Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

V. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutarimą administracinio teisės žeidimo byloje Nr. A2.6.-253-266/2015: nutarimą dalyje dėl jo – V. C. pripažinimo kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Likusią nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą.

Skunde V. C. nurodo, kad 2015-05-04 ryte į Santariškių ligoninę vežė D. P. močiutę. Alkoholį buvo vartojęs iš vakaro - penkiese išgėrė du butelius brendžio ir degtinės, po to miegojo. Ryte jautėsi gerai, tačiau dėl tikrumo, pas draugą alkotesteriu pasitikrino girtumą. Aparatas rodė nulius, todėl pats sėdo už D. P. automobilio vairo ir važiavo į Vilnių. Pakeliui užvažiavo pas draugą atiduoti skolą. Labai norėjo gerti, D. P. turėjo alaus. Kadangi ji pasisiūlė toliau vairuoti pati, jis išgėrė pusę butelio alaus. Tuo laiku į kiemą atvažiavo pareigūnai. Pareigūnų automobilio važiuojančio iš paskos, nematė. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo nebuvo pasiėmęs iš namų. Šiuos parodymus patvirtino ir kartu su juo važiavusi D. P.. Tuo tarpu teismas nepagrįstai tiek jo, tiek D. P. paaiškinimus atmetė, nurodė, jog jais netiki, nes tai pasirinktas gynybos būdas, o D. P. yra mano žmonos draugė, todėl ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Apeliantas nurodo, kad šioje byloje teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno parodymais, nes dalis šių parodymų buvo akivaizdžiai melagingi. Visų pirma, policijos pareigūnas A. B. nurodė, jog matė mane važiuojantį automobiliu, kurio langai buvo atidaryti. Tokie pareigūno parodymai teismui iškart turėjo sukelti abejonių, nes užmiestyje automobilio greitis yra pakankamai didelis ir važiuoti atidarytu langu yra tikrai nepatogu, antra - aš negalėjau važiuoti atidarytu langu, nes D. P. automobilio langai sugedę - jie neatsidaro. Be to A. B. nurodė, kad darant garso įrašą, visada apie tai informuoja pažeidėją, tačiau perklausius garso įrašą, įspėjimas nebuvo užfiksuotas. Pareigūno parodymai, jog kartais perspėja prieš įjungiant garso įrašymo įrenginį, teismo turėjo būti įvertinti kritiškai, kaip siekis pateisinti netinkamą norminių aktų laikymąsi, tačiau teismas įrodymus, keliančius abejones jų patikimu vertino atvirkščiai nei to reikalauja procesinis įstatymas. Vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, pažymėtina tai, jog pagal baudžiamojo proceso 20 str. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo"), tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme") ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos „Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673" 35 p. nurodyta, kad „Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įrašymo aparatūra, asmenį reikia apie tai įspėti". Esant tokiems norminio akto reikalavimams, ir nesant patikimų įrodymų, jog garso įrašas darytas laikantis norminių aktų reikalavimo, teismas negalėjo remtis šiuo įrašu, nes jis gautas ne norminiuose aktuose nurodytu būdu ir akivaizdžiai pažeidžia jo, t.y. V. C. teises. Be to teismas, vertindamas šį įrašą, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog garso įrašas paneigia jo parodymus. Tiek teisme, tiek sulaikius pareigūnams, nurodė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tačiau nenurodė ir negalėjo nurodyti, jog automobilį vairavo neblaivus - nes prie vairo sėdo pasitikrinęs alkotesteriu, o alkoholį vartojo prieš pat tikrinant pareigūnams, todėl remiantis pareigūnų man nustatytu neblaivumu, po to kai jis ką tik buvo išgėręs alaus, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog prieš tai vairavo automobilį neblaivus.