- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-295-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-15664-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- J. J., UAB „Sanmeridus“
- Atsakovas
- UAB „Mineraliniai vandenys“, Vilniaus miesto 6 notarų biurui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sanmeridus“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės (ieškovės) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmesti apeliantės (ieškovės) J. J. prašymai atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir UAB „Sanmeridus“ ieškinį atsakovams UAB „Mineraliniai vandenys“, Vilniaus miesto 6 notarų biurui, tretiesiems asmenims UAB „Sanmeridus“ bankroto administratoriui UAB „Būrai“, antstolės Daivos Milevičienės kontorai, A. J. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo panaikinimo bei civilinių teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Sanmeridus“ ir J. J. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti niekiniu nuo pasirašymo momento UAB „Sanmeridus“ generalinės direktorės ir laiduotojos J. J. 2008 m. lapkričio 7 d. pasirašytą vekselį, išduotą atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ dėl besąlygiško įsipareigojimo sumokėti 35 000,00 Lt bei panaikinti Vilniaus miesto 6 notarų biuro 2009 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 35 000,00 Lt skolos, 281,92 Lt metinių palūkanų ir 175,00 Lt išlaidų už vykdomojo rašto išdavimą išieškojimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-30 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Ieškovė J. J. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo ir prašymus atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, mėnesio pajamos sudaro 364 Lt, apeliantė taip pat negauna ir jokių kitų pajamų iš kitų šaltinių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti apeliantės prašymus. Nustatęs, kad J. J. ir A. J. šeima turi nemažai nekilnojamojo turto ir savo prašyme apeliantė nenurodė bei nepateikė dokumentų apie tai, ar yra gaunamos pajamos iš šio sutuoktinių turimo nekilnojamojo turto; kad apeliantė gauna nuolatines pajamas (darbo užmokestį); kad pagal savo turtinę padėtį apeliantė turi galimybę naudotis kvalifikuota advokato pagalba; kad už ieškinį sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir teismui nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2009 m. gruodžio mėnesio būtų ženkliai pasikeitusi (pablogėjusi) ieškovės turtinė padėtis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nepagrindė sunkios turtinės padėties ir nustatė terminą 1064 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės padėtis galėtų pagerėti ir ji turėtų galimybę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą vėliau, t.y. išnagrinėjus bylą antrosios instancijos teisme
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliantę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o jo sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta, nes apeliantės finansinė padėtis yra sunki. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantės pajamos yra tik 364 Lt, o apeliantės sutuoktinio – apie 2000 Lt, t.y. jų abiejų pajamos tik per pus viršija minimalų darbo užmokestį, todėl apeliantė nepajėgi sumokėti nustatyto žyminio mokesčio, o pats žyminis mokestis yra kliūtis ieškovei savo pažeistas teises ginti teisme. Apeliantė taip pat nurodė, kad negali pateikti duomenų, įrodančių, kad ji iš nekilnojamojo turto nuomos negauna jokių pajamų, kadangi net nėra subjekto, kuris tai galėtų patvirtinti, be to nei viename registre nėra įregistruota nuomos ar bet kokia kita teisė, leidžianti tretiesiems asmenims naudotis apeliantės nekilnojamuoju turtu, todėl nėra pagrindo manyti, kad apeliantė yra nesąžininga ir nuomos faktą kaip nors slepia. Vienintelės patalpos yra naudojamos komercinei veiklai, jose veikia apeliantei priklausanti įmonė, kuri užtikrina bent minimalias pajamas apeliantei. Apeliantė taip pat pabrėžė, kad šio tipo procese advokato pagalba yra būtina, o būtent naudojimasis advokatų paslaugomis dar labiau apsunkina apeliantės turtinę padėtį. Pažymėjo, kad per ilgesnį laiką ir galbūt realizavus apeliantės turimą neklinojamąjį turtą, apeliantė turėtų galimybę sumokėti žyminį mokestį apeliacinio proceso pabaigoje.
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi galimybę sumokėti 1064 Lt žyminį mokestį ir jos padėtis negali būti vertinama kaip prasta. Pabrėžė, kad atsakovo pateikti įrodymai– ieškovės įmonės UAB „VIA DOMINA“ finansiniai dokumentai įrodo, kad apeliantės finansinė padėtis yra gera ir ji veikia nesąžiningai, teigdama teismui apie sunkią savo finansinę padėtį bei prašydamas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Į apeliantės argumentus dėl jokiame registre neatsispindinčių pajamų iš nekilnojamojo turto buvimo, atsakovas atsikirto nurodydamas, kad apeliantė gali būti sudariusi jai priklausiančio nekilnojamojo turto nuomos sutartis trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurios nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Sanmeridus“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašė teismą sprendimą priimti savo nuožiūra.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti.
Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 83 str. 3 d., asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Paminėtos įstatymo nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Taigi įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su tam tikru momentu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo sumokėti trūkstamą 964 Lt žyminio mokesčio dalį.
Ieškovė sunkią savo finansinę sunkią padėtį iš esmės grindžia tik vienu gaunamu deklaruotinu atlyginimu.
Byloje pateikta UAB „VIA DOMINA“ 2011-04-28 pažyma patvirtina, kad apeliantės vidutinis mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra 364 Lt (b. l. 8). Kartu su patikslintu apeliaciniu skundu apeliantė papildomai pateikė pažymą apie savo sutuoktinio J. J. pajamas, iš kurių matyti, kad J. J. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1985 Lt (b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie duomenys nepagrindžia sunkios ieškovės turtinės padėties ir nėra pagrindu tenkinti atskirąjį skundą.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra UAB „VIA DOMINA“ 100 procentų akcijų savininkė ir direktorė, įmonė veikia apeliantės kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose Santariškių g. 17, Vilniuje (b.l. 82-93). Byloje esantis pačios apeliantės pasirašytas aiškinamasis raštas patvirtina, kad jai priklausančioje įmonėje per 2010 metus pasiektas pakankamais aukštas pelningumo lygis, kuris sudaro 17 procentų nuo bendrų pajamų (b.l.93). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovė iš turimų įmonės akcijų gauna arba turi galimybę gauti pajamas, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ši įmonė užtikrina apeliantei tik minimalias pajamas 364 Lt darbo užmokesčio pavidalu. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės apie abiejų su sutuoktiniu gaunamas tik perpus viršijančias minimalų darbo užmokestį pajamas negali būti laikomos absoliučiai ribojančiomis apeliantės finansines galimybes sumokėti žyminį mokestį, kuris nagrinėjamoje byloje yra 1064 Lt, ir įmonės, valdančios virš 200 000 Lt vertės turtą, savininkei, yra tiek santykinai, tiek absoliučiai nedidelis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, be darbo užmokesčio, galėtų gauti pajamų iš kito turto, pripažintina pagrįsta.
Sprendžiant dėl asmens prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismui turi būti pateikti visi įrodymai, atspindintys tikrąją asmens turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad neturi lėšų kitų bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, turto ir pajamų deklaracijos, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį dėl teisinės pagalbos suteikimo su advokatu (b. l. 10). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji apskritai negalėtų sumokėti didžiosios dalies žyminio mokesčio ir būtų pagrindas tenkinti jos prašymą atleisti ją faktiškai nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantei kartu su sutuoktiniu priklauso nemažai nekilnojamojo turto, ir ji nepateikė įrodymų apie tai, ar yra gaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto. Apeliantės argumentai, kad nei viename registre nėra įregistruota nuomos ar bet kokia kita teisė, leidžianti tretiesiems asmenims naudotis apeliantės nekilnojamuoju turtu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi remiantis CK 6.478 str. 2 d. tik tos nekilnojamojo daikto nuomos sutartys, kurios sudarytos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos, jei jos įregistruotos viešajame registre. Todėl teismas pritaria atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad apeliantė gali būti sudariusi jai priklausiančio nekilnojamojo turto nuomos sutartis trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurios nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jokių kitų įrodymų priešingai išvadai (apie pajamų iš turto negavimą) pagrįsti apeliantė į bylą nepateikė.
Ieškovei nepateikus įrodymų, jog jos vienintelės pajamos yra tik iš UAB „VIA DOMINA“ gaunamas darbo užmokestis, kad ieškovė neturi jokių santaupų ar kitokių piniginių lėšų, bei esant netiesioginiams įrodymams, liudijantiems ieškovės turtinę padėtį – advokato samdymas bylos vedimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir yra pagrindas tenkinti jos prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo atidėjimo (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 1064 Lt žyminio mokesčio suma objektyviai neapriboja ieškovės teisės kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu, todėl ieškovė pagrįstai buvo įpareigota sumokėti šį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p. 1 d.).
Ieškovei nustatytinas terminas iki 2012 m birželio 18 d. sumokėti trūkstamą 964 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.1d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei J. J. naują terminą iki 2012 m. birželio 18 d. sumokėti trūkstamą 964 Lt (devynių šimtų šešiasdešimt keturių litų) dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo nagrinėjimą.