi jo veidas buvo kruvinas ir nieko nematė. Tuo metu vėl nukrito ant grindų, jam gulint ant grindų jis liepė jam nesistoti, nes kitaip jį užmuš. Po kiek laiko, R. pats paskambino L. A. ir telefonu pasisakė, kad jį sumušė. Tą patį vakarą, apie 22.00 val. L. A. atvyko į minėtą namą, kur pamatęs, jog jis gali po stalu, kruvinas, iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini)ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), kur jį apžiūrėjo medikai ir nustatė skeveldrinius nosikaulių lūžius, abiejų žandinių ančių priekinių sienelių lūžius, masyve poodinę emfizemą veide. Po tokių R. veiksmų jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Kiek jam yra žinoma, tą vakarą R. policijos pareigūnai išsivežė į komisariatą, o jį medikai iš ligoninės išleido apie 02.00 val. nakties. Daugiau po šio įvykio su R. nebendravo. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas - nežino, kadangi kaip ir minėjo, visą vakarą su juo bendravo gražiai, jokių konfliktų tarp jų nevyko. Kiek žino, R. yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau kokiu adresu jis gyvena, nežino. Taip pat parodo, kad, kai R. jį sumušė, minėtame name daugiau pašalinių asmenų nebuvo, buvo tik dviese. Daugiau apie įvykio aplinkybes šiuo metu nieko nurodyti negali (tomas 1, b. l. 23-26).

Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 16 d. jam paskambino tėtis ir pasakė, kad skubiai važiuotų į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi tarp ten dirbančių dviejų darbuotoju vyksta konfliktas. Tuo metu ten dirbo du darbuotojai: Č. J. ir R. (pavardės nežino). Daugiau asmenų statybos objekto nebuvo. Apie 22 val. atvyko į statybos objektą ir pastebėjo, kaip antrame aukšte viename iš kambarių kraujo klane guli Č., o prie jo tuo metu buvo R.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, detaliai įvykio aplinkybių jam paaiškinti negalėjo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kol į įvykio vietą vyko policijos pareigūnai stebėjo, kad asmenys toliau nesimuštų. Nori pastebėti, kad Č. būklė buvo labai sunki, jis buvo visiškai kruvinas, iš pradžių galvojo, kad jis nesąmoningas. Apžiūrėjęs statybos objektą, antrame aukšte, kitame kambaryje gulėjo kruvinas plaktukas. Atvykę medicinos darbuotojai Č. išsivežė į ligoninę, o policijos pareigūnai R. išsivežė su savimi. Po kažkiek laiko jam paskambino iš policijos ir paprašė atvykti į (duomenys neskelbtini)g. ir pasiimti R.. Vėliau dar iš ligoninės paskambino Č.. Taip pat matė, kad viename iš kambaryje guli kažkieno iš asmenų dantis. Nori pastebėti, kad ant Č. veido akivaizdžiai matėsi smurto (kraujo) žymės, o ant R. veido, virš kairės ausies matėsi kraujo pėdsakai (tomas 1, b. l. 81-85).

Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta teisė, kad negali būti verčiama duoti parodymų prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, tačiau parodymus sutinka duoti. R. V. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo oficialiai išsiskyrė 2021 m. gegužės mėnesį. Su juo jokio bendro ūkio neveda, kartu nebegyvena. Po skyrybų jie bendrauja dėl bendrų vaikų bei anūko. 2022 m. birželio 16 d., apie 21.33 val., ji iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) skambino buvusiam vyrui į jo mobiliojo ryšio telefoną. R. jai ragelio nepakėlė, tačiau 21.37 val. jis jau pats jai skambino. Jai atsiliepus jie pasisveikino, ji paklausė, kodėl neatsiliepė, jis atsakė, kad buvo tualete. Pasakė, kad penktadienį grįš vakare ir nori susitikti su anūku ir ji tuo metu išgirdo kito vyriškio balsą. Balsas buvo piktas, agresyvus, dar girdėjo, kaip tas vyras nusikeikė bei, kaip suprato, paklausė R., su kuo čia kalbi. Girdėjo kaip agresyviai elgėsi, šaukė tarytum, balsas buvo piktas. Visa tai išgirdus paklausė R., kas čia yra, ko čia taip šaukia, pasakė, kad jai net perėjo šiurpas per kūną. R. atsakė, kad eilinį kartą neblaivus ir kad susiskambins kitą dieną. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Grumtynių garsų pokalbio metu tikrai negirdėjo, jų pokalbis maždaug truko apie 2 minutes. Šeštadienį, 2022 m. birželio 18 d., apie 13.00 val., susitiko su R., kadangi jis norėjo pasimatyti su anūku. R. rankos buvo sveikos, tačiau galvoje matė kirstinę žaizdą. Iš kur tai atsirado, neklausė, o jis ir pats nieko nesisakė dar tuo metu. Be to, tai jai neaktualu, jos nedomina jo reikalai. Apie patį įvykį sužinojo dar vėliau, tai yra tik pirmadienį, kai R. pagalbinis darbuotojas ant jo parašė pareiškimą. Apie įvykį tą pirmadienį pasisakė R.. Daugiau nieko paaiškinti neturi (tomas 1, b. l. 111-114).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. 2022 m. birželio 16 patruliavo kartu su specialistu R. S. ir A. K.. Kažkur apie 22 val., iš (duomenys neskelbtini) apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), susimušė darbuotojai. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi vyras, L. A., kuris paaiškino, kad atvyko apžiūrėti savo statomo namo, kuriame dirbo du darbininkai. L. A. nurodė, kad užėjęs į vidų ant grindų pastebėjo raudonos spalvos dėmes ir name dirbančius darbuotojus, kurie atrodė tarsi po muštynių. L. A. pastebėjo, kad pats įvykio konflikto tarp šių darbuotojų nematė. Kaip paaiškėjo, šiame name dirbo Č. J. ir R. V.. Užėjus į vidų, viename iš namo kambarių buvo stipriai sumuštas Č. J., kuris paaiškino, kad jie kartu su R. V. dirba šiame name ir po darbo vartojo alkoholinius gėrimus. Č. J. nurodė, kad iš niekur nieko R. V. pradėjo jį mušti. Kiek smūgių ir su kuo sudavė, paaiškinti negalėjo. Č. J. veidas buvo stipriai patinęs ir kraujuotas. Č. J. atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, girtumas tikrintas nebuvo. R. V. paaiškino, kad Č. J. sudavė jam su plaktuku per galvą. Paklausus R. V., kiek kartų jam buvo suduota iš plaktuko per galvą, jis negalėjo nurodyti, kadangi buvo stipriai neblaivus. Pas R. V. ant galvos, ties viršugalviu, kairėje pusėje matėsi žaizda. R. V. apžiūrėjo medikai, tačiau jis į ligoninę vykti atsisakė. Dėl R. V. nurodyto plaktuko nieko negali paaiškinti, kadangi įvykio vietoje jo nepastebėjo. Č. J. greitosios medicinos pagalbos darbuotoja išvežė į ligoninę, o R. V. buvo pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS. (tomas 1, b. l. 117-120).

