Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1852-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
2A-1852-601/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00424-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
V. M., J. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
M. P.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centrui, UAB „EVVI“
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1852-601/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00424-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 99.5; 99.7; 99.9; 121.18; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir J. M. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, veikiančios pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliojimą, apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., J. M., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui, UAB „EVVI“ dėl administracinių aktų, žemės sklypo plano, pirkimo-pardavimo sutarties bei perdavimo-priėmimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš dalies panaikinti atsakovo NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus (toliau – Žemėtvarkos skyrius) vedėjos 2011-08-29 įsakymą Nr. 20VĮ-1477 dalyje dėl priedo 2 p., kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruojamas žemės sklypas, esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,1155 ha, ir šio įsakymo pagrindu įregistruotus žemės sklypo, u/n Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Taip pat iš dalies panaikinti NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-09-26 įsakymą Nr. 20VĮ-1652 „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo“, dalyje dėl priedo 1 p., kuriame nurodyta, jog atsakovui V. M. parduodamas 0,1155 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini). Panaikinti 2011-05-06 UAB „EVVI“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, 2011-08-16, suderintą su NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja I. K., taip pat panaikinti 2011-10-12 žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6631 bei 2011-10-12 perdavimo–priėmimo aktą Nr. ŽM-570 bei priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė su atsakovais V. M. bei J. M. nuo 1988 metų bendrai naudojosi 3 arų ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu prie ieškovės ir atsakovų namų valda, ieškovė pasistačiusi šiltnamį, pasidariusi daržą. Nors šis žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, jie su atsakovais sklypu naudojosi pagal nusistovėjusią tvarką. Žemės sklypas yra kiemo vidury, jis yra aiškiai atskirtas nuo V. M. gyvenamojo namo, jį nuo atsakovų namų valdos skiria asfaltuotas kelias, o prie jo netoli yra ieškovės ūkinis pastatas. 2012 m. kovo 25 d. iš atsakovo V. M. sužinojo, kad jam Žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu buvo leista ne aukciono tvarka įsigyti šį žemės sklypą, kaip naudojamą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, o 2012 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įsigijo iš valstybės 0,1155 ha ploto žemės sklypą (tame tarpe ir bendrai naudojamą 3 a. sklypą), esantį adresu Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini).

Atsakovė NŽT prie ŽŪM, atstovaujama Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus su ieškiniu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Marijampolės AVA 1999 m. įsakymu Nr. 468 ŽM patvirtintame Marijampolės rajono Liudvinavo seniūnijos Želsvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti ir paženklinti keturi asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių bendras plotas 3,00 ha. Tačiau asmeninio ūkio paženklinimo–parodymo akte nenurodyta, kad V. M. buvo suformuotas ir paženklintas namų valdos žemės sklypas.

Atsiliepimas

Atsakovai V. M. ir J. M. su ieškiniu nesutinka visiškai. Ieškovė kreipdamasi į teismą yra praleidusi 1 mėnesio senaties terminą skundui dėl administracinių aktų, paduoti. Ieškovė ir atsakovai seniai naudojosi 3 a. žemės sklypu, tačiau dėl žemės išsipirkimo M. P. į Žemėtvarkos skyrių nesikreipė, ji yra išsipirkusi 3 ha žemės sklypą (tame tarpe ir namų valdos žemę) iš valstybės.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai (t. 2 b. l. 39-43).

