Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-08 · Administracinė byla Nr. I-2962-554/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
I-2962-554/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00611-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2962-554/2015.Proceso Nr. 3-62-3-00611-2015-0.Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Laurai Mukaitei, Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui – E. S. ,

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Erikai Zakarauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl blogų įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26 (laikotarpį patikslino teismo posėdžio metu).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26 buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (Toliau – Pravieniškių PN-AK) kamerų tipo patalpose nežmoniškomis sąlygomis. Kameros, kuriose buvo pareiškėjas senos, medinės lubos, virš kurių yra tarpas iki pagrindinių betoninių lubų, kuriame daug visokių nešvarumų ir dulkių, kurių išvalyti nėra galimybės, dulkės krenta ant lovų, patalynės, į maistą. Daug buitinių parazitų, graužikų. Grindys taip pat yra senos, medinės ir vietomis supuvusios. Visiškai nėra ventiliacijos, oras praktiškai nepatenka į patalpą, kadangi langas mažai prasiveria, nes kliudo grotos. Kameroje esantis tualetas atskirtas siena, tačiau durys yra kiauros ir siena nėra iki pat viršaus, o tik iki medinių lubų, todėl iš tualeto sklinda smarvė. Kamerose nėra šilto vandens. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Be to pastatas neturi leidimo – higienos paso. Pastatas nėra pritaikytas didelio žmonių skaičiaus laikymui, neatitinka gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo. Pastatas neturi statinio techninio ir energetinio pasų. Pats pareiškėjas nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat dūmai patenka iš kitų kamerų. Nuo cecho ir lentpjūvės pečių nuolat sklinda degėsių kvapas, dūmai. Nėra galimybės išsidžiovinti rūbus, nes džiovykle, esančia lauke, naudotis negalima, kadangi rūbai įgauna blogą kvapą, o džiovyklė, esanti viduje, per maža visiems nuteistiesiems. Dėl kalinimo nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis buvo pažemintas jo orumas bei garbė, patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, sumažėjo bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus. Kreipėsi į daktarus dėl oro trūkumo, pastoviai svaigsta galva, skauda širdį, serga lėtiniu bronchitu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 16-19), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26 periodiškai buvo laikomas baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 4, 5, 6, 8, 9. Pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja režimą, todėl jam yra skiriamos nuobaudos, uždarant jį į baudos izoliatorių arba kamerų tipo patalpas. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygomis. Pažymėjo, kad kameros Nr. 8, 9 yra suremontuotos (2013 m. 3-me ketvirtyje ir 2014 m. 2-me ketvirtyje). Nuteistieji kamerose esantį inventorių nuolat gadina, todėl įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių nuolat remontuoja. Kameros Nr. 4, 5, 6 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, o kamerose Nr. 8 ir Nr. 9 veikia ir ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose Nr. 4, 5, 6, 8, 9 sanitariniai mazgai iki lubų atitverti nuo likusio kameros ploto. Teisės aktai nenumato šilto vandens tiekimo į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas. Kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomiems nuteistiesiems sudarytos galimybės išsiskalbti drabužius ir jiems džiovinti. Teisės aktai nenumato džioviklių įrengimo pačiose kamerose, jos atitinkamai yra įrengtos lauke ir viduje. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų statinio techninis (techninis – energetinis) pasas Nr. 220 išduotas 2006-04-04. Higienos pasas nėra privalomas. Baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose rūkantys nuteistieji laikomi atskirai nuo nerūkančių. Konkretų pageidavimą nuteistieji išreiškia raštu. Pareiškėjas kiekvieną kartą atlikdamas nuobaudas baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose nurodydavo, jog su rūkančiais asmenimis patalpoje būti gali, todėl jo teiginiai, kad pažeidžiamos jo kaip nerūkančio teisės, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su gyvenamosios vietos problematika nesikreipė. Nurodė, kad jokių neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-05-26.

Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose, kuriose jis buvo laikomas senos, medinės lubos, virš jų daug dulkių, šiukšlių, kurios krenta ant lovų, patalynės, į maistą, daug buitinių parazitų, graužikų, grindys taip pat yra senos, medinės ir vietomis supuvusios, visiškai nėra ventiliacijos, langas mažai prasiveria, nes kliudo grotos, tualetas atskirtas tik sienele, iš tualeto sklinda smarvė, kamerose nėra šilto vandens, nėra suteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos, pastatas neturi techninio ir energetinio pasų, higienos paso, nėra evakuacinio išėjimo, pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nuo cecho ir lentpjūvės sklinda degėsių kvapas, dūmai, nėra galimybės išsidžiovinti rūbus.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo ir Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie oro trūkumą, nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kameros Nr. 4, 5, 6 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, o kamerose Nr. 8 ir Nr. 9 veikia ir ištraukiamoji ventiliacija, o tai atitinka Higienos normos 24 punkto reikalavimus dėl patalpų vėdinimo. Šias aplinkybes patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015-06-29 pažyma Nr. 77-821 (b.l. 21). Objektyvių duomenų apie šio pobūdžio pažeidimus byloje nesurinkta, taigi pareiškėjo argumentai šia apimtimi vertinami kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Higienos normos HN 76:2010 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų ir esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad siekiant užtikrinti teisės aktais reglamentuotas bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 ir 2014-11-14 yra sudaręs sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2015-06-29 pažyma Nr. 77-821 patvirtina, kad kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius ir jiems džiovinti (b.l. 21). Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos nuostatos nereglamentuoja minimalaus bendro ir vienam nuteistajam skirtinų džiovyklos patalpų ploto.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog jis nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, o šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t.t. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Jau minėto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Taigi, suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Iš Pravieniškių PN-AK pažymų (b.l. 27-33) matyti, kad kiekvieną kartą pareiškėją perkeliant į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, jis nurodydavo, jog gali būti vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų.

Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taigi, teisės aktai nenumato šilto vandens tiekimo į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kameras.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau –Taisyklės), 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Tačiau visi šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos 2 punktas). Atsakovo pateikta 2015-06-29 pažyma apie E. S. laikymo sąlygas Nr. 77-821 patvirtina, kad kamerose, kuriose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai iki lubų atitverti nuo likusio kameros ploto (b.l. 21), todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

Byloje pateiktas Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų Statinio techninis (techninis – energetinis) pasas Nr. 220, išduotas 2006-04-04 (b.l. 21, 36-41). Tačiau teismas taip pat pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde nurodydamas, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus - t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimą, evakuacinio išėjimo nebuvimą, tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė jo teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip visa tai įtakojo bei kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, lubos ir grindys senos, supuvusios, pažymėtina, jog atsakovo pateikti duomenys (b.l. 21) patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kameros Nr. 8, 9 yra suremontuotos 2013 m. 3-me ketvirtyje ir 2014 m. 2-me ketvirtyje. Atsakovas nurodė, jog nuteistieji kamerose inventorių nuolat gadina, todėl įstaiga, atsižvelgiant į asignavimus, patalpas ir inventorių nuolat remontuoja (b.l. 17).

Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip nėra duomenų, jog pareiškėjas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-Ak baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikytini nepagrįstais.

LVAT yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Nors pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažemintas jo orumas bei garbė, patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, sumažėjo bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos (b.l. 42-53), matyti, jog pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl skundžiasi širdies sutrikimų, peršalimo, silpnumo, galvos svaigimo. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos taip pat matyti, kad pareiškėjas yra atsisakęs vartoti vaistus, badavo. Todėl šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai buvo nulemti netinkamų kalinimo sąlygų. Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2015-06-30 pažymos Nr. 73(3)-341 matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-1-08 iki 2015-05-20 į Psichologinę tarnybą dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su gyvenamosios vietos problematika, nesikreipė (b.l. 26). Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra pakankamų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai, kurių realų įgyvendinimą proceso metu privalo garantuoti teismas. Nežiūrint to, teismas, būdamas aktyvus, savo iniciatyva ABTĮ 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiškėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iš atsakovo savo iniciatyva išreikalavo visą eilę įrodymų, kuriuos ABTĮ iš esmės įpareigojo pateikti patį pareiškėją (ABTĮ 23-24 str., b.l. 2, 20-33, 36-53). Pats pareiškėjas, visiškai nesirūpindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir pan. (ABTĮ 57 str.). Ginčo situacijoje taip pat būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką pareiškėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų būti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu asmens orumą elgesiu. Įvertinęs nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimą, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį asmens orumą elgesį Konvencijos 3 str. kontekste. Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų išvadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTĮ 57 str.). Pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas E. v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas jo laikymo baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose metu būtų kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sąlygų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius