Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2025 m. rugsėjo 3 d., apie 14:44 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos delnu sudavė V. P. vieną smūgį į kairę veido sritį – smilkinį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl V. P. sukelto fizinio skausmo pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo išvažiavęs į Radviliškį. Paskambinusi žmonos pusseserė pasakė, kad negerai žmonos mamai. Grįžę į namus, nuėjo pažiūrėti. Maždaug po 10 minučių „atlėkę“ P., t. y. žmonos sesuo su vyru, užsipuolė jo žmoną, kilo žodinis konfliktas, buvo grasinama jo žmonai. Išgirdęs riksmus, jis išėjo į kiemą ir ant kelio susitiko žmoną, išbėgusią iš mamos namo. Žmona jam papasakojo kas įvyko, sakė iškvietusi policijos pareigūnus. Žmonai ant kaklo buvo ryškios kraujosruvos. Atvykus policijos pareigūnams, žmona nuėjo paaiškinti apie įvykį. Jis nuėjo priminti žmonai, kad ši papasakotų, kad ir anksčiau buvo konfliktas su seserimi. Pamatė ant sūpynių sėdintį V. P., kuris pradėjo jį įžeidinėti, sakė „baigėsi jums geras gyvenimas iš mamos pinigų“, „neturėsi už ką šieno nupirkti“. Būdamas streso būsenoje, susijaudinęs, dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė V. P. į skruostą. Galėjo rankos pirštais kliudyti ir nukentėjusiojo smilkinį. Galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą. Savo poelgį vertina blogai, gailisi taip pasielgęs. Įvykio metu buvo blaivus, jau 20 metų nevartoja alkoholio. Yra neįgalus, turi širdies nepakankamumą, yra stuburo ligos. Gauna 410 Eur neįgalumo išmoką. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad pakaktų 200 Eur, nes buvo tik plekštelėjimo garsas, juokių žymių nesimatė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

A. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju, parodymais, kad 2025-09-03, apie 14 val., jo žmona V. M. nuėjo aplankyti savo mamą G. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), priešais jų gyvenamąjį namą. Maždaug po 10 minučių pas žmonos mamą atvažiavo žmonos sesuo K. P. su vyru V. P. Jų santykiai yra labai konfliktiški, dažnai kyla nesutarimai dėl mamos priežiūros, todėl, norėdamas išvengti konfliktų, jis nėjo. Po kiek laiko išgirdo šaukiančią savo žmoną, todėl išėjo į kiemą. Ant kelio sutiko iš mamos einančią žmoną, kuri pasakė, kad prieš ją smurtavo sesuo K. P. su vyru V. P. Dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Jis labai susinervino, kad žmonos sesuo su vyru smurtavo prieš jo žmoną, nes tai jau ne pirmas toks kartas. Jam pakilo kraujo spaudimas. Atvykus policijos pareigūnams ir GMP medikams, jo žmona nuėjo pas savo mamą, į kiemą, paaiškinti įvykio aplinkybių. Jis šiek tiek vėliau taip pat nuėjo, nes norėjo pasakyti žmonai, kad ši pareigūnams pasakytų, jog tai ne pirmas kartas, kai sesuo su vyru smurtauja prieš ją. Eidamas į kiemą, pastebėjo ant sūpynių sėdintį V. P., kuris ėmė jį įžeidinėti: vadinti ubagu, sakydamas, kad nebegauna pinigų už žmonos mamos globą, todėl neturės už ką nupirkti karvei šieno. Pasakęs žmonai ką norėjo, nuėjo prie sūpynių. Tarp jo ir V. P. kilo žodinis konfliktas. Jis dar labiau susinervino ir dešinės rankos delnu sudavė V. P. vieną smūgį į kairį skruostą. Taip pasielgė, nes buvo supykęs ant pastarojo dėl įžeidinėjimų ir smurtavimo prieš žmoną, norėjo V. P. pamokyti, kad šis taip nebesielgtų. Jis sudavė delnu vieną smūgį į kairį skruostą ir iškart išėjo į savo namus. Kodėl V. P. nurodo, kad jis sudavė kumščiu du smūgius, nežino. Kaire ranka jis smūgio suduoti negalėjo, nes yra užtirpę jos pirštai, ją sunku valdyti. Dėl savo elgesio labai gailisi, nori V. atsiprašyti. Ant V. P. jokių sužalojimų nesimatė. Papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad dešinės rankos delnu V. P. sudavė vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, į kurią vietą pataikė, t. y. į smilkinį ar į skruostą, nebepamena. Taip pat bandė suduoti dar vieną smūgį V. P. į dešinės pusės veido sritį, tačiau nepataikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, su nukentėjusiuoju nesusitaikė (1 t., b. l. 134–136, 146–148).

