Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (II t., b. l. 66-69).

Išklausęs V. J. paaiškinimą ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį patrauktas nepagrįstai.

ATPK 186 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų žinomai melagingą iškvietimą. Teismas pažymėjo, kad nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinomai melagingas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (http://dz.lki.lt) pateikiamas minėtų žodžių reikšmes, tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Be to, „iškvietimas“ ir „pranešimas“ nėra identiškos sąvokos. Iškviesti specialiąsias tarnybas, nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą. Teismas pabrėžė, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, ir atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima. Asmuo taip pat neatsako pagal šį straipsnį, jeigu jo pranešimo turinys nesąlygoja specialiųjų tarnybų pareigos neatidėliojant išvykti į įvykio vietą, t. y. jei pranešimas turinio požiūriu nėra iškvietimas.

Teismas nustatė, kad dvi esminės V. J. pranešimo policijai aplinkybės pasitvirtino – žolė buvo nupjauta ir ta nupjauta žolė mėtėsi ant žemės, t. y. ant keliuko, vedančio į V. J. sodybą, todėl vertino, kad V. J. pranešimas policijai yra grindžiamas realiai buvusiu įvykiu, turėjusiu įtaką pranešėjo interesams, o ne žinomai melagingu išsigalvojimu.

Teismas pažymėjo, kad tai, kaip V. J. vertina žemės sklypų ir keliuko priklausomybę, neturi reikšmės sprendžiant, ar buvo padarytas ATPK 186 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, nes policija pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus turi ne tik saugoti ir ginti privačių asmenų teises, įskaitant nuosavybę, bet ir užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti teisės pažeidimų prevenciją. Todėl asmuo gali pranešti policijai apie ant kelio išbarstytą žolę ar bet kokias kitas medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar tas kelias yra jo asmeninė nuosavybė, ar priklauso jam bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, taip pat ir tuomet, kai kelias nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Teismo vertinimu, policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar V. J. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Darbo organizavimo instrukcija) 25.5 punkte expressis verbis nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį, ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Iš to teismas padarė išvadą, kad, priklausomai nuo to, kas išsiaiškinta, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą. Taigi, pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.3 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas. Atsižvelgęs į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad operatyvaus valdymo padalinio budėtojas išsamiai ir tiksliai nesiaiškino V. J. nurodyto įvykio aplinkybių, o vietoje to leido V. J. telefonu samprotauti apie dalykus, nesusijusius su įvykiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad be teisės pažeidimų atskleidimo policijai priskirtos ir prevencinės bei socialinės funkcijos. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 5-V-208 patvirtintos Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcijos (toliau – ir Veiklos instrukcija) 18 punkte nustatyta, kad pagrindiniai apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos uždaviniai yra teisės pažeidimų prevenciją, gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas, socialinės pagalbos jiems teikimas ir viešosios tvarkos bei visuomeninės rimties apylinkėse apsauga. Veiklos instrukcijos 36 punkte, pavyzdžiui, nustatyta, kad apylinkės inspektorius informuoja policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį apie kelio dangos ir kitus pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, o 38 punkte nustatyta, kad apylinkės inspektorius, bendraudamas su gyventojais, konsultuoja juos saugios gyvenamosios aplinkos, privačios nuosavybės apsaugos klausimais, pagal kompetenciją teikia jiems informaciją ir kitokią pagalbą. Vertinant apylinkės inspektoriaus darbą, be kita ko, pagal Veiklos instrukcijos 40.2 ir 40.7 punktus atsižvelgiama į susitikimus su vietos gyventojais, atliktą darbą viešosios tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsaugos srityse. Įvertinęs nurodytas Veiklos instrukcijos nuostatas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje policija, turėdama informaciją apie ilgalaikį kaimynų konfliktą, neturėjo apsiriboti vien pastangomis išsiaiškinti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, šiuo atveju buvo nemažiau svarbu apylinkės inspektoriui susitikti ir pabendrauti su konfliktuojančiais kaimynais, pakonsultuoti juos saugios gyvenamosios aplinkos ir privačios nuosavybės apsaugos klausimais, suteikti jiems informaciją dėl teisinių konflikto sprendimo būdų.

Ištyręs visus byloje surinktus faktinius duomenis ir įvertinęs jų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatavo, kad V. J. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija atkreipia dėmesį į teismo nutarime pateikiamą V. J. ir policijos budėtojo pokalbio stenogramą, iš kurios matyti, jog pranešėjas reikalavo, kad policijos pareigūnai reaguotų nedelsiant, nors tam nebuvo jokios objektyvios būtinybės, nes V. J. negrėsė joks pavojus. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad 2010 m. spalio 7 d. ne E. B., o jos pasamdytas darbininkas traktoriumi nupjovė žolę kelio šalikelėje, nepažeisdamas V. J. priklausančio žemės sklypo ribų, t. y. V. J. teisės nebuvo pažeistos. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad E. B. nupjautą žolę sumetė V. J. priklausančioje žemėje, tai yra V. J. nurodyto įvykio nebuvo ir apie jį pranešti policijai nebuvo pagrindo. Institucijos teigimu, vien tai, kad V. J. mano, jog buvo pažeistos jo teisės ir jam būtina policijos pagalba, nesudaro pagrindo kviesti specialiąsias tarnybas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinėse bylose Nr. N8-170/2007, Nr. N502-1432/2010). Todėl teigia, kad V. J. tyčia žinomai melagingai pranešė policijai apie pažeistas jo teises (pažeistas jo žemės sklypo ribas ir sumestą žolę jo žemėje) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 186 straipsnyje. Remdamasi išdėstytais argumentais, Institucija mano, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nepagristai.