- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-582-370/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00555-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“
- Ieškovas
- Namo
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Pavlidis ir Ko“, V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIA SPORTAS“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pavlidis ir Ko“, V. Š. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VIA SPORTAS“ (toliau – ir atsakovė) 551 656,19 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas ieškinio reikalavimų dalies ir bylos dalis dėl reikalavimo priteisti 145 591,14 Eur nuostolių atlyginimą nutraukta.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino ieškovės ir atsakovės prašymą, patvirtino 2021 m. balandžio 14 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis) joje nustatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2024 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo. Nurodė, kad atsakovė pagal taikos sutartį neįvykdė 111 000 Eur vertės įsipareigojimų. Visi taikos sutarties 2 – 12 punktuose numatyti objekto statybos darbų trūkumai privalėjo atsakovės būti pašalinti per 6 – 12 mėnesių laikotarpį nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Atsakovė iki šios dienos nėra tinkamai įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi prieš daugiau nei dvejus metus. Atsakovė, neįvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, privalo sumokėti ieškovei 111 000 Eur dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepime prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad ji yra pradėjusi vykdyti taikos sutartyje aptartus darbus, tačiau dėl ieškovės neveikimo, sąmoningo trukdymo atsakovei atlikti darbus ir nesugebėjimo laiku vykdyti savo įsipareigojimų, atsakovė objektyviai negali užbaigti darbų. Taikos sutartimi sulygti darbai dėl eksploatuojamų terasų buvo įvykdyti, tačiau buvo nustatyti trūkumai, kuriuos atsakovė įsipareigojo pašalinti per dvi savaites nuo 2024 m. gegužės 27 d. Tinkuoto fasado ir klijuotų plytelių fasado trūkumų šalinimo darbai bus atlikti iki 2024 m. spalio 30 d. Balkonų trūkumų šalinimo darbai bus vykdomi iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė negali vykdyti apsauginių atitvarų už vitrininių langų įrengimo darbų dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė nepagrįstai atsisako tvirtinti šiems darbams atlikti skirtą apsauginių atitvarų schemą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą patenkino, nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.2 – 3.4, 4.2 – 4.3, 5.2 – 5.3, 7.2 – 7.4, 11.2 – 11.3 ir 12.2 – 12.3 punktų priverstinio vykdymo.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama taikos sutarties 3.2 – 3.4 punktus, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos, įsigaliojimo, turėjo pašalinti eksploatuojamų terasų darbų trūkumus, o trūkumų nepašalinus laiku arba darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 10 000 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama taikos sutarties 4.2 – 4.3 punktus, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos, įsigaliojimo, turėjo pašalinti fasado darbų trūkumus, o trūkumų nepašalinus laiku arba darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 10 000 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama taikos sutarties 5.2 – 5.3 punktus, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos, įsigaliojimo, turėjo pašalinti klijuotų fasado plytelių darbų trūkumus, o trūkumų nepašalinus laiku arba darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 12 000 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama taikos sutarties 7.2 – 7.4 punktus, ne vėliau kaip per 1 metus nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos, įsigaliojimo, turėjo pašalinti balkonų darbų trūkumus, o trūkumų nepašalinus laiku arba darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 35 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad atsakovė, vykdydama taikos sutarties 11.2 – 11.3 punktus, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos, įsigaliojimo, turėjo pašalinti apsauginių atitvarų už vitrininių langų darbų trūkumus, o trūkumų nepašalinus laiku arba darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 40 000 Eur. Be to, atsakovė, vykdydama taikos sutarties 12.2 – 12.3 punktus, ne vėliau kaip per 1 metus nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos, įsigaliojimo, turėjo pašalinti kitų sąmatoje numatytų darbų trūkumus, o trūkumų nepašalinus laiku arba darbus atlikus nekokybiškai, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 4 000 Eur.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovės pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina. Be to, teismo procesinį sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia aplinkybės, įrodančios, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, t. y. atliktų darbų aktus, šalių susirašinėjimo duomenis, nuotraukas, projektus, konstatavo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi taikos sutarties 3.2, 4.2, 5.2, 7.2, 11.2 ir 12.2 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog darbai neatlikti dėl ieškovės kaltės, sprendžiant dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo, yra nepakankami ir nesudarantys pagrindo ieškovės prašymo netenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tuomet, kai taikos sutartis nėra vykdoma, o ne tada, kai ji yra neįvykdyta. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad taikos sutartis nėra įvykdyta dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad taikos sutartis nėra vykdoma. Atskirajame skunde nurodoma, kad darbai, kuriuos šalys susitarė atlikti taikos sutartimi, yra abstraktaus pobūdžio, todėl nėra aiški jų apimtis, t. y. taikos sutarties sąlygos nėra aiškios.
Atsiliepimas
11. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė daugiau nei dvejus metus tinkamai nevykdo taikos sutarties, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovės teigimu, atsakovės atlikti darbai yra su trūkumais, o tai patvirtina defektų aktas. Be to, taikos sutartyje numatyti terminai atsakovei įvykdyti įsipareigojimus yra pasibaigę. Ieškovė akcentuoja, kad taikos sutarties sąlygos aiškios, be to, atsakovė prieš sudarant sutartį galėjo ir turėjo įvertinti savo galimybes taikos sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam taikos sutarties įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis
14. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
15. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).
16. Tvarka ir veiksmai, kuriuos spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą turi atlikti teismas, įtvirtinti CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Be kita ko, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šis prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-893-643/2021 išsprendė 2021 m. balandžio 14 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 4 d. Ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė tinkamai nevykdo taikos sutarties 3.2 – 3.4, 4.2 – 4.3, 5.2 – 5.3, 7.2 – 7.4, 11.2 – 11.3 ir 12.2 – 12.3 punktuose numatytų įsipareigojimų, t. y. taikos sutartyje nustatytais terminais nepašalino objekto statybos darbų trūkumų, todėl pagal taikos sutartį turi ieškovei sumokėti 111 000 Eur trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės neveikimo, trukdymo atsakovei atlikti darbus ji objektyviai negali užbaigti darbų.
19. Nustatyta, kad šalys taikos sutarties 3.2, 4.2, 5.2, 7.2, 11.2 ir 12.2 bei juos detalizuojančiuose punktuose susitarė dėl atsakovės atliktinų statybos (terasų, fasado, balkonų, apsauginių atitvarų už vitrininių langų, kitų) defektų šalinimo darbų ir šiems darbams atlikti terminų, t. y. atitinkamai numatyti 6 mėnesių (taikos sutarties 3.2, 4.2, 5.2 punktai) ir 12 mėnesių (7.2, 11.2 ir 12.2 punktai) terminai. Taip pat nustatyta, kad šalys taikos sutarties 3.4, 4.3, 5.3, 7.4, 11.3 ir 12.3 punktuose susitarė, kad atsakovei nekokybiškai atlikus statybos defektų šalinimo darbus ir nepašalinus trūkumų pagal nustatytus terminus jį įsipareigoja ieškovei atlyginti atitinkamai nuo 4 000 Eur iki 40 000 Eur (pagal konkrečius taikos sutarties punktus) už trūkumų pašalinimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendra maksimali pagal taikos sutarties 3.4, 4.3, 5.3, 7.4, 11.3 ir 12.3 punktus ieškovei galima atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų kompensacinė suma sudaro 111 000 Eur, būtent dėl šios sumos išieškojimo ieškovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
20. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuojamojoje nutarties dalyje apsiribojo šalių taikos sutarties 3.2 – 3.4, 4.2 – 4.3, 5.2 – 5.3, 7.2 – 7.4, 11.2 – 11.3 ir 12.2 – 12.3 punktų pacitavimu bei abstrakčiu nurodymu, kad į bylą pateikti atliktų darbų aktai, nuotraukos, defektų aktas patvirtina, jog atsakovė nėra įvykdžiusi taikos sutarties. Pirmosios instancijos teismas, vien perrašydamas taikos sutarties sąlygas, nenustatė, nenurodė ir, esant ginčui, nesprendė, kokia apimtimi jose numatyti darbai nėra ar yra atlikti (ar atitinkamuose punktuose numatyti darbai (ne)dalomi), kokia neatliktų darbų vertė, neanalizavo ir nepasisakė, ar vykdomasis raštas turi būti išduotas tik dėl laiku ir tinkamai neatliktų darbų trūkumų šalinimo vertės išieškojimo. Pažymėtina, kad sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant taikos sutarties 3.4, 4.3, 5.3, 7.4, 11.3 ir 12.3 punktų nuostatas matyti, jog juose numatytos atsakovės mokėtinos piniginės sumos ieškovei už laiku ir tinkamai atsakovės nepašalintus statybos darbų trūkumus, t. y. atlygintinos trūkumų šalinimo išlaidos. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių apie atitinkamos taikos sutarties sąlygos (punkto) galimo įvykdymo termino pratęsimą, ar tokie atsakovės teiginiai negalėjo būti vertinami kaip prašymas dėl susidariusios atitinkamos situacijos pakeisti konkrečias taikos sutarties sąlygas (įvykdymo terminus). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 3.2 – 3.4, 4.2 – 4.3, 5.2 – 5.3, 7.2 – 7.4, 11.2 – 11.3 ir 12.2 – 12.3 punktuose numatytų įsipareigojimų nevykdymo gali būti išduodamas tik dėl atsakovės taikos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis neatliktų / netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo vertės išieškojimo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė sąlygų vykdomajam raštui išduoti, t. y. nesiaiškino aplinkybių dėl taikos sutarties 3.2 – 3.4, 4.2 – 4.3, 5.2 – 5.3, 7.2 – 7.4, 11.2 – 11.3 ir 12.2 – 12.3 punktuose numatytų trūkumų šalinimo darbų (ne)atlikimo, atliktų ir neatliktų darbų apimties bei vertės pagal kiekvieną taikos sutartyje aptartą šalintinų statybos darbų trūkumų grupę, ir dėl to nenustatė konkrečios neatliktų darbų ir (ar) tinkamai nepašalintų trūkumų vertės, dėl kurių šalinimo išlaidų išieškojimo galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas ieškovei, t. y. teismas nenustatė nevykdomos taikos sutarties dalies ir nenurodė konkrečios sumos, kurią leido išieškoti. Be to, šiuo atveju ne tik iš apskųstos nutarties motyvuojamosios dalies nėra aišku, dėl kokios sumos išieškojimo yra nutarta išduoti vykdomąjį raštą, bet ir teismo nutarties rezoliucinė dalis nėra informatyvi vykdytinumo prasme. Rezoliucinėje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad prašymas tenkinamas ir ieškovei išduodamas vykdomasis raštas pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties atitinkamus punktus (iš atitinkamų punktų turinio matyti, kad turėjo būti atliekami veiksmai (darbai), o jų neatlikus per sutartą laikotarpį, sumokama atitinkama suma). Nors ieškovė prašymą motyvavo dėl konkrečios sumos išieškojimo, tačiau iš teismo nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, ar dėl veiksmo atlikimo, ar dėl ir kokios piniginės sumos priverstinio išieškojimo išduodamas vykdomasis raštas. Teismas neatsižvelgė į teisinio reguliavimo ypatumus, numatytus dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, teismas, o ne antstolis, turi išspręsti ginčą dėl priverstinai vykdytinos taikos sutarties ir išduoti aiškų vykdymo procesinį dokumentą.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo (nutarties) dalis pažodžiui, o pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, jeigu jo turinys neatitinka CPK 648 straipsnio reikalavimų. Pagal tokią, kokia yra skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, vykdymo procesas iš esmės net negalėtų prasidėti, nes iš teismo nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, kokie išieškojimo veiksmai ir kokia apimtimi turėtų būti atliekami dėl atsakovės neatliktų arba netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo vertės dydžio, t. y. nėra aiški atsakovės neįvykdyta taikos sutarties dalis. Įstatymų leidėjo valia teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, būtent dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti, be to, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu ar netinkamu vykdymu, neišsiaiškino, kokios buvo taikos sutarties nevykdymo priežastys, nenustatė aplinkybių dėl taikos sutartyje numatytų trūkumų šalinimo atliktų ir neatliktų darbų apimties bei vertės pagal kiekvieną taikos sutartyje aptartą šalintinų darbų trūkumų grupę ir dėl to nepagrįstai nenustatė konkrečios neatliktų darbų ir (ar) tinkamai nepašalintų trūkumų vertės, dėl kurių šalinimo išlaidų išieškojimo galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas ieškovei, t. y. teismas nenustatė nevykdomos taikos sutarties dalies ir nenurodė konkrečios sumos, kurią leido išieškoti. Todėl konstatuotina, kad tik pirmosios instancijos teismui nustačius minėtas aplinkybes ir aiškiai nurodžius, kokia suma išieškotina iš atsakovės, gali būti teisingai išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo tvarkos, nustatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė klausimo esmės, nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo priėmimo. Šie procesiniai klausimai turėtų būti išspręsti klausimą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.