Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratė Jakubonienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistojo G. R. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d. ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės, kaip 13 040 Eur, vertės automobilis BMW 325, VIN: (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu - įvykdžius vagystę 2014 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) įgijo šį didelės vertės svetimą turtą - automobilį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir naudojosi automobiliu iki 2014 m. gegužės 15 d., 19.20 val., kol garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), automobilis buvo surastas ir paimtas Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK policijos pareigūnų.

Apeliaciniame skunde G. R. prašo teismo išnagrinėti bylą, jį iškviesti į posėdį, taip pat iškviesti liudytoją V. N.. Nuteistasis mano, kad 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme nubaustas nepagrįstai. Policijos pareigūnai, apklausdami V. N. ir surašę liudytojo apklausos protokolą, liepė jai pasirašyti net neperskaičius, nes, pasak pareigūnų, nėra laiko. G. R. teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kad jis praeityje baustas policijos pareigūnų, pareigūnai nutarė, kad apeliantas ir šį kartą turi atsakyti.

Teismo posėdyje nuteistojo G. R. gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą laikantis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 str. 3 d.). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Išanalizavusi bei įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių G. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., padarymo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl vienais įrodymais teismas remiasi ir jai grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Teismas nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo grindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, palygino tarpusavyje liudytojų ir nuteistojo parodymus, kitus bylos duomenis ir pagrįstai pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

Nuteistasis G. R. skunde tvirtina, kad yra nuteistas nepagrįstai, kadangi policijos pareigūnai, apklausdami V. N., kurios parodymais rėmėsi teismas, ir surašę liudytojo apklausos protokolą, neleido apklausos protokolo perskaityti ir liepė pasirašyti. Iš šio skundo argumento galima suprasti, kad nuteistasis ginčija liudytojos V. N. parodymų patikimumą. Įvertinus liudytojos V. N. teisme duotus parodymus, taip pat jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apygardos teismo teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, liudytojos V. N. parodymų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumas ir objektyvumas abejonių nekelia. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja V. N. buvo apklausta teisiamajame posėdyje prieš tai įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors liudytoja iš pradžių nurodė, kad dėl automobilio aplinkybių tiksliai neatsimena, nežinojo, kad automobilis vogtas, BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, protokolas surašytas iš jos žodžių, pareigūnai surašė teisingai. Taip pat nurodė, kad nebuvo verčiama duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus (T. 2, b. l. 19). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. N. paaiškino iš G. R. žinojusi, kad automobilis BMW, kurį jis turės parvaryti į Lietuvą, yra vogtas ir, kad už automobilio parvarymą gaus atlygį. Tokios pozicijos V. N. laikėsi visų apklausų metu, nuosekliai papasakojo visas jai žinomas, su tiriama nusikalstama veika susijusias, aplinkybes (T. 1, b. l. 128, 129, 134, 135). Patikrinęs liudytojos V. N. parodymų patikimumą teisminio bylos nagrinėjimo metu, palyginęs jos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tarpusavyje taip pat ir su kitais byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad liudytojos parodymai yra neteisingi, neobjektyvūs ar gauti neteisėtais būdais, kaip skunde tvirtina nuteistasis. Spręsdamas dėl G. R. kaltės padarius BK 189 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, teismas rėmėsi ne tik liudytojos V. N. nuosekliais parodymais, tačiau ir kitais nuosprendyje detaliai aprašytais ir įvertintais duomenimis: liudytojo A. M. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl anoniminės informacijos apie galimai vogtą automobilį, įvykio vietos apžiūros protokolu, objekto apžiūros protokolu, Lietuvos kriminalinės policijos pateikta informacija, informacija dėl automobilio vertės, daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada.

Teismas taip pat ištyrė ir paties nuteistojo paaiškinimus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių ir jo versiją, kaip nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis ir prieštaraujančią kitiems ištirtiems įrodymams, vertino kritiškai, kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Analizuojant G. R. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį kitų aukščiau aptartų įrodymų kontekste, nelogiška laikytina nuteistojo versija, kad jam paskambino nepažįstamas asmuo, pasiūlė parvaryti automobilį iš užsienio dėl to, kad nuteistasis gerai vairuoja, tačiau tai nuteistajam nesukėlė jokių įtarimų, kad automobilis gali būti gautas nusikalstamu būdu. Apylinkės teismas nuteistojo G. R. paaiškinimus įvertino tinkamai ir pagrįstai jų nelaikė teisingais, paneigiančiais byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes.

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą nekyla pagrįstų abejonių, kad G. R. buvo žinoma, kad jis į Lietuvą turės parvaryti automobilį, kuris gautas nusikalstamu būdu. Tai suvokdamas, G. R. automobilį parvarė į Lietuvą, laikė V. N. priklausančiame garaže, kol jį surado policijos pareigūnai. Tokie G. R. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 189 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas įrodymus vertino netinkamai. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokią išvadą ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Veikai kvalifikuoti pagal BK 189 str. svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jis įsigyja, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie nusikalstamą turto, kurį šis įgyja, gavimo būdą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nustatyta, kad kryptingi, nuoseklūs, savanaudiški G. R. veiksmai aiškiai rodo, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma paneigia nuteistojo versiją, kad jis nesuprato, jog automobilis, kurį jis įgijo ir laikė, yra gautas nusikalstamu būdu. Nuteistojo skundo teiginys, kad tik dėl to, jog jis praeityje yra baustas, pareigūnai ir šį kartą nusprendė jį apkaltinti, nėra teisiškai pagrįstas ir neturi reikšmės sprendžiant dėl G. R. baudžiamosios atsakomybės šioje byloje. Kaip minėta, šioje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių G. R. kaltės įrodymų, kuriuos teismas nuosprendyje detaliai aprašė, įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Apygardos teismo teisėjų kolegija su nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. išreiškė prašymą į posėdį kviesti ir apklausti liudytoją V. N.. Šis prašymas buvo svarstytas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dėl jo, išklausius proceso dalyvių nuomonės, kolegija priėmė sprendimą prašymo netenkinti. Liudytoja V. N. buvo apklausta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis G. R. galėjo jai užduoti klausimus, galėjo išsakyti nuomonę dėl liudytojos duotų paaiškinimų. Naujų aplinkybių, kurias liudytoja galėtų patvirtinti ar paneigti ir, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirma instancija, nuteistasis savo skunde nenurodė, todėl dar kartą apklausti liudytoją dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių ji jau ne kartą davė paaiškinimus, nėra tikslinga.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. R., išlaidas sudaro 41,46 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 41,46 Eur, iš nuteistojo G. R. nepriteisti.