Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 1,56 promilės alkoholio), namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sugriebė G. N. už abiejų rankų ir jas stipriai spaudė, tyčia sudavė smūgį ranka G. N. į veidą, taip pat sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių G. N. į kitas kūno vietas, nagais apdraskė G. N. veidą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu viso ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais G. N. padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir kariame žaste, odos nubrozdinimus kariame skruoste, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė G. N. sveikatą.

Šiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. J. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad ne ji puolė pirma, ji gynėsi nuo G. N. Tą vakarą pas ją buvo atėjusi draugė, su ja išgėrė alaus ir po to atėjo G. N. G. N. nepatiko, kaip ji išplovė puodą. Ji (past. – L. J.) trenkė į grindis tą puodą ir G. N. puolė ją mušti, o ji gynėsi. Abidvi mušėsi, gal ji ir sužeidė nukentėjusiąją, bet jai taip pat buvo padaryti kūno sužalojimai – ranka ir lūpos vidinė pusė. Nematė, kad G. N. iki konflikto būtų buvusi sužalota. Dėl G. N. veiksmų jos atžvilgiu kreipėsi pirmadienį į medicinos specialistus. Tą vakarą gėrė alų, suvartojo apie 1-2 skardines. Dar išgėrė stipresnio alkoholio, tą vakarą jautėsi truputi apsvaigusi, bet jos veiksmams tą vakarą alkoholis neturėjo reikšmės. Nežino, ar yra priežasčių G. N. ją apkalbėti. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji nematė sužalojimų ant G. N. veido.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. N. parodė, kad tą vakarą pamatė namuose eilinę betvarkę. Puodas buvo negerai išplautas, prašė jį išplauti gerai. Tą purviną puodą L. J. metė jai į kojas ir nepataikė. Paklausė, ką ji daro, o kaltinamoji ėmė ją draskyti ir muštis. Apdraskė kaltinamajai rankas, kito būdo jai nebuvo, nes labai skaudėjo ranką ir pradėjo svaigti galva. Skambino dukrai, o ši paskambino policijai. Policiją iškvietė jos dukra. Dukra buvo atvažiavusi į konflikto vietą. Iki šio konflikto sužalojimų neturėjo. Jai nėra priežasčių apkalbėti L. J. Atvykę policijos pareigūnai matė jos sužalojimus, jai iš nosies bėgo kraujas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas (policijos pareigūnas) O. K. parodė, kad kiek prisimena, buvo kviesta policija dėl to, kad giminaitės nepasidalino namo. Ten sėdėjo pagyvenusi moteriškė ir girtavo, ji buvo akivaizdžiai neblaivi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Buvo tarp jų konfliktas ir vienai iš jų ranka buvo sužalota, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusiajai buvo padaryti rankos nubrozdinimai. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo O. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74). Perskaičius šiuos parodymus, O. K. parodė, kad teisingi parodymai. Dėl smurto visiškai teisingai nurodyta – nukentėjusiajai buvo sužalota ranka ir ant smakro kažkas buvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. parodė, kad buvo vakaras, buvo tamsu ir kieme buvo policijos pareigūnai. Buvo kelios moterys – viena moteris buvo pusamžė, viena jaunesnė ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji sakė, kad susiginčijo su jos vyro seserimi. Jos susipyko ir ji griebė jai su nagais, apdraskė nukentėjusiajai ranką ir dar kažkur. Neprisimena, kokias nukentėjusiosios kūno vietas tiksliai apdraskė. Apžiūrėjo nukentėjusiąją, nebuvo priežasties vežti jos į ligoninę. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojos L. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66). Perskaičius šiuos parodymus, L. D. parodė, kad ką buvo pažymėjusi, taip ir buvo. Nukentėjusiajai ant veido, po nosimi buvo tokie sužalojimai kaip įdrėskimai, buvo sužaloti žastai, pečių sritis ir po nosimi kažkas buvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, kad jai paskambino verkdama mama G. N., kuri pasakė, kad greičiau kviestų policiją, nes ją muša. Ji iškvietė policiją ir pati išvyko pas motiną. Rado mamą jau sužalotą, apdraskytą. Ant rankų matėsi raudonos žymės. Su teta tą dieną bendravo, ji liudytoją plūdo keiksmažodžiais ir rėkė. Nėra priežasčių jai apkalbėti L. J. Matė tą dieną sužalojimus pas mamą. Tai buvo virš lūpos pradrėkstas apgamas, ant smakro, virš antakio, ant abiejų rankų, prie pažasties paraudę buvo. Vėliau pradėjo ryškėti mėlynės. Po savaitės buvo dar blogesnis vaizdas – visos rankos buvo žalsvai mėlynos.

Į teismo posėdį taip pat buvo šaukiamas liudytojas D. Č., kuris negalėjo atvykti į teismo posėdį. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. dirbant su vyr. patruliu O. K., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose, pranešėjos neblaivi teta sumušė pranešėjos mamą. Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į butą, pamatė vieną moterį, kuri stovėjo, vardu G., o kita sėdėjo ant sofos, vardu L. Pastaroji į nieką nereagavo, toliau rūkė, vartojo alkoholį, žiūrėjo televizorių. Paklausus moterų, kas nutiko, moteris, sėdėjusi ant sofos tylėjo, o nukentėjusioji paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jos brolienė L. pagrindiniame kambaryje su savo drauge vartojo alkoholį ir rūkė, ji davė pastabą joms už tai ir dėl to, kad namuose didelė netvarka. Brolienė į tai visai nereagavo. Vėliau tarp jų išsivystė žodinis konfliktas, kur nukentėjusioji buvo įžeidinėjama necenzūriniais žodžiais. Vėliau ši paprašė L. sutvarkyti virtuvę, išplauti puodą, o pastaroji supykusi puolė nukentėjusiąja G., ją apdraskė ir metė puodą į kojas, po ko ranka sudavė per veidą, dėl to G. pajuto fizinį skausmą. Smurtas pasitvirtino, tikrai ant moters buvo matomi sužalojimai, ant veido ir rankų nubrozdinimai, dėl to iškvietė greitąją pagalbą. Po kurio laiko atvyko GMP brigada, kuri apžiūrėjo moterį, nustatė sužalojimus, tačiau nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę. Kadangi smurtas pasitvirtino, buvo nuspręsta L. J. sulaikyti (b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. N. pateikė pareiškimą, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), būdama kambaryje, davė pastabą savo brolienei L. J. dėl netvarkos virtuvėje. Į tokį prašymą L. J. nekreipė dėmesio ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus su savo drauge. Pakartojus prašymą, L. J. pradėjo G. N. draskyti, metė puodą į koją, ranka sudavė į lūpą, dėl ko G. N. patyrė fizinį skausmą (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. N. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.50 val. buvo (duomenys neskelbtini), jos dukrai S. J. priklausančiame bute, kuriame gyvena ir G. N. brolienė L. J. L. J. su savo drauge pagrindiniame kambaryje gėrė alų ir rūkė. G. N. davė pastabą dėl rūkymo ir netvarkos virtuvėje. Į tai brolienė nereagavo, tik pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir pradėjo kabinėtis, kad G. N. yra (duomenys neskelbtini) tautybės. G. N. dar kartą paprašė nerūkyti ir sutvarkyti virtuvę, išplauti savo indus. Tada L. J. puolė G. N., su nagais apdraskė ranką, metė puodą į kojas, su ranka sudavė per veidą, dėl ko G. N. pajuto fizinį skausmą. G. N. paskambino savo dukrai, kuri iškvietė policiją. Įvykį matė brolienės draugė, kurios duomenų nežino ir kuri pasišalino (b. l. 7). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. N. parodė, kad kaip ir anksčiau minėjo, buvo jos dukrai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), atvyko į butą savaitgaliui. Atvykusi rado eilinį kartą didžiulę netvarką namuose. Kaimynai skundžiasi nuolatos blogu kvapu, skruzdėlėmis, degėsiais ir nuo to, kad užsiveisė graužikai, nes ankščiau to nebuvo. Namuose rado L. J. sėdinčią su nepažįstama moterimi, kurios svetainėje kartu vartojo alkoholinius gėrimus. G. N. praėjo į savo kambarį nieko nepasakiusi, pasidėjo daiktus ir nuėjo į virtuvę pasigaminti vakarienės. Virtuvėje buvo didelė netvarka, pilna nešvarių indų. Pamatė, kad jos asmeninis puodas yra siaubingai purvinas, tačiau iš seniau buvo susitarusios su L. J., kad ši neims ir nenaudos G. N. indų. Tą vakarą G. N. nuėjo pas L. J. į svetainę, paprašė, kad ši išplautų jos puodą, nes nori pasigaminti vakarienės, tačiau L. J. iš karto pradėjo agresyviai elgtis. Pradėjo šaukti, taip pat pradėjo G. N. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. L. J. nuėjo išplauti puodą, tačiau jos išplovimas buvo vandens praskalavimas, nes puodas ir toliau buvo purvinas. Tada G. N. dar kartą pakartotinai paprašė išplauti ir tuomet L. J., paėmusi tą puodą, metė į G. N. ir pataikė į koją. Tada G. N. gražiuoju pradėjo raminti L. J., kad ši baigtų taip elgtis, o ši puolė muštis, griebė G. N. stipriai už rankos ir pradėjo draskyti veido sritį, taip pat kitas kūno vietas. Nuo L. J. veiksmų G. N. pradėjo bėgti kraujas iš lūpos ir nosies. Pateiks įrodančias nuotraukas padarytų sužalojimų, kuriuos padarė L. J. Po to, kai pamatė, kad jai bėga kraujas, G. N. iškvietė policiją ir savo dukrą. Kur tuo metu buvo L. J. draugė ir kada ji tiksliai pasišalino iš buto, nematė. Tuo metu G. N. blogai jautėsi. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, bet į ligoninę G. N. nevažiavo (b. l. 41). Papildomos apklausos metu G. N. parodė, kad norėtų papildomai paaiškinti dėl jai padarytų sužalojimų, kuriuos sukėlė L. J. Tą vakarą, kai ji nuėjo pas L. J. į svetainę, paprašė, kad ši išplautų puodą, nes G. N. norėjo pasigaminti vakarienę, tačiau L. J. iš karto pradėjo agresyviai elgtis. Pradėjo šaukti, taip pat pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, L. J., paėmusi tą puodą, metė į G. N. ir pataikė į koją. Tada ji gražiuoju pradėjo raminti L. J., kad šį baigtų taip elgtis. Tačiau L. J. nepaklausė ir puolė muštis. L. J. griebė G. N. stipriai už abiejų rankų, po ko vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip pataikydama į nosį ir iš karto G. N. pradėjo bėgti kraujas. G. N. bandė gintis ir išsilaisvinti, nes L. J. ją laikė sugriebusią už rankų, tačiau L. J. nenustojo jos mušti ji ir toliau draskė nagais bei sudavė G. N. kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai sudavė L. J. smūgių, pasakyti negali, tačiau tikrai ne mažiau trijų smūgių. Tą vakarą L. J. G. N. draskė nagais ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas (b. l. 61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2266/2020(01) konstatuota, kad G. N. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26). Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad sužalojimai G. N. padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.00 val. jai būnant namuose minėtu adresu, į šiuos namus taip pat atėjo brolienė G. N. Apie 22.00 val. pas L. J. į svečius atėjo draugė N., kurios pavardės nežino, kontaktinio tel. Nr. nežino. N. užėjus į svečius, jos kartu su ja sėdėjo svetainėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko N. išėjo namo ir tada į svetainę užėjo brolienė G. N. ir ėmė priekaištauti dėl virtuvėje paliktų nešvarių indų. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. N. pradėjo artėti link jos mosikuodama rankomis ir keletą kartų, kiek tiksliai, nurodyti negali, sudavė L. J. į kairįjį petį, taip pat apdraskė jai kairę ranką, dėl šių jos veiksmų L. J. pajuto fizinį skausmą. Gindamasi nuo G. N. užpuolimo, L. J. jai tai pat keletą kartų sudavė rankomis į veidą bei gali būti, kad ją apdraskė su nagais. Po šio konflikto G. N. nuėjo į savo kambarį, o L. J. liko svetainėje, kurioje sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Su G. N. dažnai konfliktuoja dėl įvairių buitinių dalykų, tačiau iki šiol vyko tik žodiniai konfliktai. Apsistumdė pirmą kartą. Kaltės nepripažįsta, nes minėto konflikto metu tik gynėsi (b. l. 89-90). Papildomos apklausos metu apklausta kaip įtariamoji L. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta, lieka prie savo ankstesnių parodymų. Ant G. N. jokių sužalojimų įvykio dieną nematė (b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios L. J. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę. Ištyrus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad būtent kaltinamoji L. J. nežymiai sutrikdė G. N. sveikatą.