Policijos pareigūno A. K. 2022 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 16 d. patruliuojant kartu su specialistais R. S. ir A. K. apie 22 vai. 07 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susimušė du darbuotojai. Vienas apie 50 m. guli sužeistas, bėga kraujas iš nosies. Visi laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi L. A., kuris paaiškino, kad atvyko apžiūrėti savo statomo namo, kuriame dirbo du darbininkai. Atvykęs pranešėjas pastebėjo ant grindų raudonos spalvos dėmes ir po to pamatė, kad abu jo darbuotojai kaip vėliau paaiškėjo tai Č. J. ir R. V. tarpusavyje susimušė. Č. J. buvo visas sumuštas, veidas visas kraujuotas. Pabendravus, su Č. J. jis paaiškino, kad išgertuvių metu bendradarbis R. V. jį puolė ir pradėjo mušti, dėl kokios priežasties pats nežino, teigė, kad jam sumušė veidą, bei sukėlė fizinį skausmą ir jis dėl to turi pretenzijų. Į vietą atvyko GMP0873 brigada, jie apžiūrėjo Č. J., jis dėl fizinės būklės nepajėgė parašyti pareiškimo, kadangi teigė, kad jo akys dėl sumušimų per daug ištinusios ir jis labai sunkiai mato. GMP brigada vyrą išgabeno į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Teigė, kad dėl pareiškimo kreipsis į policijos komisariatą savarankiškai. Bendraujant su kitu asmeniu R. V., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Asmuo nesugebėjo paaiškinti kas tiksliai atsitiko, taip pat nesugebėjo prisistatyti, bei su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Ant jo galvos, ties viršugalviu, kairėje pusėje matėsi žaizda, jį taip pat apžiūrėjo GMP, tačiau jis vykti į ligoninę atsisakė. Asmens tapatybės nustatymui, R. V. sulaikytas apie 22 vai. 45 min. ir pristatytas į VPK OVS (tomas 1, b.l. 7).

Liudytojas O. A. parodė, kad gegužės mėnesį jam apie 22 val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino darbuotojas R. V. ir pasakė, kad kitas darbuotojas Č. J. jį užpuolė su plaktuku, jis ginasi ir jam reikia pagalbos. R. paprašė, kad paskambintų į policiją ir savo sūnui L. A.. Tada jis paskambino mobilaus ryšio telefonu savo sūnui L. A. ir pasakė, kad važiuotų į statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kviestų policiją. Dar prieš įvykį kalbėjo su Č. ir R. dėl šiukšlių išvežimo iš statomo namo, tai buvo apie 19-20 val. kažkur. Daugiau su šiais asmenimis nekalbėjo (tomas 1, b. l. 123-125).

