Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesne ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. S. 6886,40 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, 40 000 Lt A. Š. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, viso 42 000 Lt., 1400 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai T. A. naudai atlyginti, viso 6400 Lt.

R. S. nuteistas už tai, kad 2007-10-21 apie 5.00 val., prie garažo Kalvarijų g. 192, Vilniuje, sėdint automobilyje VW Passat, v/Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė konfliktą su A. Š. ir tyčia, ne mažiau kaip du kartus, sudavė kumščiu A. Š. į veidą, po ko nusivijo nukentėjusįjį iki Širvintų g. 75-ojo namo 5-ojo aukšto laiptinės, Vilniuje, kur tyčia sudavė nukentėjusiajam į galvą tiksliai nenustatytą smūgių skaičių kumščiais bei kojomis, tuo padarė A. Š. dešinės ausies sumušimą, atvirą, įspaustinį, fragmentinį dešinio smilkinkaulio-momenkaulio lūžį, kaukolės pamato priekinės daubos kaulų lūžį, kietojo dangalo plyšimą, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimą, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.

Be to, jis 2007-10-28 apie 21.00 val., viešoje vietoje – Kalvarijų g. 178-ojo namo kieme, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sumušė T. A. suduodami nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas ir tuo padarė jam kraujosruvas odoje, dešinės ausies srityje ir kairiame žaste, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 21.20 val., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neleisdami išvažiuoti nukentėjusiajam T. A. ir jo tėvui T. A. iš Kalvarijų g. 178-ojo namo kiemo, spardė automobilį „Volvo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) bei paėmęs prie konteinerio rastą kėdę, metė ją į minėtą automobilį ir apgadino priekines keleivio pusės duris, lango apdailos juostelę, savo veiksmais padarė nukentėjusiajam T. A. 1434 Lt žalą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Vilniaus m. l apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendį, jam pagal BK 135 str. l d. paskirti mažesnę nei 2 m. laisvės atėmimo bausmę, ją subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 str. l d., taikant BK 63 str. 5 d. 2 p., apimant griežtesne bausme švelnesnę, sumažinti nukentėjusiajam A. Š. neturtinės žalos dydį iki 10000 Lt, sumažinti nukentėjusiajam T. A. priteistą neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės ir nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos. Teigia, kad šioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti pakeistas.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, netinkamai taikė bausmių subendrinimo taisykles, todėl neteisingai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę. Be to, skirdamas jam 2 m. laisvės atėmimo pagal BK 135 str. l d., teismas neįvertino visų BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, galėjusių turėti reikšmės skirtinai bausmei. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė aplinkybes, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, tačiau visiškai nemotyvavo, kaip šios aplinkybės įtakojo bausmės dydį.

Nesutinka nuteistasis ir su teismo pozicija, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, tačiau, apelianto nuomone, šios aplinkybės kažkodėl nelaikė jo atsakomybę lengvinančia.

Apeliantas nurodo, kad nors nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam žalos neatlygino, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, kad tiek prieš teismo posėdį, tiek ir jo metu (tam buvo padaryta kelių minučių pertrauka) jis ketino bent iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nuketėjusiajam A. Š., tačiau šis priimti siūlomus pinigus atsisakė. Taip pat posėdžio metu nurodė neturtinės žalos sumą ir terminą, per kurį realiai galėtų ją atlyginti. Tai, nuteistojo manymu, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad jis išties gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pasak apelianto, teismas, netinkamai įvertinęs šias aplinkybes, nepagrįstai paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis nesutinka ir su priteistu nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad nočrs teismas pagrįstai tenkino ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. A. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos, nes jie byloje pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau, priteisdamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, teismas savo sprendimo visai nemotyvavo. Apelianto teigimu, jokių duomenų, kad kuriam nors iš nukentėjusiųjų būtų kilusios nepataisomos pasekmės byloje nėra (abu nukentėję neprarado darbingumo, nebuvo nustatytas neįgalumas, nukentėjusysis A. Š. teisme paaiškino, kad nedirba, nes neranda darbo, o tai nesusiję su jam padarytu sveikatos sutrikdymu, taip pat nepateikė dokumentų apie tai, kad retkarčiais jam skauda galvą). Be to, nuteistojo manymu, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas visiškai nevertino jo turtinės padėties, galimybių atlyginti nuosprendyje nurodytas sumas, nurodo, kad yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, jokių pajamų neturi, taip pat neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi mažametę dukrą. Apelianto nuomone teismas nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Nuteistojo R. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, civiliniai ieškovai R. Š., L. Š. ir jų atstovas adv. Vidmantas Martyšius bei nukentėjusysis T. A. prašė skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmių subendrinimo.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų R. S. nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius (padarė 1 sunkų ir 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formas (veikos tyčinės), žala civiliniams ieškovams neatlyginta, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nesimoko ir nedirba. Lengvinančių ir sunkinančių nuteistojo R. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. S. pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį, nes tik tokia bausmės rūšis yra numatyta įstatyme, pagal kurį jis pripažintas kaltu.

