Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-387-341/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
2-387-341/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03624-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės
Atsakovas
Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“
Civilinė byla Nr. 2-387-341/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03624-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 22.1.; 30.12.2.; 99.7; 113.1; 114.9.3; 114.11.; 116.1.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Anželikai Tankevič,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Valentinai Kundinovič,

dalyvaujant trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos atstovui - A. K.,

nedalyvaujant Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijai dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, siekdamas apginti savivaldybės nuosavybę nuo kitų asmenų neteisėto valdymo, vadovaudamasis LR CK 4.23, 4.35, 4.95, 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.629 str., teismo prašo iškeldinti Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų (vaikų darželio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., inv. Nr. 19880, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), statinio pažymėjimas plane 1C1/b). Ieškinyje nurodė, kad 2010-07-12 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-460-723/2010 (dėl 2007-02-06 Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 229-01 nutraukimo) priėmė sprendimą „Nutraukti prieš terminą 2007-02-26 Savivaldybės turto panaudos sutartį Nr. 229-01, kuri sudaryta taip Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (panaudos davėjo) ir Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ (panaudos gavėjo)“. 2011-09-27 Vilniaus apygardos teismas 2010-07-12 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2007-02-26 Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 229-01 10.7 p. nustatyta, kad panaudos gavėjas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ privalo panaudos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus prieš terminą, grąžinti daiktą panaudos davėjui tos būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, su visais atliktais pagerinimo elementais, neatskiriamais nuo daikto“.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštais 2011-11-10 Nr. A33-5533-(4.25), 2011-12-02 Nr. A33-6022-(4.25), 2011-12-09 Nr. A33-6117-(7.2) bei 2011-12-20 Nr. A33-6293-(4.25) kreipėsi į panaudos gavėją - Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ dėl pastato-vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. grąžinimo. Atsakovas 2011-12-01 ir 2011-12-14 raštais atsisakė grąžinti Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teisė priklausantį pastatą, motyvuoja tuo, kad įsiteisėjusiame 2010-07-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime „nėra numatytas atsakovo iškeldinimas“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d. „Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią“, pagal 6.200 str. 1 d. „Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai“, pagal 6.205 str. „Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą“. Civilinio kodekso 6.629 str. nustato, kad „Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės“. Nekilnojamojo turto registre minėtas pastatas-vaikų darželis ir kiemo statiniai registruoti Vilniaus rajono savivaldybės vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad ieškovas kaip savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą, todėl prašo iškeldinti atsakovą ir grąžinti pastatą Vilniaus rajono savivaldybei. Į teismą dėl turto grąžinimo panaudos davėjui kreipėsi pagal Turto valdymo ir naudojimo įstatymą. Nurodė, kad turtas priklauso savivaldybei, Riešės seniūnija yra panaudos davėjas. Prašė ieškinį tenkinti, iškeldinti atsakovą.

Atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki birželio mėnesio dėl fondo direktorės ligos ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad neatvykimas į teismą dėl ligos nėra laikomas svarbia priežastimi, prašyme nurodytos priežastys yra ilgalaikio pobūdžio, į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, galintis pasirūpinti tinkamu atstovavimu, todėl atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 62-63), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka dėl šių motyvų:

1. 2005-04-14 savivaldos įstatymo Nr. X-160 17 str. 26 p. ir vėlesnėse savivaldos įstatymo redakcijose - 16 str. 26 p. išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra: „priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose.“ Minimas (duomenys neskelbtini) pastatas yra įregistruotas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos vardu, todėl tik šio pastato savininkas - savivaldybės taryba turėjo teisę priimti sprendimą dėl atsakovo iškeldinimo iš minėto pastato. Šių funkcijų taryba negali perkelti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, o ši negali savintis savivaldybės tarybos funkcijų. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį prašo atmesti, kadangi nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nei Riešės seniūnija neturi nuosavybės teisių į šį pastatą, negali savintis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos funkcijų ir negali reikšti jokių pretenzijų atsakovui.

