- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-2083-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38680-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- VšĮ „Regnum“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) VšĮ „Regnum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas VšĮ „Regnum“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1700-592/2018 nagrinėjimą pagal ieškovo UAB „Gembinė“ ieškinį atsakovui VšĮ „Regnum“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, skolos, delspinigių, baudos priteisimo.Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1700- 592/2018 vykdymą bei sustabdyti išieškojimą antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/00538 dėl skolos priteisimo ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/00965 dėl iškeldinimo vykdymą, iki procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi atmetė atsakovo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių vykdymą bei sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomosiose bylose dėl skolos priteisimo ir dėl iškeldinimo motyvuoja vien tuo, jog ieškovas iki prašymo dėl sprendimo atnaujinimo nagrinėjimo teisme galės imtis priverstinio atsakovo iškeldinimo iš nuomojamų patalpų veiksmų, o ieškovui iškeldinus atsakovą tolimesnis prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas taptų beprasmiu. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė pakankamų argumentų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, t. y. neįrodė būtinumo taikyti sprendimo vykdymo sustabdymą bei nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vien pareiškėjo prielaidos, jog iškeldinus atsakovą tolimesnis prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas taptų beprasmiu, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kadangi tokiu atveju panaikinus arba pakeitus pradėtą vykdyti ar įvykdytą sprendimą, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigotų ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos, t. y. galėtų būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimas (CPK 373 str.). Tuo tarpu be pakankamo pagrindo sustabdžius sprendimo vykdymą bei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo turtiniai interesai, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nesustabdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 sprendimo už akių vykdymo bei nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, nebus galima įvykdyti atsakovui galimai palankaus būsimo procesinio teismo procesinio sprendimo arba, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas atsakovas VšĮ „Regnum“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovo prašymą bei sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018 vykdymą bei sustabdyti išieškojimą antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/00538 dėl skolos priteisimo ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/00965 dėl iškeldinimo vykdymą, iki procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad papildomas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo teikiamas kaip papildymas pirmojo prašymo, kuris buvo nurodytas prašyme dėl proceso atnaujinimo. Tai reiškia, nagrinėdamas Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo įvertinti ir prašyme dėl proceso atnaujino nurodytus argumentus dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone, teismas neįvertino ginčo esmės bei atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad jeigu priimtas 2018-01-03 sprendimas už akių būtų priverstinai įvykdytas ir atsakovas būtų iškeldintas iš nuomojamų patalpų, tai reikštų, kad atsakovo vykdoma privataus vaikų darželio „Mažoji karalystė“ veikla būtų negrįžtamai nutraukta. Iš patalpų būtų iškraustyti ir išvežti visi atsakovui priklausantys baldai ir kiti kilnojamieji daiktai, atsakovas, privalėtų nutraukti darbo sutartis su 11 dirbančių darbuotojų, o 70 ugdomų mažamečių vaikų prarastų galimybę eiti į vaikų darželį.Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai neatitinka CPK 373 str. keliamų tikslų.Nėra aišku, kaip nagrinėjamoje byloje turėtų būti vykdomas teismo sprendimo vykdymo atgręžimas, kai atsakovą priverstinai iškeldinus iš nuomojamų patalpų, bus nutraukta jo vykdoma privataus vaikų darželio veikla, visi darbuotojai bus atleisti ir nutrauktos vaikų ugdymo sutartys.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.CPK 372 straipsnio 2 dalis numato, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Kita vertus, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes, taikant abu institutus, gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pavyzdžiui preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2014).Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (kreditoriui, pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui (kreditoriui, pareiškėjui) nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutartimi pareiškėjo VšĮ „Regnum“ prašymas atnaujinti teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018 buvo atmestas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutarties pareiškėjas yra padavęs atskirąjį skundą, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai yra pakankamas pagrindas spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų neproporcinga priemonė. Neįrodžius pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad priverstinai įvykdžius 2018-01-03 sprendimą už akių būtų negrįžtamai nutraukta atsakovo vykdoma privataus vaikų darželio veikla, šiuo atveju neturi reikšmės. Ir teismas dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartį palikti nepakeistą.