Panaikino atsakovo NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-08-29 įsakymą Nr. 20VĮ-1477 dalyje dėl priedo 2 p., kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruojamas žemės sklypas, esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1155 ha, ir šio įsakymo pagrindu įregistruotus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Panaikino NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-09-26 įsakymą Nr. 20VĮ-1652 „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimo“, dalyje dėl priedo 1 p., kuriame nurodyta, jog atsakovui V. M. parduodamas 0,1155 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini). Panaikino 2011-05-06 trečiojo asmens UAB „EVVI“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, 2011-08-16 suderintą su NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja I. K..Panaikino 2011-10-12 žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6631, sudarytą tarp atsakovų V. M. ir J. M. bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus ir jos pagrindu 2011-10-12 sudarytą perdavimo–priėmimo aktą Nr. ŽM-570.Taikė restituciją ir grąžino valstybei nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), o atsakovams V. M. ir J. M. už ginčo žemės sklypą valstybei sumokėtus 956 Lt. Priteisė ieškovei M. P., gyv. Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. M. ir J. M., gyvenančių Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) ir NŽT prie ŽŪM, atstovaujamos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis, t. y. po 36 Lt žyminio mokesčio, po 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 233,24 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.Įsiteisėjus teismo sprendimui pavedė VMI prie FM grąžinti ieškovei M. P. gyv. Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), 28 Lt jos permokėto žyminio mokesčio (2012-05-08 mokėjimo kvitas 100 Lt sumai).Priteisė valstybei iš atsakovų V. M., J. M. ir NŽT prie ŽŪM, atstovaujamos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus lygiomis dalimis, t. y. po 23,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į VMI prie FM į. k. 8872567 sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini), o atsakovai V. M. ir J. M. – Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini). Šiuose sklypuose yra jų gyvenamieji namai ir kiti statiniai. Ieškovė kartu su atsakovais nuo 1988 metų bendrai naudojosi valstybiniu 3 arų žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu netoli atsakovų bei ieškovės namų valdų. Teismas laikė, kad ieškovė turi subjektinę teisę ginčyti valstybinės institucijos priimtus aktus ir jų pagrindu trečiųjų asmenų sudarytą ir jos teises pažeidžiantį sandorį, kadangi nors jos namų valda yra suformuota ir ji žemę prie savo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų iš valstybės yra išsipirkusi, tačiau jos prašymu ji bus įrašyta į asmenų, pageidaujančių įsigyti ginčo žemės sklypą iš valstybės Želsvos kadastro vietovėje. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams suteiktas bendras žemės sklypo plotas yra 0,1155 ha, o užstatytas žemės sklypas plotas 0,0685 ha, sprendė, kad atsakovams suformuotas ženkliai didesnio ploto žemės sklypas, nei reikiamas gyvenamajam namui ir prie jo esantiems statiniams eksploatuoti. Teismas vadovavosi Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatomis. Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami arba parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Pažymėjo, kad atsakovams be aukciono parduotas namų valdos žemės sklypas tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas nebuvo, žemė sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) prie V. M. nuosavybės teise priklausančių statinių ribos bei plotas teritorijų planavimo dokumente nustatytas nebuvo. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovams parduotas 3 arų žemės sklypas jiems priklausančiais statiniais užstatytas nebuvo, duomenų, kad jie tarnautų pastatams taip pat nėra, todėl teismas manė, kad 3 arų sklypas nebuvo būtinas atsakovų pastatams eksploatuoti. Pažymėjo teismas, kad nuo atsakovų namų valdos jį skiria asfaltuotas kelias. Teismas darė išvadą, kad neįvykdžius Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 14 p. reikalavimų Žemėtvarkos skyrius negalėjo suderinti atsakovo V. M. užsakymu UAB „EVVI“ parengto minėto žemės sklypo plano ir priimti sprendimo nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (kaip ir negalėjo ginčo sklypo be aukciono parduoti atsakovams). Žemėtvarkos skyrius, 2011 metais gavęs atsakovo V. M. prašymą leisti iš valstybės išsipirkti prie namų valdos esantį sklypą, turėjo atlikti minėto Vyriausybės nutarimo 14 p. numatytą procedūrą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir NŽT prie ŽŪM l. e. p. direktoriaus pavaduotojo A. B. 2012-07-09 rašto Nr. 1SS-(10.5)-1227 matyti, kad tokia procedūra atlikta nebuvo. Teismas atsakovės samprotavimus, kad ieškovei buvo leista išsipirkti namų valdą tokiomis pačiomis sąlygomis, atmetė kaip neturinčius teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendė, kad skundžiami Žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymai, UAB „EVVI“ parengtas ginčo sklypo planas, kadastriniai matavimai bei jo pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis naikintini, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Dėl senaties termino nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė dar iki 2012-03-25 turėjo pakankamai informacijos apie ginčo įvykius, su kuriais ji sieja savo teisių pažeidimą, kad galėtų įstatyme nustatytu terminu kreiptis į teismą. Ieškovė nuo 1988 metų nepertraukiamai naudojosi ginčo sklypu (ten turėjo daržą, šiltnamį), todėl neturėdama pagrįstų įtarimų apie įvykusį žemės privatizavimą, neturėjo pagrindo nuolatos tikrintis duomenis apie šią žemę Nekilnojamojo turto registre. Kad atsakovai ją būtų informavę apie priimtus aktus ir sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį anksčiau kaip 2013-03-25, byloje nėra. Teismui nustačius, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti iš atsakovo V. M. 2012 m kovo 25 d., o į Žemėtvarkos skyrių ir administracinį teismą su skundu kreipėsi 2012-04-24, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų motyvus, jog ieškovė praleido ABTĮ 33 str. 1 d., CK 1.124 str. nustatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti. Taip pat kaip nepagrįstus vertino atsakovų argumentus, kad ieškovė apie ginčijamus aktus turėjo realią galimybę sužinoti nuo tos dienos, kurią sutartis buvo įregistruota viešame registre, t. y. 2011-10-17. Viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis. Dėl restitucijos taikymo teismas pažymėjo, kad panaikinus 2011-10-12 pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. 6631, atsakovams V. M. ir J. M. grąžintina jų už žemę sumokėti 956 Lt, o į valstybės fondą sugrąžintinas 0,1155 ha žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), esantis Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini). Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų, M. P. šioje byloje patyrė 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, antstolei S. Ž. sumokėjo 466,48 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovų šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad naikintinas sandoris yra dvišalis, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų sutuoktinių V. M. ir J. M. ir Žemėtvarkos skyriaus, atsakovams V. M. ir J. M. išaiškinant, jog dėl Žemėtvarkos skyriaus veiksmų patirtą žalą (jei ją patyrė) jie turi teisę išsiieškoti įstatymų nustatytą tvarka. Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 4 p. teismas pažymėjo, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ir ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