2. Pareikštame ieškinyje nieko neminima, kad Vilniaus rajono savivaldybę ir atsakovą nuo 1998 m. siejo teisiniai santykiai, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) esantis pastatas buvo pagerintas iš esmės, jo pagerinimo vertė viršijo pastato likutinę vertę. Ginčas dėl pagerinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra užbaigtas. Ieškovu pasivadinęs Vilniaus rajono savivaldybės padalinys raštu grasino iškeldinti Fondą iš ginčo pastato, tačiau atsisakė spręsti pastato pagerinimo klausimus, nors Fondas siūlė išspręsti šį klausimą taikiu būdu, kompensuojant nors dalį investicijų į pastatą. Jei Fondas būtų iškeldintas iš minėto pastato, neišsprendus pagerinimų atlyginimo klausimo, Vilniaus rajono savivaldybės taryba neteisėtai praturtėtų. Neišsprendus ginčo pastato pagerinimų klausimo, Fondo iškeldinimas iš ginčo pastato yra negalimas ir pažeistų Fondo teises, todėl prašo CPK 163 str. 3 p. pagrindu nenagrinėti šios bylos, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2623-232/2012.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos atstovė su ieškinio reikalavimu sutiko, paaiškino, jog seniūnija yra savivaldybės struktūrinis padalinys, vykdantis administracines funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre Vilniaus rajono savivaldybės vardu nuosavybės teise įregistruotas pastatas – vaikų darželis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (kiemo aikštele, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r., sav. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34, 115-116). 2007-02-06 Savivaldybės turto panaudos sutartimi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnija perdavė atsakovui LPF „Padėkime vaikams ir seneliams“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis aukščiau paminėtą savivaldybės turtą iki 2012-02-01 (b.l. 30-32). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimu patenkinus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį tarp šalių 2007-02-26 sudaryta Savivaldybės turto panaudos sutartis Nr. 229-01 nutraukta prieš terminą (b.l. 4-22). Minėtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2011-09-27 nutartimi paliktas nepakeistas (b.l. 23-29).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011-11-10 išsiuntė atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“ raštą, kuriuo prašė iki 2011-11-21 pagal perdavimo –perėmimo aktą grąžinti vaikų darželį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l. 35). Pakartotinis raginimas atsakovui išsiųstas 2011-12-02, jame raginama iki 2011-12-14 pranešti apie turto priėmimo-perdavimo datą ir grąžinti turtą (b.l. 36). Atsakydamas į minėtus ieškovo pranešimus advokatas J. B. bei Fondo direktorė O. K. nurodė, jog teismo sprendime dėl 2007-02-06 panaudos sutarties nutraukimo nėra numatytas atsakovo iškeldinimas, be to ginčo pastato grąžinimą atsakovas susiejo su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamu ginču dėl pastato pagerinimų ir su byla dėl apmokėjimo už suteiktas globos paslaugas (b.l. 39-42). Iš šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovo ieškovui pateiktos ginčo išsprendimo sąlygos ieškovui buvo nepriimtinos (b.l. 37-38).

CK 6.629 str. 1 d. numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Tarp šalių sudarytos turto panaudos sutarties 10.7. punkte taipogi numatyta, jog panaudos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus prieš terminą panaudos gavėjas privalo grąžinti daiktą panaudos davėjui tos būklės, kokios jam buvo perduotas (...).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37, 4.39 str.). CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Atsakovas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 26 p., numatančiu, kad sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas (...), yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, nurodė, kad tik Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kaip turto savininkė turėjo teisę priimti sprendimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo pastato. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

Visų pirma, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pastatai, iš kurių ieškovas prašo iškeldinti atsakovą nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė panaudos sutarties nutraukimui, t.y. priėmė sprendimą dėl šio turto disponavimo (b.l. 81-100, 127-128), be to klausimas dėl panaudos sutarties nutraukimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-460-723/2010 matyti, jog ieškinį šioje byloje taipogi pareiškė Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Sutarties nutraukimo pasekmės numatytos sutarties 10.7 punkte, t.y. panaudos gavėjas, prieš terminą nutraukus sutartį, įsipareigojo grąžinti daiktą panaudos davėjui. Šio įsipareigojimo nevykdymas yra susijęs ne su turto disponavimo teisės, o su teisės valdyti bei naudoti nuosavybės teise priklausantį turtą pažeidimu. Pagal vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 p., savivaldybės taryba yra atstovaujamoji, o savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (minėto įstatymo 29 str. 9 d. 1 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo argumentas, jog dėl atsakovo iškeldinimo savivaldybės taryba turėjo priimti atskirą sprendimą, ir kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi teisės pareikšti pretenzijos atsakovui, laikytinas nepagrįstu.

Teismas taipogi nesutinka ir su teiginiu, jog atsakovo iškeldinimas iš ginčo pastato negalimas neišsprendus ginčo dėl pastato pagerinimo. Iš byloje esančio neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2012-01-26 sprendimo matyti, kad Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ ieškiniu prašo konstatuoti, kad 2007-02-06 savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 229-01 11 p., numatantis, kad „panaudos gavėjo lėšos, panaudotos daiktui pagerinti ar pertvarkyti, neatlyginamos“ yra niekinis bei priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 269846,01 Lt (b.l. 65-71). Tokių reikalavimų išsprendimas nėra susijęs su teise naudotis ginčo patalpomis, todėl atsakovo nurodytoje byloje priimtas sprendimas neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, t.y., kad 2011-09-27 įsiteisėjo 2010-07-12 sprendimas dėl 2007-02-06 turto panaudos sutarties nutraukimo ir atsakovas neteko ginčo patalpų valdymo bei naudojimosi teisių, byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis bei į tai, kad atsakovas gera valia išsikelti iš patalpų nesutinka, ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinys tenkintinas, atsakovas Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ iškeldintinas su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų (vaikų darželio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (LR CK 1.138 str., 6.629 str., 4.37 str., 4.39 str., 4.98 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 139 Lt žyminio mokesčio ir 30,15 Lt pašto išlaidų (CPK LR 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ (į.k. 9202437) su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų (vaikų darželio, inv. Nr. 19880, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)Vilniaus r.).

Priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ 169,15 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas