- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2-324-374/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03555-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, ir pagal atsakovo R. M. patikslintą priešieškinį ieškovei R. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. B. teismo prašė iškeldinti atsakovą R. M. su visa manta iš nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, pastato - ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), per savaitę laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.
2. Teismo posėdžio, vykusio 2020-03-04 metu ieškovė R. B. ieškinio dėl atsakovo R. M. iškeldinimo atsisakė, kadangi atsakovas po bylos iškėlimo išsikėlė iš ieškovei priklausančios namų valdos. Prašyme ieškovė nurodė, kad jai ieškinio atsisakymo ir nutraukimo pasekmės žinomos. Prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas R. M., nesutikdamas su ieškiniu, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašo: pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); su priklausiniu: kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą šalims padalinti po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje arba priteisti R. M. iš R. B. 7500 Eur piniginę kompensaciją, lygią pusei nekilnojamojo turto: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); su priklausiniu: kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas ieškovės pareiškimui dėl atsisakymo nuo ieškinio neprieštaravo.
5. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2005 m. vidurio. Bendro ūkio vedimas pasireiškė ne tik bendru ūkinių reikalų tvarkymu, tačiau ir artimais vyro ir moters asmeniniais santykiais. 2006 m. pabaigoje atsakovas jau deklaravo savo gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas ilgą laiką gyveno su ieškove, bei atsakovo tėvu. Kadangi minėtas butas buvo vieno kambario, o jame gyveno trise, tad atsakovas su ieškove nusprendė taupyti lėšas, kad galėtų įsigyti bendrą turtą - sodybą gyventi patiems bei atsakovas galėtų tinkamai slaugyti savo visiškos negalios tėvą, išvežant jį į lauką ir pan.
Atsiliepimas
6. Atsakovo teigimu, iki 2013 m. pavasario jis ir ieškovė sutaupė reikiamą sumą, pradėjo ieškoti sodybos pirkimui internete. Elektroniniame skelbimų portale www.skelbiu.lt radę tinkamą sodybą, nusipirko ją 2013 m. gegužės mėn. už 17 377 Eur (tuomet - už 60 000 Lt), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas), iš kurios ieškovė savo ieškiniu prašė atsakovą iškeldinti. Atsakovas nurodo, jog ten gyveno kartu su savo sergančiu tėvu iki pat tėvo mirties 2019 m. liepos mėn. Ieškovė gyvendavo (duomenys neskelbtini), nes dirbo mokykloje virėja, o per vaikų atostogas ir savaitgaliais atvažiuodavo ir gyvendavo (duomenys neskelbtini) bendroje sodyboje. Įsigijus turtą, atsakovas savo darbu ir bendromis lėšomis remontavo sodybą: keitė langus, stogo dangą, apkalė namą dailylentėmis, pastatė du priestatus, kurių vienas įstiklintas. Atsakovas įsitikinęs, kad abu su ieškove jie ne tik įsigijo bendrą turtą, tačiau investavo lėšas bei savo darbą jį gerinant. Šalys taip pat savo bendromis lėšomis 2017 m. vasarą atliko nusipirkto žemės sklypo po pastatais kadastrinius matavimus.
7. Atsakovas nurodė, kad sudarant ginčo turto pirkimo pardavimo sandorį, pas notarą nedalyvavo ir sudarytos pirkimo pardavimo sutarties nematė, todėl tiksliai negali nurodyti, kokia sandorio kaina nurodyta ginčo turto pirkimo pardavimo sutartyje. Tačiau atsakovas teigia žinąs, jog ginčo turtas pirktas iš N. G., pas kurią kartu su ieškove buvo nuvykę į namus(duomenys neskelbtini) derėtis dėl pirkimo sąlygą. Atsakovas taip pat nurodo, kad kartu su ieškove dalyvavo apžiūrint ginčo turtą prieš pirkimą, kuomet juos į ginčo turtą įleido apžiūrėti N. G. motina. Atsakovas teigia, kad visiškai pasitikėjo ieškove, abu visada iki sandorio sudarymo kalbėjo ir suprato, kad turtas bus bendras, dėl to perkant ginčo turtą sandoryje atsakovas nedalyvavo ir pirkimo pardavimo sutarties nepasirašė. Iš pradžių atsakovas bijojo ieškovei parodyti nepasitikėjimą, todėl dalies turto įforminti jo vardu neprašė. Vėliau, jam užsiminus, kad pusę ginčo turto būtų įteisinta jo vardu, ieškovė vis žadėdavo tai padaryti, tačiau šį reikalą vis atidėdavo kitam kartui. Be to, atsakovui kartą pareikalavus įforminti teisiškai jo nuosavybės dalį, ieškovė pagrasino vėl išvyti atsakovą iš namų, kaip jau kartą buvo padariusi, todėl atsakovas bijodamas kartu su neįgaliu tėvu būti iškraustytas, nereikalavo teisiškai įforminti jo nuosavybės dalį.
8. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu, mirus tėvui, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo iškeldinimo. Siekdamas išvengti nemalonių situacijų ir ginčo, jis pats išsikėlė iš ginčo namų, tačiau siekia įrodyti, kad ginčo sodyba yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis abiems šalims turtas. Atsakovas teigia, kad jį tenkintų ir piniginė kompensacija, lygi pusei ginčo turto vertės, t.y. 7500 Eur.
9. Liudytoja S. S. nurodė, kad su atsakovu yra kaimynai, ji mato, kaip atsakovas gyvena ir prižiūri sodybą, savaitgaliais mato ir atvykusią į sodybą ieškovę, kuri taip pat dirba ir prižiūri aplinką. Jokių nesutarimų ar konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo liudytoja nėra mačiusi, sodybos įsigijimo aplinkybės jai nežinomos.
10. Liudytojas A. S. nurodė, kad su atsakovu pažįstamas apie du metus, liudytojas anksčiau gyveno Amerikoje, kai grįžo į Lietuvą su atsakovu gyvena kaiminystėje, atsakovas sodyboje gyvena pastoviai, ieškovė atvažiuoja savaitgaliais. Liudytojo teigimu, atsakovas daug sodyboje dirba – aptvėrė sklypą tvora, pastatė namo viduje pečių, nusipirko skalbimo mašiną, garaže stovi visi daiktai priklausantys atsakovui. Liudytojo nuomone, mirus atsakovo tėvui, tarp atsakovo ir ieškovės prasidėjo konfliktai, nurodė, kad iš atsakovo sužinojo, kad daug statybinių medžiagų sodybos remontui pirkta iš bendrų pinigų. Patvirtino, kad su atsakovu prie namo remonto dirbo ir daugiau asmenų.
11. Liudytoja L. B. nurodė, kad atsakovas yra jos pusbrolis, su juo ir ieškove bendravo nedaug, pas juos svečiuose nėra buvusi, apie jų santykius ir finansinius klausimus žino tik iš atsakovo pasakojimų.
12. Liudytoja A. G. nurodė, kad su ieškove pažįstamos jau daug metų, liudytojos iniciatyva ieškovė buvo supažindinta su atsakovu, kuris iš karto apsigyveno pas ieškovę (duomenys neskelbtini), 1 kambario bute, nekonfliktavo. Sodyboje liudytoja nebuvo, apie sodybos įsigijimo aplinkybes nežino, patvirtino, kad prie sodybos remonto dirbo ir jos buvęs draugas G. P., kitas asmuo – R. R. taip pat padėjo, buvo ir kitų asmenų, prisidėjusių prie tų darbų. Nuo 2010 metų liudytoja su ieškove ir atsakovu nebendrauja, todėl nieko apie juos negali papasakoti.
13. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Ieškovės nuomone, nepagrįsti ir neįrodyti patikslinto priešieškinio argumentai, kad šalys buvo susitarusius dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kad vedant bendrą ūkį iš bendru ieškovės ir atsakovo sutaupytų lėšų buvo įgytas ginčo turtas ir juo labiau, kad atsakovo prisidėjimas prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir jo priežiūros buvo ženkliai didesnis.
Šalies argumentai
14. Ieškovė paaiškino, kad apskritai tarp jos ir atsakovo nebuvo jokios bendros jungtinės veiklos, bendro ūkio vedimo, nes visus metus atsakovas piktnaudžiavo ieškovės gerumu, neatlygintinai gyveno ne tik ieškovei priklausančiame būste, bet buvo išlaikomas iš ieškovės lėšų. Priešingai priešieškinio argumentams, jokių bendrų lėšų niekada nebuvo ir negalėjo būti, nes atsakovas didžiąją savo gyvenimo laiko dalį buvo bedarbis, jokių pajamų neturėjo, todėl jokio prisidėjimo nei prie nekilnojamojo turto įsigijimo, nei prie kasdienių išlaidų iš jo pusės nebuvo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino apie 2005 m. - 2006 m. Minėtu laikotarpiu atsakovo finansinė ir socialinė padėtis buvo nepaprastai sunki - jis neturėjo gyvenamosios vietos, darbo, netgi jokio asmens tapatybės dokumento, neturėjo rūbų daugiau nei vilkėjo ant savęs ir galiausiai neturėjo netgi pinigų įsigyti maisto. Būtent dėl tokios sunkios atsakovo padėties ieškovė nusprendė jam padėti ir iš geros valios jį priėmė gyventi į ieškovei priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad taip susiklostė, jog atsakovas liko gyventi ieškovei priklausančiame bute bei naudodamasis ieškovės gerumu, eilę metų buvo išlaikomas išimtinai iš ieškovės uždirbamų pajamų - ieškovė pirko jam maistą, rūbus, avalynę, higienos reikmenis, apmokėjo jo turimas kitas išlaidas, taip pat viena mokėjo būsto eksploatacijos išlaidas. Todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovas buvo ieškovės išlaikytinis, kas, ieškovės vertinimu, nelaikytina bendra jungtine veikla ir bendro ūkio vedimu, juo labiau jokių bendrų pajamų nebuvo, nes iš esmės visus šiuos metus tik ieškovė uždirbo pajamas.
15. Ieškovė įsitikinusi, kad visiškai nepagristi priešieškinio argumentai, kad nekilnojamasis turtas - buvo įgytas iš ieškovės bei atsakovo bendrų santaupų. Šiam turtui įsigyti, ieškovės teigimu, ji taupė ilgus metus, be to, jai finansiškai padėjo mama. Teismui pateiktas AB Swedbank mokėjimo nurodymas patvirtina, kad iš ieškovės sąskaitos buvo sumokėta 44 000 litų už nekilnojamąjį turtą pagal sutartį. Su 2019-12-09 prašymu pridėti rašytiniai dokumentai taip pat patvirtina šias aplinkybes, t. y. AB Swedbank sąskaitos išrašas. 2010-12-08 pareiškimas apie palikimo atsisakymą mamos O. B. naudai ir pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, kad ieškovės mama jai padovanojo 40 000 Lt už palikimo, likusio po ieškovės tėvo V. B. mirties, atsisakymą mamos O. B. naudai. Ieškovė nurodo, kad kiti sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė turėjo piniginių lėšų tiek indėliuose, tiek einamosiose sąskaitose. Todėl ieškovė įsitikinusi, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visa 2013-05-07 sandorio suma buvo apmokėta iš ieškovės asmeninių lėšų ir asmeninės sąskaitos. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas apskritai jokių santaupų ir pajamų neturėjo, todėl negalėjo net mažiausia dalimi prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Atsakovas, ieškovės nuomone, nei su priešieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikė nei vieno įrodymo, kad nors kokia pinigine dalimi prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Todėl, ieškovės nuomone, neegzistuoja jokio teisinio pagrindo nei ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe, nei atsakovo naudai iš ieškovės priteisti jo prašomo dydžio kompensaciją.