2025-09-04 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo V. P. kairę veido pusę, jokių akivaizdžių sužalojimų nesimato, apžiūrint kitas rūbais neuždengtas kūno vietas, sumušimų, odos spalvos pakitimų, nubrozdinimų ar kitokių sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 58–64).

Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad jis, suduodamas delnu vieną smūgį V. P. į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. M. gynėjas išreiškė nuomonę, kad A. M. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, nes kaltinamojo veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam skaudžių pasekmių, vyras vyrui pliaukštelėjo vieną kartą per veidą, jokių žymių neužfiksuota, nukentėjusysis į gydymo įstaigą nevyko, padaryta žala yra minimali.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, 2K-285-654/2024).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad A. M. smūgį nukentėjusiajam sudavė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai siekdamas sužaloti nukentėjusįjį arba sukelti pastarajam fizinį skausmą. Tuo tarpu nukentėjusysis tuo metu sėdėjo ant sūpynių ir jokio pavojaus kaltinamajam nekėlė. Tokia situacija yra pakankamai standartinė BK 140 straipsnio kontekste ir joks nusikaltimo požymis negali būti vertinamas kaip mažinantis veikos pavojingumą. Vien tai, kad nukentėjusysis nevyko į gydymo įstaigą ir ant jo veido neliko aiškių smurto panaudojimo žymių, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo, nes smūgis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą šioje situacijoje yra tokio pavojingumo laipsnio, kad negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – A. M. neteistas (1 t., b. l. 90), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (1 t., b. l. 92), nedirba (1 t., b. l. 94), neįgalus, iki 2027-03-03 jam nustatytas 55 procentų netekto dalyvumo lygis (1 t., b. l. 150). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis mažesnis, nei įstatymo numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, skirti viešųjų darbų bausmę netikslinga

Iki bausmės vykdymo pradžios A. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 151–153).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. M. (1 t., b. l. 54). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, vėmė, jaučia maudimą ir skausmą, yra svaigimas. Pergyvena kaip galvos sudirginimas toliau paveiks jo sveikatą bei gyvenimą. Buvo iškviesta greitoji pagalba, labai pergyveno du jo nepilnamečiai vaikai ir jis pats.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog A. M. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis A. M. yra atsakingas už V. P. padarytą neturtinę žalą.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2013 ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam V. P. padarytos neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo suduoto smūgio neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį ir tuo nukentėjusiajam V. P. sukėlė fizinį skausmą, kurį nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu įvertino 5-6 balais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad apie parą laiko jautė perštėjimą smūgio vietoje. Nei policijos pareigūnai asmens apžiūros metu, nei įvykio dienos vakare nukentėjusiojo iškviesti greitosios pagalbos medikai jokių smurto žymių ant nukentėjusiojo veido ar kitų kūno vietų nenustatė. Nors nukentėjusysis teigia, kad jam konstatuotas potrauminio šoko sindromas, sukilo kraujo spaudimas, teko 3 dienas vartoti vaistus, bet iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų matyti, kad V. P. trauminio sužalojimo pasekmių nenustatyta, kraujo spaudimas 19.16 val. 150/95, 19.24 val. – 145/80, preliminari diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Teismas įvertina ir tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo šeimų yra susiklostę jau kurį laiką trunkantys konfliktiniai santykiai, kad nukentėjusysis linkęs hiperbolizuoti veikos aplinkybes ir pasekmes (ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kaltinamasis jam sudavė du smūgius kumščiu, tačiau iš vaizdo kameros įrašo nustatyta, kad buvo suduotas tik vienas smūgis delnu).

Kaltinamasis nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pripažino iš dalies, nurodydama, kad sutiktų su 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis yra nedirbantis, neįgalus, gauna 410 Eur neįgalumo išmoką. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo V. P. bei neturtinę žalą padariusio V. M. interesų pusiausvyros, nustatytina 300 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajam V. P. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Prokuroro 2025-09-23 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. M. turtą: pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 450,00 Eur; pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, AB,, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 450,00 Eur (1 t., b. l. 155–157) paliktinas galioti iki teismo priteisto nukentėjusiajam V. P. civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. M. bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. P. iš A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos.

Prokuroro 2025-09-23 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. M. turtą: pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 450,00 Eur; pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur sumai, neišieškoma suma 450,00 Eur, palikti galioti iki teismo priteisto nukentėjusiajam V. P. civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.