2022 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nuodyta, kad apžiūros objektas yra negyvenamas, su daline apdaila kotedžas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Priėjimas prie kotedžo pagrindinių durų yra neaptvertas. Kotedžas yra sujungtas su kitais kotedžais, neaptvertas tvora. Minėtas kotedžas yra dviejų aukštų, nudažytas tamsiai pilkos spalvos, įdėtos juodos šarvuotos durys bei turi plastikinius langus, o šalia kotedžo pastatytas kilnojamasis tualetas. Įėjus į kotedžą matosi koridorius, iš kurio galima įeiti į kairėje esančia patalpa, o dešinėje pusėje į dvi atskiras patalpas, bei priekyje nueiti į didelę patalpa, kurioje yra laiptai į antrąjį aukštą. Kairėje pusėje esanti patalpa Nr 1 yra be jokios apdailos, grindys cementuotos. Patalpoje matosi atviri vandentiekio vamzdžiai, o šalia jų atidaryta dėžutė, kurioje taip pat yra sudėti vamzdžiai. Šalia dėžutės ant grindų pastatytas plastikinis dubuo, kuriame yra sudėti įvairūs daiktai. Daugiau šiame kambaryje daiktų ar pėdsakų nėra. Grįžus prie lauko durų apžiūrima patalpa po dešinę pusę patalpa Nr. 2 ši yra be jokios apdailos, grindys cementuotos, jokių daiktų ar pėdsakų nėra, tik ant sienos ir ant grindų kabantys laidai. Sekančioje patalpoje šalia patalpos Nr. 2 yra patalpa Nr 3, kuri yra be jokios apdailos, grindys cementuotos, ši yra perskirta siena. Patalpoje Nr. 3, matosi sienoje išsikišę vamzdžiai ir kilimas. Daugiau šioje patalpoje daiktų ar pėdsakų nėra. Grįžus į koridorių ir einant koridoriumi tiesiai prieiname iki didelės patalpos Nr. 4, ši patalpa yra be apdailos, su cementuotomis grindimis, o langai yra užtraukti plėvelę. Patalpoje Nr. 4 matosi daug įvairiausių daiktų, t. y. įvairios dėžės, betoniniai blokai, mėlyni plastikiniai vamzdžiai, kibirai, maišai, plastikinė dėžė, šiltinimo vata. Patalpoje Nr. 4 yra betoniniai laiptai, kuriais užlipus galima patekti į antrąjį aukštą. Užlipus į antrąjį aukštą, matosi koridorius iš kurio galima pateikti į 4 atskiras patalpas. Einant iš kairės į dešine pusę. Pasukus į kairę pusę ir įeinama į patalpą Nr. 5, kurioje savininko teigimu įvyko muštynės. Patalpa Nr. 5 daliniai yra su apdaila, vitražiniu langu, grindys cementuotos. Šioje patalpoje, matosi metalinės kopėčios, medinis sulankstytas stalas, ant kurio matosi raudonos įvairios dėmės, medinė kėdė ir plastikinė dėžė. Šioje patalpoje Nr. 5 kotedžo savininkas ant minėto medinio stalo rado plaktuką, su mediniu kotu, kuris buvo kruvinas. Ši patalpa yra sutvarkyta, joje daugiau jokių pėdsakų ar tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Šalia patalpos Nr. 5 po dešine puse randama patalpa Nr. 6, kuri yra su daline apdaila, vitražiniu langu, cementuotomis grindimis. Patalpoje Nr. 6 ant grindų matosi gulintys elektros laidai, taip pat pastatytas prie sienos šaldytuvas, šalia mikrobangų krosnelė, plastikinė dėžė ir plastikinė kėdė. Grįžus į koridorių einama toliau link kitų patalų ir prieinama patalpa Nr. 7, kuri yra be apdailos, su cementuotomis grindimis, sienoje įstatyti vamzdžiai bei matosi elektros laidas. Patalpoje daugiau nesimato jokių daiktų ar pėdsakų turinčių tyrimui reikšmės. Einant toliau prieiname patalpą Nr. 8 kuri yra maža patalpa, be apdailos, su cementuotomis grindimis, matosi elektros laidai. Einant toliau prieiname patalpą Nr. 9, kuri yra be apdailos, cementuotomis grindimis bei turi dar vieną atskirą įėjimą į patalpą. Šioje patalpoje matosi juoda kėdė ir medinė konstrukcija skirta pasilipti aukščiau, siurblys, o iš sienų kyšo elektros laidai. Patalpoje Nr. 9 daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nėra. Iš patalpos Nr. 9 einame prie atskiros įrengtos patalpos Nr. 10, kuri yra be apdailos, cementuotomis grindimis. Patalpoje daiktų ar pėdsakų nėra, sienoje uždaryta dėžutė, matosi laidai, rozetę, į kurią įkištas siurblio laidas. Apžiūrėjus įvykio vieta buvo rastas vienas metalinis plaktukas su mediniu kotu bei rastos raudonės dėmės ant sulankstyto stalo. Kotedžo savininkas prieš pareigūnams atvykstant apžiūrėti įvykio vietą, šią sutvarkė ir išplovė, nereikalingus ir apgadintus daiktus išmetė. Negyvenamajame su daline apdaila kotedže vaizdo įrašymo kamerų nėra. Daugiau jokių daiktų ar pėdsakų turinčių tyrimui reikmės nerasta (tomas 1, b. l. 54-69).