Šalies argumentai
16. Ieškovė nurodo, kad atsakovas priešieškinyje neįrodė bendros jungtinės veiklos sutarties dalyvių valios, intereso ir bendro tikslo bendros dalinės nuosavybės teise įsigyti ir sukurti ginčo nekilnojamąjį turtą ir apskritai - kad šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovės vertinimu, tai, kad ji atsakovą, o vėliau ir jo sergantį tėvą priėmė gyventi, o dėl moralinių nuostatų negalė išvaryti ir palikti be gyvenamosios vielos, nereiškia, kad tarp šalių buvo bendra jungtinė veikla ar susitarimas tokia veiklą vykdyti, juo labiau įgyti turtą bendra daline nuosavybe. Ieškovės nuomone, atsakovui teigiant priešingai, būtent jam tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta. Tačiau, ieškovės nuomone, atsakovas su patikslintu priešieškiniu nepateikė jokiu įrodymu, kad realiai prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, netgi nenurodė, kokia konkrečia dalimi ir kokiu būdu prisidėjo prie nekilnojamojo turto įgijimo. Atsakovas pirminiame priešieškinyje nurodė tik deklaratyvius teiginius, kurie nesudaro pagrindo turto pripažinti bendra daline nuosavybe, o patikslinęs priešieškinį nurodė tik naują ginčo turto vertę pagal turto vertinimo ataskaitą, o ne jo reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.
17. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, ieškovės nuomone, priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas.
Priešieškinys atmestinas.
18. Ieškovė 2020-03-04 teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo pareiškė, kad atsisako nuo savo ieškinio, atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos, civilinę bylą šioje dalyje prašo nutraukti. Atsakovas prašymui neprieštarauja. Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, civilinė byla nutrauktina. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio šalių teisių ir interesų nepažeidžia, todėl priimtinas, civilinė byla dėl šios priežasties šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str.). Šalims išaiškintina, kad nutraukus civilinę bylą, ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko negalimas (CPK 294 str.). Ieškovei turi būti grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant teismui ieškinį (CPK 87 str. 2 d.).
19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo priešieškinį, kuriuo teismo prašo: pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); su priklausiniu: kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą šalims padalinti po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje arba priteisti R. M. iš R. B. 7500 Eur piniginę kompensaciją, lygią pusei nekilnojamojo turto.
20. Priešieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė su atsakovu nekilnojamojo turto įsigijimo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, iš bendrų lėšų įsigijo šią sodybą. Atsakovo teigimu, sutinkamai su suformuota teismų praktika, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėms lėšoms ir bendru jų pačiu darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokį asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
21. Atsakovo teigimu, šalys nesusitarė dėl kiekvienam priklausančios konkrečios ginčo turto dalies, pažymėjo, kad šalių finansiniai indėliai ir darbo ištekliai, susiję su minėto turto įsigijimu, buvo panašūs. Atsakovo nuomone, jo indėlis, kalbant apie prisidėjimą darbu, tiek finansine prasme prižiūrint nusipirktą ginčo turtą, buvo netgi didesnis negu ieškovės, nes atsakovas ginčo turte nuolat gyveno, mokėjo visus mokesčius, rūpinosi kūrenimu šaltuoju metų sezonu, žolės pjovimu ir aplinkos priežiūra šiltuoju sezonu, kai tuo metu ieškovė savo gautomis pajamomis išlaikė savo asmeninį turtą - butą Kaune. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, šalims priklauso po 1/2 dalį ginčo turto.
22. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiais. Ji pripažįsta, kad kurį laiką gyveno kartu su atsakovu, tačiau, jos teigimu, atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo, gyveno tik iš ieškovės gaunamų pajamų, vėliau su jais apsigyveno atsakovo tėvas, kuriam reikėjo priežiūros, vieno kambario bute buvo sudėtinga gyventi trims asmenims, todėl, ieškovė nusipirko už savo asmenines lėšas sodybą, į kurią leido persikelti gyventi atsakovui su tėvu. Ieškovė teigia, kad jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos nebuvo, kaip ir nebuvo jokio susitarimo dėl sodybos įsigijimo.
23. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016).
25. Aptariamu atveju, šalys neneigia aplinkybės, kad nuo 2005 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tačiau nesutaria dėl gautų pajamų, iš kurių gyveno ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė teigia, kad atsakovui ilgą laiką niekur nedirbant ir negaunant jokių pajamų, jiedu gyveno tik iš ieškovės darbo užmokesčio. Vėliau, apsigyvenus atsakovo tėvui, atsakovas tėvą išlaikė iš jo gaunamų ligos pašalpų. Ieškovė teigia, kad ginčo sodybą įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias gavo iš savo motinos ir iš sąskaitų, buvusių bankrutavusiuose SNORO ir Ūkio bankuose. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jo indėlį į ginčo sodybos įsigijimą. Vėliau, kai atsakovas persikėlė su sergančiu tėvu į sodybą ir joje apsigyveno, jis sodybą prižiūrėjo: pastatė tvorą, priestatą, pečių, prižiūrėjo aplinką – pjovė žolę, augino daržoves. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, to neneigė ir ieškovė. Tačiau ieškovės įsitikinimu, už šį darbą su atsakovu ieškovė atsiskaitė, padėdama jam nusipirkti lengvąjį automobilį - davė jam 9000 eurų. Be to, kaip nurodė ieškovė, ji neginčija aplinkybės, kad atsakovas, gyvendamas sodyboje, įsigijo technikos – traktorių, priekabas, žemės ūkio padargus. Ieškovės teigimu, ji nepretenduoja į šį turtą, kadangi pripažįsta, kad tai atsakovo turtas.
26. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. Nagrinėjamoje byloje CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikytina ieškovei įrodžius ir teismui nustačius, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo susitarusios. Kitu atveju sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
27. Teismas sutinka su ieškovės nuomone. Ieškovė pateikė tinkamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės asmeninių lėšų investavimą į ginčo objektą – sodybos įsigijimą. Šias aplinkybes patvirtina: 2010-12-08 pinigų dovanojimo sutartis dėl 40000 Lt, banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys turimų lėšų sumas, 2013-05-07 pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitos išrašas iš BAB Ūkio bankas. Atsakovas pagal SODROS pažymas 2013 metais dirbo tik 4 mėnesius, kitą laiką periodiškai – 2010 m. vasario mėn., 2011 rugpjūčio – gruodžio mėn., 2012 m. sausio, gegužės – liepos mėn. (91, 23 Eur), 2013 m. birželio – gruodžio mėn. gaudavo socialines pašalpas (101,37 Eur). Liudytojų parodymai šioje byloje vertinti, kaip neinformatyvūs, abstraktūs ir nepatvirtinantys atsakovo nurodytų aplinkybių – visi liudytojai nurodė, kad apie sodybos įsigijimo aplinkybes ir bendrą lėšų buvimą jie žino tik iš atsakovo pasakojimų.
28. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
29. Tokiu būdu, spręstina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytus motyvus, todėl priešieškinys laikytinas neįrodytu ir atmestinas (CPK 178 str.).
30. Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
31. Ieškovei grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio – 56,25 Eur (CPK 87 str. 2 d.).
32. Ieškovei atsisakius ieškinio ir atmetus priešieškinį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2100 Eur už advokato pagalbą (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atsisakymą nuo ieškinio priimti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. M., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovės R. B., a/k (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas: 2100 Eur (du tūkstančiai šimtas eurų) už advokato paslaugas.
Grąžinti ieškovei R. B., a/k (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant teismui ieškinį 2019-10-18 Perlo terminale.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.