- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1-410-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64872-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- E. R.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui, nukentėjusiajai R. R., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 12 d. apie 23.00 val., R. R. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo šeimos narei- motinai R. R., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą veiksmais, tai yra pagriebęs nuo stalo žirkles ir užsimojęs jomis artinosi prie nukentėjusiosios R. R., po ko tyčia sugriebė jai už plaukų ir išrovė plaukų kuokštą, taip smurtaudamas sukėlė R. R. fizinį skausmą bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. R. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-12-12 grįždamas į namus bare išgėrė 2 bokalus alaus. Vėliau nusipirkęs dar 8 ,,bambalius“ alaus grįžo į kaimą, kur namuose su draugais baliavojo. Iš darbo grįžus mamai prasidėjo barniai, kolionės. Paėmęs žirkles norėdamas pagrasinti ėjo link mamos, puolė ją ir pagriebęs už plaukų mamą tąsė. Iš galvos išrovė jai plaukus, dėl ko jai turėjo skaudėti, mama rėkė. Pripažįsta, kad jis sukėlė konfliktinę situaciją, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Suprato, kad žirklės yra šaltas ginklas, su jomis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti mamos sveikatą. Jis ankščiau niekada nebuvo smurtavęs prieš mamą. Atsiprašė mamos, pasižada kad tai paskutinis kartas, kai girtavo namuose, kad puolė ant jos, grasino nužudyti, Labai norėtų susitaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: 2017-12-03 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 13- 14), iš kurio matyti, kad 2017-12-12, 23 val. 53 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. R. paaiškino, kad jos sūnus E. R., būdamas neblaivus, puolė ją žirklėmis grąsindamas susidoroti; Pranešimas apie įvykį, ROIK 01170000691038, iš kurio matyti, kad 2017-12-12, 23 val. 43 min. G. R. telefonu pranešė, kad brolis namuose viską daužo, puola ant šeimos narių, yra labai agresyvus (b. l. 28- 29); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 29- 33), iš kurio matyti, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK vyriausiasis patrulis D. E. tyrimui pateikė žirkles, kurios apžiūrėtos, užfiksuoti jų požymiai (b. l. 34- 38), ir perduotos saugoti Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (b. l. 40- 42); Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 78- 79), iš kurio matyti, kad 2017-12-13, 00 val. 18 min. E. R. nustatytas 2,42 prom. girtumas; nukentėjusiąja pripažintos liudytojos R. R. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2017-12-12, apie 23 val. jai grįžus iš darbo tarp jos E. R., girtavusio namie su draugais, kilo konfliktas, kurio metu sūnus ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, o vėliau pačiupęs virtuvėje gujusias žirkles, užsimojo ašmenimis į ją, ėjo link jos, dėl ko ji labai išsigando, kad jos nenužudytų ar sunkiai nesutrikdytų sveikatos, nes E. buvo nusiteikęs agresyviai. Sūnui E. ją bandant apginti, E. sugriebė jai už plaukų ir traukė žemyn. Jam ištraukus dirbtinį kuodą su plaukais, ji juto fizinį skausmą (b. l. 50- 51, 60).
Įrodymų vertinimas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Be to šis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino tyčia sugriebęs savo motinai R. R. už plaukų, ir išrovęs plaukų kuokštą. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet liudytojo E. R., iš dalies ir G. R. parodymai (b. l. 67- 69, 73). Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamasis suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad sugriebimas už plaukų, jų tempimas, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Be to kaltinamasis pasiėmęs žirkles, jomis grąsindamas, ėjo linkt motinos, grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko nukentėjusiajai, atsižvelgus į tuo metu buvusią kilusią konfliktinę situaciją, tuo metu buvusį kaltinamojo agresyvumą ir jo girtumą, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai- grasinimas žirklėmis nukentėjusiajai, kaltinamojo elgesio priešistorė (tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl namie esančios netvarkos ir vartojamo alkoholio), patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Bendrąja prasme toks kaltinamojo elgesys atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą, be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jie sekė vienas paskui kitą per labai trumpą laiko tarpą, padarytos tomis pačiomis aplinkybėmis, esant vieningai tyčiai.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad padarė nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas.
E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio.
Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo prašoma kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str., nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius. Prokurorė pateiktam prašymui neprieštaravo. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip nesunkūs nusikaltimai, jas sieja idealioji sutaptis, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido ir civilinio ieškinio nereiškia, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę–jis neteistas (b. l. 115 ), administracine tvarka nebaustas (b. l. 120), neregistruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 123), teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, tai, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis yra artimieji giminaičiai, jų gyvenamoji vieta yra ta pati, su nukentėjusiąja gyvena ir kiti kaltinamojo šeimos nariai, taip pat ir nepilnamečiai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-12-13, 00.05 val., ir paleistas 2017-12-14, 10.17 val. (b. l. 75- 77). Paleidus į laisvę kaltinamąjį jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105- 106). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškinio nėra.
Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti (nukentėjusioji žirklių atsiimti nepageidauja).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą– 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Žirkles, saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.