2022 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą Body kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0616_222245_006“. Vaizdo įrašo trukmė 05:02 min. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas "VLN_MK_5F6F36 2022/06/16". Apžiūros metu matoma, kaip policijos pareigūnai užeina į dviejų aukštų namą. Užėjus į namą matoma, kad viduje vyksta remonto darbai. Vaizdo įraše matoma, kad lauke prie namo stovi vyras apsirengęs baltos spalvos maikutę, mėlynos spalvos džinsais, trumpų plaukų. Iš išvaizdos matyti, kad tai įtariamasis R. V.. Pareigūnas užlipa į namo antrą aukštą. Užlipus laiptais, kairėje pusėje esančiame kambaryje ant kėdės sėdi sumuštas vyras. Vyras yra ilgų plaukų, apsirengęs juodos, baltos ir raudonos spalvos dryžuotą maikutę. Vaizdo įraše matosi, kad vyro veidas ir rankos kruvinos, taip pat veidas yra stipriai patinęs. Vyras kalba nerišliai, nepavyksta suprasti, ką jis bando paaiškinti policijos pareigūnams. Į kambarį užeina įtariamasis R. V., tačiau pareigūnų yra iš karto išprašomas ir sulaikomas. Pareigūnai teiraujasi pas sumuštą vyrą, dėl ko įvyko konfliktas, tačiau vyras nurodo nežinantis. Vyras parodo, kad jie su R. V. sėdėjo kartu ir jis iš niekur nieko supyko ir pradėjo jį mušti. Į įvykio vietą su pareigūnais atvykęs vyras nurodo, kad sumuštas vyras ir R. V. čia gyvena jau apie 3 savaites, dirba. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0616_222746_007“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas "VLN_MK_5F6F36 2022/06/16". Sumuštas vyras pristato pareigūnams esąs Č. J.. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0616_223245_008“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas "VLN_MK_5F6F36 2022/06/16“. Policijos pareigūnai bendraudami nurodo, kad pats R. V. irgi matosi sužalojimai galvos srityje. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0616_223744_009“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas „VLN_MK_5F6F36 2022/06/16“. Pareigūnai bendraudami nurodo, kad R. V. turi pretenzijų Č. J., nes šis sudavė jam su plaktuku per galvą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0616_224243_010“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas „VLN_MK_5F6F36 2022/06/16“. Policijos pareigūnas prieina prie tarnybiniame automobilyje sulaikyto R. V.. Kartu su pareigūnų priėjusi medikė apžiūri R. V. galvą. Vaizdo įraše matyti, kad ant R. V. galvos yra kraujo pėdsakų. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (tomas 1, b. l. 70-79).

Byloje yra L. A. pateiktos nuotraukos iš kotedžo (duomenys neskelbtini) patalpų (tomas 1, b. l. 86-106).

Iš (duomenys neskelbtini) apsk. VPK policijos pareigūnės M. D. 2022 m. birželio 16 d. tarybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. birželio 16 d. apie 23.17 val. į (duomenys neskelbtini) apsk. VPK OVS patalpas pristatytas akivaizdžiai neblaivus R. V., nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, pasitikrinti girtumą atsisakė (tomas 2, b. l. 12).

2022 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimo garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „2022_06_16_22-05-02_37069052623“. Garso įrašo trukmė 01:07 min. Į bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, kuris pristatė esąs L. A.. Pranešėjas nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba, kadangi (duomenys neskelbtini) susimušė du darbuotojai, vienas iš jų guli kraujo klane. Vienam iš jų reikalinga greitoji pagalba, sąmoningas, iš nosies bėga kraujas, kitų sužalojimų įvardinti negali. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (tomas 1, b. l. 130-132).

