Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M., atstovės advokatės D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. vasario 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, pareiškėjo J. M. atstovės advokatės D. V. skundas tenkintas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir institucija) Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. S.-P. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. birželio 16 d. gautas persiųstas pareiškėjo J. M. atstovės advokatės D. V. (toliau – ir pareiškėjo atstovė) skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. vasario 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną

Skunde taip pat nurodoma, kad L. M. 2022 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu teigė: „atrakinome antrąjį namų aukštą ir leidome J. M. ten pasilikti“. L. M. savo parodymuose patvirtino, kad tiek ji, tiek D. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, sąmoningai ignoruodamos įstatymo reikalavimus ir, nors toks L. M. ir D. S. elgesys nesukėlė pareiškėjui didelės žalos, tačiau yra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Tuo tarpu grąžinus administracinio nusižengimo bylą institucijai, apklausta D. S. nurodė aplinkybes, kurios prieštarauja L. M. parodymams t. y., jog durų spyna buvo pakeista dėl to, jog name dingo elektra, o elektros skydinė buvo už užrakintų durų. Apie dingusią elektrą, apie poreikį patekti į elektros skydinę L. M. nenurodė. Be to, remiantis D. S. parodymais, pirmame namo aukšte buvo montuojama virtuvės įranga veikiant elektrai ir tik montuojant įrangą dingo elektra, todėl tokie parodymai yra laikytini nepatikimi ir tai yra gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kiekvienas vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus supranta, jog montuojant virtuvės įrangą elektra turi būti išjungta, siekiant išvengti elektros nuotėkio ir galimos nelaimės, nutrenkus elektrai. Abejotina, jog L. M. ir D. S. nežino tokių saugaus elgesio su elektra taisyklių. Tai patvirtina, jog liudytojų L. M. ir D. S. parodymai yra gynybinė įvykių versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjo atstovės nuomone, nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, o administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos, juos vertinant selektyviai, t. y. priimant nutarimą remtasi D. S. parodymais ir aplinkybėmis dėl civilinių teisinių santykių, tačiau iš esmės nesiremta Pareiškėjo ir L. M. duotais parodymais apie faktines 2022 m. rugpjūčio 21 d. įvykio aplinkybes, nesiremta L. M. žodiniu patvirtinimu apie administracinio nusižengimo padarymą, nepašalinti prieštaravimai tarp L. M. ir D. S. parodymų.

Institucija atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimui. Esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas.

Kauno apskrities VPK pareigūnai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, materiali tiesa negali būti patikimai nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5- 489/2019 9 punktas). Be to, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, įrodymu turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, atliekant tyrimą ir įvertinus L. M. parodymus buvo nustatyta, kad J. M. nemoka jokių mokesčių, nei už elektrą, nei už vandenį, nei už jokias paslaugas. Gyvenamasis namas nėra padalintas dalimis. J. M. gavo visus pranešimus, apie skyrybas, tačiau juos ignoravo, pranešimai buvo siunčiami registruotu paštu. L. M. nurodė, kad su J. M. buvo išskirti Amerikoje. Gyvenamasis namas nėra padalintas dalimis, teismas naudojimosi tvarkos nėra nustatęs. Nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašas liudija, kad nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso L. M. bei jos seseriai D. S.. Be to, nei pareiškimo pateikimo dieną nei iki šios dienos aptariamas nekilnojamas turtas ir jame esančios patalpos nuosavybes teise priklausančios tik L. M. bei D. S.. Taip pat šiai dienai nėra atidalintas ir nėra nustatyta turto naudojimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju, kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymi, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Išb aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp pareiškėjo ir jo buvusios žmonos L. M., bei D. S. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tik teismas civiline tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl patalpų atidalijimo ir nustatęs valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką, nustatys, ar pareiškėjas turi teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą bei ar buvo pažeistos jo teisės naudotis jam nuosavybės teise nepriklausančiu namu. Taigi turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka. Tyrimo metu objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įvyko metu buvo atlikti neteisėti, priešingi teisei veiksmai, kuriuose būtų požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (ųSavavaldžiavimas), negauta.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo apie paskirto posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjas J. M. ir jo atstovė advokatė D. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta institucijos atstovui ir pareiškėjui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos (ANK 636 straipsnis). Nukentėjusiajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, pačios savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog nei L. M., nei D. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių.

Vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas atsižvelgia, kad tarp pareiškėjo J. M., bei L. M. ir D. S. veiksmuose yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tai pagrindžia apklausos metu, bei pareiškime išsakyti abipusiai nesutarimai dėl namo, jo padalijimo ir gyvenimo jame. Teismas į šiuos nesutarimus atsižvelgia tiek, kiek jie atspindi pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų santykius. Tas faktas, kad bylos duomenimis nustatyta, jog J. M. 2022 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo įeiti į namus, o L. M. įleistas į namus buvo tik iškvietus policijos pareigūnus, parodo, jog asmenys konfliktuoja, gražiuoju asmeninių nesutarimų nesprendžia. Tiek L. M., tiek D. S. apklausos metu parodė, jog Pareiškėjas į Lietuvą gyventi grįžo 2022 m. gegužės 10 d., o jos į Lietuvą gyventi grįžo 2022 m. liepos 5 d., ir nuo tos dienos prasidėjo tarpusavio konfliktai. D. S. apklausoje nurodė, jog konfliktų yra buvę ir ankščiau, joms su sese 2009 m, paveldėjus namą, J. M. pasisiūlė atlikti tam tikrus remonto darbus, dėl to jos J. M. parengė įgaliojimus. Tačiau J. M. atlikinėjo nesuderintus darbus, dėl ko padaugėjo konfliktų. Viskas labai paaštrėjo 2020 m., kai J. M. būdamas Lietuvoje bandė nustumti seserį nuo laiptų. Esant nurodytai situacijai, teismas turi pareigą itin kruopščiai vertinti pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimus, bei nustatyti ar jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis.

ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodytais motyvais, dėl analizuojamo nusižengimo sudėties požymių nebuvimo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. 2022 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo įeiti į namus t. y., namo antrą aukštą, nes buvo pakeistos durų spynos, o L. M. įleistas į namus buvo iškvietus policijos pareigūnus. Pareiškėjas teigia, jog L. M. ir D. S. nurodė Pareiškėjui susirinkti visus daiktus ir išsikraustyti iš namo. Teismas atkreipia dėmesį, jog norint konstatuoti ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, svarbi ne tik pažeidimą galimai padariusio asmens kaltė, bet ir tai, ar asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu, tuo tarpu tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti, tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Ši teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, nesivadovautina vien tik kaltininko subjektyviu gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimu, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-518/2018). Tyčia neįžvelgtina tiek L. M., tiek D. S. veiksmuose, kadangi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šie asmenys siekė vykdyti tikrą ar tariamą savo teisę. Priešingai, kaip ir nurodė L. M. ir D. S. apklausos metu, jos 2020 m. rugpjūčio 20 d. iškvietė raktininką ir pakeitė spyną, tačiau J. M. iškvietus policijos pareigūnus, L. M. atrakino duris ir leido jam name pasilikti. Byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas bandė ar prašė būti įleistas į namą prieš iškviečiant policijos pareigūnus, o L. M. su D. S. jam būtų to neleidę.

Iš nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso L. M. ir D. S., taigi pakeisti namo durų spynas jos turėjo teise, nes namas joms faktiškai priklauso, tačiau tai neįrodo, jog pakeitusios namo spynas jos siekė neįleisti Pareiškėjo į namą ar uždrausti jam ten gyventi. D. S. apklausos metu nurodė, jog keitė spynas, nes montuojant virtuvės įrangą dingo elektra, elektros skydinė buvo užrakintose patalpose, kurių raktas buvo pas J. M..

Pareiškėjas skunde pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl 1/2 dalies žemės sklypo ir 1/2 dalies namo, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kas patvirtina, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti pareiškėjo teisėti interesai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi priimtas J. M. atsisakymas nuo patikslinto ieškinio dalies, kurioje reiškiami reikalavimai L. M. ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Nutartis motyvuota tuo, jog tarp šalių buvo sudarytas ir 2023 m. kovo 23 d. Floridos teisme patvirtintas taikus susitarimas. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, minimos laikinosios apsaugos priemonės J. M. prašymu buvo panaikintos. Taigi iš minimos civilinės bylos, matyti, jog tarp šalių vykęs konfliktas, yra išspręstas civiline tvarka.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog L. M. ir D. S. veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio 1 dalies prasme.

Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tarp nukentėjusiojo (pareiškėjo) ir L. M. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra išspręsti civilinio proceso tvarka. Dėl to teismas daro išvadą, kad nei vieno iš prašomų patraukti administracinėn atsakomybėn asmenų veikoje nėra 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ir naikinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo J. M. atstovės advokatės D. V. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2023 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.