Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Justo Gurecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, tęsti darbą.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde prokuroras J. Gureckas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. paskirtos bausmės. Paskirti R. G. galutinę 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, jei asmuo sutiks, dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, 1 metus neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismo R. G. paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ją skirdamas teismas neteisingai įvertino R. G. asmenybę, t. y. ją neigiamai charakterizuojančius duomenis, polinkį daryti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, anksčiau paskirtų bausmių ir poveikio priemonių neveiksmingumą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad R. G. šios veikos padarymo metu (2017 m. gegužės 21 d.) buvo teistas 6 kartus, veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, o 2017 m. lapkričio 11 d. padarė dar vieną smurtinę nusikalstamą veiką. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, pažeidimai susiję su alkoholiu ir jo vartojimu, viešosios tvarkos pažeidimais. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamas R. G. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios. Apeliantui jau buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau ankstesnėmis bausmėmis (taip pat ir paskyrus laisvės apribojimo bausmę) nebuvo pasiekti bausmės tikslai, R. G. ir toliau darė nusikalstamas veikas, ankstesnės bausmės nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kas patvirtina būtinybę šiuo atveju skirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skunda prašė tenkinti, nuteistasis neprieštaravo prokuroro prašymui ir prašė spręsti dėl skundo teismo nuožiūra, nuteistojo gynėja skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka tik su nuteistajam R. G. paskirta bausme.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą, įvertinusi pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad R. G. skirta laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, savo esme yra per švelni ir formali, ja nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl ją būtina griežtinti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra kilęs ginčas dėl veikos faktinių aplinkybių ar jų kvalifikavimo, toliau bus vertinamas tik apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas ir motyvai, t. y. bus sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos bausmės.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.R. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė vieną R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną sunkinančią – veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip matyt iš nuosprendžio aprašomosios dalies, R. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su E. J., todėl, nors apylinkės teismo nuosprendyje ši aplinkybė kaip sunkinanti atsakomybę nenurodyta, ji pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apygardos teismas pažymi, jog už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistajam paskirti ne laisvės apribojimo, o griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su tokiu prokuroro reikalavimu sutinka. Iš R. G. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 6 kartus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu jau 7 kartus (b. l. 60-67), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 68-74). Iš administracinių nuobaudų matyti, kad jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, nuolat baudžiamas už viešosios tvarkos pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. G. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurį padarė būdamas neblaivus savo tėvo atžvilgiu. R. G. ankščiau už nusikaltimus buvo baustas laisvės atėmimo bausmėmis, 2014 m. baustas laisvės apribojimo bausme, tačiau, kaip matyti iš jo toliau daromų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų, jam skirtos bausmės tikslo nepasiekė, nuteistasis adekvačių išvadų nepadarė. Be to, nuteistasis nėra senyvo amžiaus, yra darbingas, bet kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu nedirba. Iš nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių matyti, kad R. G. nusikaltimą padarė 2017 m. gegužės 21 d. vidurdienį, apie 11.30 val., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,53 ‰ girtumas), tačiau kai grįžo iš policijos įstaigos toliau girtavo ir 2017 m. gegužės 22 d. padarė dar du administracinius nusižengimus (b. l. 73, 74), kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį R. G.. Pats nusikaltimo pobūdis, kuomet viduryje dienos dėl menkavertės priežasties yra suduodami kitam žmogui smūgiai rankomis į įvairias kūno vietas, taip pat pripažintinas išskirtiniu, atskleidžiančiu ypatingą nuteistojo abejingumą visuomenėje nusistovėjusioms normoms ir žmonių negerbimą.Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei jo atžvilgiu nustatytas aplinkybes, kurios sunkina ir lengvina jo teisinę padėtį, apygardos teismo vertinimu, paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, R. G. atžvilgiu yra neadekvati ir neteisinga. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms (susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe) apygardos teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik paskyrus R. G. prokuroro apeliaciniame skunde prašomą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančio aplinkybės ir daro išvadą, kad R. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. G. kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, yra pakankamai jaunas ir darbingas, padarė nesunkų nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai R. G. gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, suteikiant galimybę nuteistajam pasitaisyti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Teismas pastebi, kad apeliacijos ribas apibrėžia byloje gautų apeliacinių skundų ribos ir teismas negali pabloginti nuteistojo padėties labiau nei to prašo prokuroras, šiuo atveju prašantis taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti. Atsižvelgiant į tai, laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Teismas pažymi, kad atidedant bausmės vykdymą būtina nustatyti tokias pareigas ir/ar baudžiamojo poveikio priemones, kurios užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas nuteistajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą, neformuotų nebaudžiamumo įspūdžio ir sudarytų galimybę asmeniui pasitaisyti realiai bausmės neatliekant. Šių išvadų kontekste teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes ir nuteistojo asmenybę tikslinga įpareigoti nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte) bei dvi baudžiamojo poveikio priemones: 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 70 straipsnis) bei 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis, redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Prokuroro prašomi skirti įpareigojimai uždrausti vartoti alkoholį ir neišeiti tam tikru laiku iš namų, teismo nuomone, nebus efektyvūs atsižvelgiant į R. G. asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. G. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydytis atsisako, todėl draudimo vartoti alkoholį toks asmuo praktiškai negalės įvykdyti. Vertinant draudimo išeiti iš namų taikymo galimybę ir efektyvumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. G. yra 37 m. amžiaus, susiformavusi asmenybė, draudimas išeiti naktį iš namų jo teigiamai neveiktų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimą jis padarė vidurdienį. Atsižvelgiant į tai, teismas šių prokuroro prašomų įpareigojimų neskiria.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendž i a:

prokuroro Justo Gurecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies ir nuosprendžio dalį dėl R. G. paskirtos bausmės pakeisti:

R. G. pagal BK 284 straipsnį paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant R. G., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių terminą paskirtiems darbams atlikti;

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 €) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.