Nors kaltinamoji L. J. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, jos kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. J. parodė, kad G. N. puolė ją mušti, o ji gynėsi. Abidvi mušėsi, gal ji ir sužeidė nukentėjusiąją, bet jai taip pat buvo padaryti kūno sužalojimai – ranka ir lūpos vidinė pusė. Nematė, kad G. N. iki konflikto būtų buvusi sužalota. Nežino, ar yra priežasčių G. N. ją apkalbėti. Kai atvyko policijos pareigūnai ji nematė sužalojimų ant G. N. veido. Taigi, kaip matyti iš kaltinamosios duotų parodymų, ji iš esmės pripažino naudojusi fizinį smurtą nukentėjusiosios G. N. atžvilgiu, tačiau laikėsi pozicijos, jog tai buvo gynyba nuo pačios nukentėjusiosios veiksmų. Įvertinus kaltinamosios L. J. duotus parodymus, darytina išvada, jog kaltinamoji, duodama parodymus, juos davė selektyviai, savo veiksmus menkindama, kaltę versdama nukentėjusiajai, todėl jos parodymai vertinami tiek, kiek atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Pažymėtina, jog nukentėjusiosios G. N. parodymai esminėse detalėse buvo išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusioji G. N. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji ėmė ją draskyti ir muštis. Ji apdraskė kaltinamajai rankas, kito būdo jai nebuvo, nes labai skaudėjo ranką ir pradėjo svaigti galva. Iki šio konflikto sužalojimų neturėjo. Jai nėra priežasčių apkalbėti L. J. Atvykę policijos pareigūnai matė jos sužalojimus, jai iš nosies bėgo kraujas.

Iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusioji G. N. nurodė ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime (b. l. 7) bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41, 61). Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusioji akivaizdžiai patyrė didelį stresą, parodymus davė ne kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina galimybes detaliai atsiminti įvykių seką. Visgi esminiai nukentėjusiosios parodymai dėl kaltinamosios L. J. vartoto fizinio smurto jos atžvilgiu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Šiuos nukentėjusiosios G. N. parodymus patvirtina liudytojų O. K., S. J., L. D. duoti parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas O. K. parodė, kad buvo kviesta policija dėl to, kad giminaitės nepasidalino namo. Buvo tarp jų konfliktas ir vienai iš jų ranka buvo sužalota, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusiajai buvo padaryti rankos nubrozdinimai, buvo sužalota ranka ir ant smakro dar kažkas buvo. Tokie liudytojo O. K. parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 74). Byloje nenustatytas joks galimas liudytojo O. K. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, to nenurodė ir kiti proceso dalyviai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. D. parodė, kad nukentėjusioji sakė, kad susiginčijo su jos vyro seserimi. Jos susipyko ir ji griebė jai su nagais, apdraskė nukentėjusiajai ranką ir dar kažkur. Nukentėjusiajai ant veido, po nosimi buvo tokie sužalojimai kaip įdrėskimai. Tikrai buvo sužaloti žastai, pečių sritis ir tikrai po nosimi kažkas buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. parodė, kad jai paskambino verkdama mama G. N., kuri pasakė, kad greičiau kviestų policiją, nes ją muša. Ji iškvietė policiją ir pati išvyko pas motiną. Rado mamą jau sužalotą, apdraskytą. Ant rankų matėsi raudonos žymės. Nėra priežasčių jai apkalbėti L. J. Matė tą dieną sužalojimus pas mamą. Tai buvo virš lūpos pradrėkstas apgamas, ant smakro, virš antakio, ant abiejų rankų, prie pažasties paraudę buvo. Vėliau pradėjo ryškėti mėlynės. Po savaitės buvo dar blogesnis vaizdas – visos rankos buvo žalsvai mėlynos.

Tokie liudytojų L. D., S. J. parodymai taip pat buvo nuoseklūs ir atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 66, 78-79).

Visų šių asmenų parodymus susiejus tarpusavyje, o taip pat susiejus juos ir su policijos įvykių registro išrašuose ir specialisto išvadoje bei specialisto paaiškinimų protokole nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 25-26, 29-30), matyti, kad po kaltinamosios L. J. smūgių nukentėjusiajai G. N. į veidą, įvairias kūno vietas, apdraskymų, ši patyrė aukščiau aptartus sužalojimus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2266/2020(01) matyti, kad G. N. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26).

Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios L. J. nukentėjusiajai G. N. suduoti smūgiai į veidą, į įvairias kūno vietas, apdraskymai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių smūgių nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaip galima suprasti iš kaltinamosios L. J. pozicijos, nors ji taip ir nenurodė, ji laikosi pozicijos, jog savo veiksmais realizavo teisę į būtinąją gintį.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamoji L. J. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios G. N. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei.

Pažymėtina, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji G. N. inicijavo konfliktą su kaltinamąja bei pirma pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus šios atžvilgiu. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. G 2197/2020 (01) nustatyta, kad L. J. padarytas nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, taškinis nubrozdinimas ir odos įbrėžimas kairėje plaštakoje, kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 7 d., sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, atkreiptinas dėmesys, jog į medikus L. J. kreipėsi tik po 4 dienų nuo konflikto su nukentėjusiąja.

Be to, tai, kad gindamasi nuo L. J. padarė jai sužalojimus, neneigė ir tai pripažino ir pati nukentėjusioji G. N. Specialisto išvada šiuo atveju patvirtina tik nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, tačiau jokiu aspektu neįrodo, kad minėtas sveikatos sutrikdymas padarytas būtent tyčiniais G. N. veiksmais. Taigi, patikimų duomenų, patvirtinančių, kad G. N. tyčia smurtavo kaltinamosios atžvilgiu, byloje nėra, todėl lieka neaišku, nuo kokių veiksmų L. J. gynėsi. Be to, specialisto paaiškinimais nustatyta, jog aptarti sužalojimai G. N. galėjo būti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Tai patvirtina, jog kaltinamosios L. J. smurtiniai veiksmai buvo tęstinio pobūdžio bei prieštarauja gynybinės pozicijos versijai. Agresyvūs kaltinamosios veiksmai (suduodant smūgius nukentėjusiai, draskant ją) rodo, kad ji nebuvo nukentėjusiosios veiksmų auka, o buvo aktyvi konflikto dalyvė, ką patvirtina minėti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios įvyko žodinis konfliktas, neduoda pagrindo manyti, jog G. N. kėlė realią grėsmę kaltinamajai. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog policija buvo kviečiama būtent nukentėjusiosios iniciatyva, t. y. policiją nukentėjusiosios prašymu iškvietė nukentėjusiosios dukra S. J. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios kilęs konfliktas galėjo būti trikdantis ar nemalonus kaltinamajai, tačiau tai jokiu būdu nepateisina L. J. smurtinio elgesio padarant sužalojimus nukentėjusiajai.

Atsižvelgdamas į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios L. J. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.

Kartu pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu paneigus būtinosios ginties situaciją ir nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą darytina išvada, kad L. J., suduodamas nukentėjusiajai smūgius į veidą, įvairias kūno vietas, apdraskydama šią, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to norėjo. Tai yra kaltinamoji L. J. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Aukščiau nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios L. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas nustatė, jog kaltinamosios L. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus tyčinis nusikaltimas), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, administracine tvarka nebausta, neteista, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, nustatant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Nors prokuroras prašė kaltinamajai L. J. paskirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., teismo įsitikinimu, šie prašomi skirti įpareigojimai nebus efektyvūs atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę bei tai, kad kaltinamoji jau gyvena atskirai su nukentėjusiąja. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. J. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, susiformavusi asmenybė, draudimas išeiti naktį iš namų jos teigiamai neveiktų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė savo gyvenamojoje vietoje, ne nakties metu. Atsižvelgiant į tai, teismas šių prokuroro prašomų įpareigojimų neskiria (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-891/2018).

Kaltinamajai L. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais ir foto nuotraukomis, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais ir foto nuotraukomis, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti L. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.