Atsakovai V. M. ir J. M. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolė rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-570/2013 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. M. ir J. M. arba jas sumažinant. Prašė atsakovo V. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, žyminio mokesčio sumą ir išlaidas už apeliacinio skundo surašymą (t. 2, b. l. 45-50).

Motyvuose nurodė:

Teismas, priteisdamas ieškovės naudai 36 Lt žyminio mokesčio, 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 233,24 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 23,25 Lt, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas negali būti vien tik formalus veiksmas. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir į teismų praktikoje numatytomis aplinkybėmis: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.500 Lt išlaidų patirta už prašymų Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centrui surašymą, tačiau šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovų, kadangi jos nėra susijusios tiesiogiai su atsakovais. Neprotinga ir neteisinga priteisti išlaidas, kurios susijusios su kitam atsakovui – NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui teiktais prašymais ir jo priimtais sprendimais. 300 Lt išlaidos, patirtos už skundo dėl NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus priimto sprendimo, netenkinus jų pateikto prašymo surašymą, taip pat nepagrįstos, nes su atsakovais V. M. ir J. M. (dėl jų veikimo ar neveikimo) nėra susijusios. 2700 Lt patirta už su ginču susijusių teisės aktų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjimą, skundo surašymą, prašymo pratęsti procesinį terminą, patikslinto skundo surašymą. Ieškovas detaliau nedetalizuoja, kaip paskirstomos šios išlaidos. Šios išlaidos nebuvo būtinos ir atsirado dėl to, kad ieškovui neatlikus procesinių veiksmų per nustatytą teminą, teismo buvo prašoma tokį terminą pratęsti. Skundo patikslinimas susijęs išimtinai su ieškovu ir netinkamu procesinio dokumento parengimu (ieškovas netinkamai pateikė pirminį skundą). 600 Lt išlaidos už patikslinto ieškinio surašymą yra nepagrįstos, nes išlaidos susidarė ieškovams pateikus įstatymo reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą (pateikti įstatymo reikalavimų atitinkantį ieškinį) ir susidarė dėl ieškovo netinkamo veikimo. Ieškovė pateikė 450 Lt už 1,5 valandos atstovavimo teisme, tačiau pagal Rekomendaciją už vieną valandą atstovavimo teisme rekomenduojama maksimali suma yra 0,15, todėl 1,5 val. sudarytų 225 Lt sumą.Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, privalėjo atsižvelgti, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovės NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo. Ginčo sutarties panaikinimas yra kito atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo pasekmė, t. y. ginčo sutartis panaikinta tik dėl to, kad buvo panaikinti iš dalies NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus priimti sprendimai, kurie buvo pagrindas ginčo sutarčiai sudaryti. Neprotinga ir neteisinga teismo pozicija, kad dėl NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus veiksmų patirtą žalą atsakovai turi teisę išieškoti įstatymo nustatyta tvarka, esant galimybei bylinėjimosi išlaidas paskirstyti šioje byloje, šio klausimo nagrinėjimą palikti spręsti kitoje byloje.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad išlaidos susidarė, kadangi neva atsakovai pažeidė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko jie kreipėsi į antstolį. Tačiau tai tik subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nuomonė, jokio pagrindo 466,48 Lt išlaidų antstolės veiksmams apmokėti nebuvo, nes ieškovės pareiškimas iš esmės buvo atmestas.

Apeliantė (atsakovė) NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-570/2013 pakeisti, sumažinant teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų, dydį bei nepriteisti išlaidas valstybei susijusias su procesinių dokumentų įtekimu.

Šalies argumentai

Motyvuose nurodė:

Nepriteistinos iš atsakovės 233,24 Lt išlaidos (iš viso 466,48), kurias ieškovė patyrė antstolei S. Ž. sumokėdama dėl būtinųjų vykdymo išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovei NŽT prie ŽŪM nebuvo uždrausta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su ginčo žemės sklypu.V. M. ir J. M. už ginčo žemės sklypą sumokėjo 956 Lt, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų po 2 500 Lt yra neproporcingai didelės ir vadovaujantis Rekomendacijose nurodytais kriterijais jos turėtų būti sumažinamos.Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo surašymas 450 Lt, tačiau NŽT prie ŽŪM sutiko, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų neginčijo, todėl šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturėtų būti iš jos priteisiamos. Nepagrįstos 2 700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro su ginču susijusių teisės aktų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjimas skundo, prašymo pratęsti procesinį terminą, patikslinto skundo surašymas, kadangi pati atsakovė yra nurodžiusi su ginču susijusių teisės aktų pažeidimus ir pateikusi su patikslintu ieškiniu, todėl byla nebuvo sudėtinga, kuriai reikia specialaus pasiruošimo. Patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant. Be to, su ginču susijusių teisės aktų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjimas, skundo, prašymo pratęsti procesinį terminą, patikslinto skundo surašymas nereikalavo specialių žinių.Teismas, spręsdamas pareikštų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vertino juos bei juose pateiktus duomenis apie patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį. Keistina sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurias teismas valstybei neteisingai priteisė iš atsakovo. Atsižvelgiant į priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, į tai, kad šiuo atveju buvo pažeisti valstybės interesai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

Ieškovė į atsakovų V. M. ir J. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 69-72).

Motyvuose nurodė:

Tai, kad NŽT prie ŽŪM teritorinis skyrius priėmė tam tikrus sprendinius, savaime nereiškia, kad apeliantai turėjo nesidomėti reikalavimais, kurie keliami kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimui. Dėl apeliantų nesąžiningumo ir nesidomėjimo teisės aktų reikalavimais tenka pareiga atlyginti visas su ginču susijusias išlaidas, kadangi būtent dėl jų veiksmų –neteisėtai priskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypą prie namų valdos ir kilo civilinis ginčas.Procesinių dokumentų – pratęsti procesinį terminą, patikslinto skundo surašymas nebuvo netinkamas, tiesiog buvo sąlygotas teisės aktais nustatyto itin trumpo termino administraciniams aktams ginčyti. Patikslintas ieškinys buvo rengiamas ne dėl to, jog buvo pateiktas įstatymų reikalavimus neatitinkantis procesinis dokumentas, o todėl, kad vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2012 m. liepos 10 d. nutartimi, ginčas buvo priskirtas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliantai klaidingai interpretuoja prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Vyko šeši posėdžiai, minimaliausia teisinių paslaugų trukmė galėtų būti laikoma – 3 val., už kurias maksimalus priteistinas išlaidų už advokato paslaugas dydis – 450 Lt. Nurodyta patirtų atstovavimo išlaidų suma atitinka Rekomendacijų dydį.Nepagrįstas teiginys, kad ginčas kilo dėl kito atsakovo priimtų sprendimų, todėl nepagrįstai priteistos išlaidos iš atsakovų V. M. ir J. M., kadangi būtent apeliantai nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, taigi, teisminį nagrinėjimą, kuris tęsėsi net šešis teismo posėdžius, sąlygojo būtent apeliantai. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2019-374/2013, kuria panaikinta nutartis dėl baudos V. M. ir J. M. skyrimo, buvo panaikinta tik dėl procesinių terminų vykdymo procese nesilaikymo, o apeliantų pateiktoje 2013 m. gegužės 22 d. nutartyje net nebuvo tiriamos aplinkybės, ar V. M. ir J. M. pažeidžia nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės NŽT prie ŽŪM apeliacinį skundą prašo atmesti NŽT prie ŽŪM apeliacinį skundą dėl 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, likusioje dalyje apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Priteisti iš NŽT prie ŽŪM turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 76-80).