Nuteistajam R. S. paskirtos bausmės savo trukme nėra per griežtos, yra žymiai mažesnės nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, todėl jų švelninti, mažinant jų trukmę teisinio pagrindo nėra.

Nepagrįstas nuteistojo ir tas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog jis kaltę pripažino. Tam, kad šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia, to neužtenka, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl savo veiksmų nuteistasis nuoširdžiai nesigailėjo. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. turi būti abi minėtos sąlygos, kad šią aplinkybę teismas galėtų pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia. Teismas pagrįstai nepripažino lengvinančia atsakomybę aplinkybe to, kad jis savo kaltę pripažino, nes teisminio nagrinėjimo metu jis nuoširdžiai kaltės nepripažino. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010).

Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs nuteistojo kaltę ir paskyręs teisingas bausmes už atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai parinko bausmių bendrinimo būdą. R. S. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. Pagal teismų praktiką, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, taikomos LR BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatos ir bausmės sudedamos taikant apėmimo būdą (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Šioje dalyje nuteistojo skundo argumentai pagrįsti. BK 135 str. 1 d. numatyta veika yra sunkus nusikaltimas, o BK 284 str. 1 d. numatyta veika – nesunkus. Pagal pavojingumą šių nusikaltimų kategorijos nėra gretimos, skiriasi per vieną kategoriją, todėl laikoma, kad tokios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, taip pat jos yra skirtingos ir pagal rūšį. Tokiu būdu nuteistajam R. S. paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. taisykles, taikant bausmių apėmimą.

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. S. priteisė 5000 Lt neturtinei žalai T. A. naudai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, <...> taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam T. A. nustatyti sužalojimai pripažinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 101). Teismo nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl ko jis jautė fizinį skausmą ir pažeminimą, turėjo nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, dėl ko jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai.

Kolegijos nuomone, šis neturtinės žalos dydis mažintinas, nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiajam T. A. nustatyti sužalojimai nesukėlė ilgalaikių nepatogumų ar nepataisomų pasekmių, jis nebuvo netekęs darbingumo, netapo neįgalus ar pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti, sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009). Nukentėjusiajam T. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas taip yra įvertintas tik dėl kraujosruvų dešines ausies srityje ir kairiajame žaste be kitų didesnių sužalojimų , todėl , atsižvelgiant į teisminę praktiką , teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti tokį neturtinės žalos atlyginimą, kuris paprastai yra priteisiamas už nesunkų sveikatos sutrikdymą . Dėl šių motyvų nukentėjusiajam T. A. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Litų.

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. S. priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai A. Š. naudai atlyginti. Apylinkės teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimo sąlygas ir pagrindus, pagrįstai pripažino nukentėjusiojo A. Š. teisę į tokios žalos atlyginimą ir pagrįstai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiajam A. Š. nustatyti sužalojimai galvos srityje : atviras, įspaustinis , fragmentinis dešinio smilkinkaulio –momenkaulio lūžis , kaukolės pamato priekinės daubos kaulų lūžis , kietojo dangalo lūžis , galvos smegenų smilkininės skilties sumušimas pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 23-24 ). Iš baudžiamosios bylos įrodymų yra žinoma, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam A. Š. buvo atlikta skubi galvos operacija, po operacijos yra išlikę liekamieji reiškiniai : galvos skausmai, uoslės, regėjimo sutrikimai, bloga tolerancija , atliekant fizinius ir protinius krūvius ( b.l. 169-270). Dėl tokio sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis A. Š. nebeturėjo galimybės dirbti pagal profesiją , susiaurėjo jo galimybės rinktis darbą, save realizuoti socialinėje aplinkoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika sunkiai sutrikdžius sveikatą, dažniausiai priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 30 000 Lt iki 60 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-459/2011, 2K-479/2011; 2A-7-3/2011, 2K-227/2011). Atsižvelgus į baudžiamosios bylos įrodymus, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos pasekmes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais , kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. Š. priteistos neturtinės žalos dydis atitinka nustatytų sužalojimų pobūdį, teismų praktikai neprieštarauja. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuteistasis R. S. nuosprendžio priėmimo metu niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, neturintis jokių pajamų, tačiau šios aplinkybės , atsižvelgiant į kitas anksčiau paminėtas aplinkybes , nėra vada priteisti mažesnio dydžio neturtinę žalą. Nuteistasis R. S. yra darbingas, jauno amžiaus, jis turi visas galimybes ateityje dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo R. S. apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos A. Š. atžvilgiu mažinimo, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio proceso metu , atlikus teismo medicinos ekspertizę, buvo konstatuoti tik objektyvūs liekamieji reiškiniai, t. y. nedidelis m kaukolės skliauto defektas traumuotoje vietoje, nors ekspertizės akto aprašomojoje dalyje buvo nurodyti po sužalojimo nukentėjusįjį varginantys liekamieji reiškiniai (b.l. 294-298). Apeliacinė instancija, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį , vadovaujasi medicininiais duomenimis, specialisto , teismo medicinos ekspertizės išvadomis apie padaryto sužalojimo sunkumą, jo pobūdį, vertindama šių sužalojimo pasekmes, vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, jo parodymus patvirtinančiais medicininiais dokumentais.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, neįsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo nukentėjusiajam A. Š. , buvo priteista neturtinė žala, pastarasis , turintis teisę į tokios žalos atlyginimą, mirė (b. t. 1, b. l. 304, jo turtą paveldėjo jo tėvai R. Š. ir L. Š. (b. t. 1, b. l. 308). Sutinkamai su LR CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (LR CK 5.1 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (LR CK 1.115 str. 2 d.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, negalėtų priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, išreikštas konkrečia pinigų suma, gali būti paveldimas, nes tai neprieštarauja šios teisės prigimčiai (CK 1.114 str. 2 d.). Iš to seka, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir asmens, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, turto paveldėtojas. Šiuo atveju, nukentėjusiojo A. Š. paveldėjimą perėmė jo tėvai, todėl sutinkamai su paminėtu įstatymu, jie turi teisę į skundžiamu nuosprendžiu palikėjui priteistą neturtinę žalą. Dėl šių motyvų skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. Š. keistinas, priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiojo A. Š. turto paveldėtojams – tėvams R. Š. ir L. Š..

Pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo R. S. priteista turtinė žala nukentėjusiojo A. Š. naudai už advokato atstovavimą 2000 Lt. Sutinkamai su LR CK 5.1 str., teisė į turtinę žalą pereina mirusio nukentėjusiojo atstovams – civiliniams ieškovams – R. Š. ir L. Š. (nukentėjusiojo tėvams). Esant tokioms aplinkybėms, toje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant iš R. S. 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti R. Š. ir L. Š. naudai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p,. 328 str. 1 p., 2 p., nusprendė :

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. R. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo :

T. A. iš R. S. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Litų;

Iš R. S. priteisti 2000 Litų už advokato paslaugas ir 40 000 Litų neturtinės žalos mirusiojo nukentėjusiojo A. Š. tėvams – R. Š. ir L. Š. naudai,

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.