2022 m. birželio 16 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 22.31 val. dėl užpuolimo, apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), Č. J., fiksuota, kad ligonis nurodė, kad jį sumušė bendradarbis, trankė galvą kumščiais, sutino veidas, nemato kaire akimi, dešinio smilkinio srityje žaizda, nosies žaizda, kraujuoja iš nosies. Ligonio teigimu, nesuprato, kodėl jį užpuolė (tomas 1, b. l. 175-176).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. birželio 16 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta kad, Č. J. atvežtas GMP, iš dokumentų sumuštas bendradarbio, skundžiasi veido galvos skausmu, diagnozė: S00.31 nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Veidas sutinęs, daugybiniai nubrozdinimai, apie 3 cm kirstinė žaizda ties dešiniuoju antakiu, abipus akių vokai sutinę, nubrozdinta nosies nugarėlė, šiuo metu aktyvaus kraujavimo iš nosies nėra (tomas 1, b. l. 33)

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. birželio 17 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad Č. J. skundžiasi galvos skausmu, žaizda dešinio antakio srityje. Nustatytos diagnozės: S01.88 kitų galvos sričių žaizda, S00.05 galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, S02.2 nosies kaulų lūžis, S02.8 kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai, abiejų žandinių ančių sienelių lūžiai (tomas 1, b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1974/2022 konstatuota, kad Č. J. nustatyta skeveldriniai nosies kaulų ir abiejų žandinių ančių sienelių lūžiai su minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais veide, poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizda kaktos dešinėje pusėje, kuri įvardinta kaip kirstinė, 3-ojo apatinio danties iš dešinės išnirimas, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. birželio 16 d.. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų ir abiejų žandinių ančių sienelių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai tiek kartų, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymaus sveikatos masto sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje ir kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais (tomas 1, b. l. 46-47).

Specialistė R. G. pateikė paaiškinimą dėl specialisto išvados, kurioje nurodė, kad Č. J. nustatytiems skeveldriniams nosies kaulų lūžiams ir abiejų žandinių ančių priekinių sienelių lūžiams su minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais veide bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Anksčiau minėti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto buko ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu (negalima atmesti kumščio, labiau tikėtina koja), tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą ribotą paviršių (tomas 1, b. l. 51-53).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tirti pateikto plaktuko, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 1, Nr. 2 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su Č. J. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant plaktuko mėg. Nr. 1, Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Mėg. Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta. Rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 3 gauto mišraus profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu Č. J. ir R. V. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Mėg. Nr. 4 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su Č. J. genotipu (tomas 1, b. l. 161-164).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. birželio 16 d. 22.07 val. bendrojo pagalbos centro telefonu gautas L. A. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) susimušė du darbuotojai, vienas apie 50 metų guli sužeistas, bėga kraujas iš nosies. Visi laukia vietoje (tomas 1, b. l. 5-6).

2022 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima mobilaus ryšio telefono XXX 2022 m. birželio 16 d. išklotinė. Apžiūros metu nustatyta, kad 2022 m. birželio 16 d. mobilaus ryšio telefonas XXX iki įvykio, kuris įvyko 2022 m. birželio 16 d. 22 val. 07 min. buvo prisijungęs prie vieno bokšto - CELLID AE67 t. y., (duomenys neskelbtini) k. esančio bokšto, kuris apima įvykio vietą - (duomenys neskelbtini). Išklotinės apžiūros metu nustatyta, kad analizuojamas mobilaus ryšio telefono numeris per visą parą bendravo su šiais telefono numeriais :

1. 11:06:39 numeris (duomenys neskelbtini) skambino į XXX, pokalbis vyko 229 sekundes;

2. 19:22:17 numeris XXX skambino į ZZZ, pokalbis vyko 54 sekundes;

3. 19:58:00 numeris (duomenys neskelbtini) skambino į XXX, pokalbis vyko 300 sekundes;

4. 20:57:32 numeris XXX skambino į ZZZ, pokalbis vyko 113 sekundes; Pastaba (Nukentėjusysis nurodo, kad įtariamasis prieš jį smurtą panaudojo 2022 m. birželio 16 d. 21 val. 10 min) t. y., prieš įtariamajam panaudojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, jis bendravo su asmeniu, kurio mobilaus ryšio telefono numeris ZZZ

5. 21:03:50 numeris XXX skambino į (duomenys neskelbtini), pokalbis vyko 3 sekundes;

6. 21:49:07 numeris ZZZ skambino į XXX, pokalbis vyko 31 sekundę; Pastaba : (PRIR įvykis registruojamas 2022-06-17 22 val. 07 min.) t. y., tai paskutinis skambutis prieš tai kai buvo pranešta apie įvykį).

7. 23:37:09 numeris (duomenys neskelbtini) skambina į XXX, pokalbis vyko 255 sekundes. Šis skambutis įvyko po įvykio registravimo PRIR registre.

Išvada: Apie 3 min. iki kilusio konflikto tarp nukentėjusiojo, Č. J. ir įtariamojo, R. V., abonementas, kurio Nr. XXX (Č. J.) kalbėjo su mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris ZZZ bei 18 minučių iki pranešimo apie tyrimą įvykį, nukentėjusysis kalbėjo mobilaus ryšio telefonu ZZZ (O. A.) (tomas 2, b. l. 68-71).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

Byloje surinktų duomenų visuma: kaltinamojo R. V. ir nukentėjusiojo Č. J. parodymais, liudytojo L. A., policijos pareigūnų A. K., R. S., A. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų (policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokolu neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad 2022 m. birželio 16 d. apie 22.00 val. statybos objekte - statomame kotedže, (duomenys neskelbtini), tarp neblaivių R. V. ir Č. J. įvyko konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko muštynės, kurių metu Č. J. patyrė nesunkius ir nežymius kūno sužalojimus: skeveldrinius nosies kaulų ir abiejų žandinių ančių sienelių lūžius su minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais veide, poodines kraujosruvas akių vokuose, žaizdą kaktos dešinėje pusėje, 3-io apatinio danties iš dešinės išnirimą, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje ir kairėje alkūnėje. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis vienodai nurodė pradines įvykio aplinkybes: kad jie kartu 2022 m. birželio 16 d. atlikinėjo statybos darbus L. A. priklausančiame kotedže, (duomenys neskelbtini), pabaigę dienos darbus, vakare pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus: alų ir viskį, po kurio laiko tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus ir ištirtus duomenis, tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, kad veika padaryta, ne apie 21.00 val. kaip nurodyta kaltinime, o apie 22.00 val. Pranešimas apie konfliktą BPC buvo gautas 22.07 val. Kaltinamasis ir liudytoja E. R. nurodė, kad smurtiniai veiksmai prasidėjo po to, kai jie baigė kalbėti telefonu apie 21.39 val., iš nukentėjusiojo telefono numerio XXX skambučių išklotinės ir jų apžiūros protokolo nustatyta, kad O. A. telefonu ZZZ ir nukentėjusysis bendravo 21.49 val.. Iš to darytina išvada, kad smurtinio pobūdžio konfliktas įvyko arčiau 22.00 val.

Abu konfliktavę asmenys davė visiškai priešingus parodymus apie tai, kieno iniciatyva ir veiksmais prasidėjo konfliktas, kokia buvo jo eiga ir aplinkybės, kokiu būdu Č. J. ir R. V. patyrė jiems nustatytus sužalojimus. Abu asmenys kaltino vienas kitą, kad pirmas užpuolė kitas kolega, kad kitas asmuo, o ne jis sudavė pirmąjį smūgį, kad kiekvienas jų tik gynėsi nuo puolančio bendradarbio, siekdamas išvengti sužalojimų. R. V. teisme aiškino, kad pavartojęs alkoholio Č. J. tapo agresyvus, kabinėjosi prie jo, pyko, kol galiausiai staiga įėjęs į kambarį be priežasties užsimojęs plaktuku iš visų jėgų sudavė smūgį jam į galvą kairėje pusėje, padarydamas žaizdą jam galvoje, tada jam pagrasinus, kad užmuš ir užsimojus smogti antrą kartą, R. V. buvo priverstas gintis, pašokęs griebė už Č. J. laikomo plaktuko. Č. J. plaktuko nepaleido, įsikabinęs į plaktuką abiem rankom, pritūpęs patraukė jį į save, tempdamas su savimi kaltinamąjį. Kaltinamasis nepaleisdamas plaktuko, atpalaidavo rankos raumenis, todėl to nesitikėjęs nukentėjusysis iš inercijos trūktelėjo plaktuką į save, galimai pataikydamas jo pentimi sau į veidą, ir taip galimai susižalodamas veidą: o būtent nosį, skruostikaulius, antakį. Kadangi Č. J. jam nepaleidus plaktuko, nutempė jį paskui save į savo kambarį, jame jie abu nukrito ant lovos, kritimo metu kaltinamasis galėjo pataikyti alkūne nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis atėmė iš nukentėjusiojo plaktuką. Kaltinamajam einat iš jo kambario, atsikėlęs Č. J. jį dar kelis kartus puolė, tačiau R. V. kairėje rankoje laikydamas atimtą plaktuką, dešine ranka jį atstumdavo. Galbūt gindamasis rankomis sudavė kelis smūgius. Jam einant iš kambario Č. J. griebė jam už marškinėlių ir juos suplėšė. Išėjęs iš kambario nuėjo skambinti pagalbos. Č. J. nukrito jam išėjus, galimai krisdamas susižalojo į daiktus. Jam nuėjus į kambarį pažiūrėti Č. J., šis gulėjo kraujo baloje ties veidu, jis neleido nukentėjusiajam keltis, kol atvyks policija. Nukentėjusysis nurodė, kad vartojant alkoholinius gėrimus, išgėrus viskį, kaltinamasis išėjo į pirmą aukštą, jis pašaukė jį kviesdamas dar gerti alaus. Į kambarį antrame aukšte sugrįžęs R. V. iškart prišoko prie jo sėdinčio prie stalo ir nieko nesakęs, be priežasties sudavė kelis smūgius rankų kumščiais į veidą, pataikė į nosį, skruostikaulį, dešinės akies smilkinį, išmušė dantį, jis nuo smūgių nugriuvo. Jam gulint ant grindų (cemento pagrindu), kaltinamasis apglėbęs jo kaklą alkūne smaugė, po to paleido. Kaltinamasis jam atsikelti neleido, jis bandė keltis, todėl R. V. vėl jį puolė. Gindamasis Č. J. pagriebė po stalu buvusį plaktuką ir nestipriai sudavė vieną smūgį kaltinamajam į galvą. Tai kaltinamojo agresijos nenutraukė. Šis vėl pradėjo jį mušti kumščiais. Kažkaip pasprukęs jis nuėjo į savo kambarį, paėmė telefoną, ketindamas skambinti policijai. Iš paskos atėjęs kaltinamasis atėmė jo telefoną ir vėl sudavė jam į galvą rankomis, alkūnėmis. Nukentėjusiajam pasidarė bloga ir jis atsigulė ant žemės. Nei vienas iš konfliktuojančių asmenų negalėjo nurodyti jokios priežasties, dėl ko tarp jų kilo konfliktas ir buvo pradėtas vartoti smurtas.

Byloje esančiais medicininiais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, specialistės apklausos protokolu ir jos parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad konflikto metu Č. J. buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata, o būtent padaryti skeveldriniai nosies kaulų ir abiejų žandinių ančių sienelių lūžiai su minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais veide, poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizda kaktos dešinėje pusėje, kuri įvardinta kaip kirstinė, 3-ojo apatinio danties iš dešinės išnirimas, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Teismas neturi priežasčių abejoti, kad visi šie sužalojimai padaryti nagrinėjamo įvykio metu, specialistė nurodė, kad jie padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo suduoti daugybiniai smūgiai į veidą.

Kaltinamasis visą laiką pabrėžė, kad jei jis ir sudavė smūgius nukentėjusiajam tai padarė tik gindamasis, t.y, esant būtinosios ginties sąlygomis. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.