Motyvuose nurodė:

Sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad skyrius nebuvo subjektas, dėl kurio neteisėtų veiksmų būtų tekę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jis palaikė šį ieškovės reikalavimą, todėl dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tarp ieškovės ir atsakovo skyriaus nebuvo priešingų interesų ir minėtos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovų V. M. ir J. M..Nepagrįsta aplinkybė, kad advokato išlaidos yra neproporcingai didelės atsižvelgiant į už ginčo sklypą sumokėtą 956 Lt sumą. Sumokėta už ginčo sklypą buvo tokio dydžio būtent todėl, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus žemės sklypas buvo parduotas lengvatinėmis sąlygomis. Rekomendacijų 2 p. nurodyta, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į tam tikrus kriterijus, vienas iš jų būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Advokatės D. V. darbo vieta registruota Kaune, o ginčas priskirtas Marijampolės rajono apylinkės teismui, todėl siekiant tęsti atstovavimą minėtame ginče, advokatei teko vykti į teismo posėdžius, vykusius kitame nei jos registruota darbo vieta mieste.Apelianto teiginys, kad bylos aplinkybės pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, yra visiškai nepagrįstas. Advokatės D. V. kontorai teko aiškintis susidariusią faktinę situaciją, siunčiant prašymus dėl informacijos suteikimo bei kopijų išdavimo. Ieškovė privalėjo apskųsti skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. atsakymą Nr. 20SS-(14.20.45.)-435 ir pažeistas teises ginti teisme, ruošiant naujus procesinius dokumentus, tinkamai rengiant jų priedus. Kilęs ginčas reglamentuoja sudėtingus tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismine praktika ginčus – kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą. Siekiant nustatyti valstybės institucijų padarytas klaidas bei teisės aktų pažeidimus, būtina turėti specialiųjų žinių, įsigilinti ir išmanyti Lietuvoje vykstančią žemės reformą, todėl ginčas laikytinas sudėtingu.Skyrius yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo – žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtų išlaidų paskirstymo ieškovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo, palieka minėtą klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 5 000 Lt (- 500 Lt už prašymų surašymą Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centras; - 300 Lt už skundo surašymą Nacionalinei žemės tarnybai; - 2 700 Lt už teisės aktų, teisminės praktikos nagrinėjimą, skundo surašymą, prašymo pratęsti terminą, patikslinto skundo surašymą; - 600 Lt už patikslinto ieškinio surašymą; - 450 Lt už atskirojo skundo surašymą; - 450 Lt už atstovavimą teisme) turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė taip: iš atsakovų V. M. ir J. M. priteisė 2 500 Lt, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė) priteisė 2 500 Lt.

Apeliantai ginčija priteistų išlaidų dydį motyvuodami tuo, kad dalis išlaidų susidarė dėl ieškovo netinkamo veikimo (skundų, ieškinio tikslinimas) bei neatsižvelgta į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos); 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-212/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei išlaidas už advokato teisines paslaugas iš atsakovų, neatsižvelgė į Rekomendacijose ir CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. teismas nepagrįstai daug priteisė už prašymų surašymą Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centras (500 Lt), už skundo surašymą Nacionalinei žemės tarnybai (300 Lt), už teisės aktų, teisminės praktikos nagrinėjimą, skundo surašymą, prašymo pratęsti terminą, patikslinto skundo surašymą (2 700 Lt), už patikslinto ieškinio surašymą (600 Lt), todėl šioje dalyje priteistinos išlaidos mažintinos. Už atskirojo skundo surašymą (450 Lt) ir atstovavimą teisme (450 Lt) (vyko 6 teismo posėdžiai, kurių bendras laikas apie 8 val.) pagrįstai priteistos ieškovės prašomos sumos. Teisėjų kolegija, mažindama priteistinų ieškovei išlaidų sumą už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgia į tai, kad buvo pareikšti keturi reikalavimai, byla nagrinėjama daugiau kaip metai laiko, reikalinga buvo rinkti daug dokumentų, teisminis nagrinėjimas vyko ne advokatės darbo vietoje, į tai, kad byla buvo pakankamai sudėtinga (tai lemia ginčo esmė, buvo sprendžiamas teismingumo klausimas, byla perduota iš administracinio teismo į bendros kompetencijos teismą) ir sprendžia, kad priteistinų išlaidų dydis mažintinas nežymiai, t. y. iki 4 000 Lt.

Nepagrįstais laikytini apeliantų V. M. ir J. M. argumentai, kad išlaidos už prašymų surašymą Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centras (500 Lt), už skundo surašymą Nacionalinei žemės tarnybai (300 Lt) nėra susiję su jais. Pažymėtina, kad būtent dėl to, kad jiems buvo suformuotas ir parduotas žemės sklypas kilo ginčas, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei rinkti dokumentus ginčo sprendimui. Kaip matyti, ginčas buvo sprendžiamas teisminiu būdu ir būtent atsakovai nesutiko su ieškiniu (atsakovė sutiko), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad minėtos išlaidos nėra susijusios su šio ginčo sprendimu.

Nepagrįstu laikytinas apeliantų V. M. ir J. M. argumentas, kad nepagrįstai iš jų teismas priteisė pusė visų išlaidų (atsakovės atžvilgiu pareikšta daugiau reikalavimų). Pažymėtina, kad atsakovės nepagrįstų sprendimų priėmimą iniciavo atsakovai (jie kreipėsi dėl žemės pirkimo), o kilus ginčui nesprendė jo taikiai, privertė ieškovę bylinėtis, nesutiko su ieškiniu, kai, tuo tarpu, atsakovė sutiko su ieškiniu, kas leidžia daryti išvadą, jog šioje dalyje išlaidų paskirstymas yra teisingas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, kad išlaidos už atskirojo skundo surašymą (450 Lt) priteistinos iš vienų atsakovų, nes būtent dėl atsakovams nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo surašytas atskirasis skundas, kuris buvo patenkintas – atsakovams V. M. ir J. M. uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistinos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti iš atsakovų V. M. ir J. M. mažintinos iki 2 225 Lt, o iš atsakovės - iki 1 775 Lt.

Dėl 466,48 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės prašomas priteisti būtinąsias vykdymo išlaidas (466,48 Lt), kurias patyrė prašydama pas antstolę vykdyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes neva atsakovai nesilaiko jiems taikytų draudimų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos nepriskirtinos prie išlaidų, kurios numatytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes tai yra vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje, kurių išieškojimui nustatyta tam tikra tvarka (CPK 611 str.; vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 str. 1 d.)).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šių vykdymo išlaidų priteisimo naikintinas ir šios ieškovės turėtos vykdymo išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovės.

Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad ji yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai iš jos priteisė šias bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundu argumentu nesutinka, nes CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikytinas tik tuo atveju (toje bylos dalyje), kai ieškinys paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą, o šiuo atveju ieškovė M. P. pateikė ieškinį gindama savo interesus (gynė savo pažeistas teises). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė valstybei 23,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų V. M. ir J. M. 500 Lt už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš apeliantų priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovų V. M. ir J. M. apeliacinis skundas buvo iš dalies atmestas, į atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo sudėtingumą (nesudėtingas), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 300 Lt. Taigi, iš atsakovų V. M. ir J. M. ieškovei priteistina po 150 Lt jos turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovui V. M. grąžintinas jo 2013 m. birželio 27 d. sumokėtas 84 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 44), nes už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ne dėl ginčo esmės) žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 str. 2 d., 4 d., 321 str. 2 d.; CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies pakeisti.

Sumažinti priteistas ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2 225 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių litų), o iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iki 1 775 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių litų).

Panaikinti sprendimo dalį dėl 233,24 Lt (dviejų šimtų trisdešimt trijų litų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų V. M., J. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo 2013 m. birželio 27 d. sumokėtą 84 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) žyminį mokestį valstybei.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasIzolda Nėnienė