Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-436-1112/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-22Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-10-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
1-436-1112/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20735-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-436-1112/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20735-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.2.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Robertai Rimeikei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui ir prokurorei Alginai Giniotienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

2009 m. kovo 19 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio l dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti;

2009 m. rugpjūčio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2011 m. balandžio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams ir paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, bei neatlygintinai išdirbti 60 vai. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis;

2011 m. balandžio 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2011 m. birželio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės; 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi bausmės pakeistos ir subendrintos, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmę atliko;

2013 m. spalio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2017 m. rugsėjo 4 d. paleistas atlikęs bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. birželio 24 d. 20.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021 m. lapkričio 5 d.), nustatytas 1,85 promilių girtumas, vairavo A. S. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. S. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Nurodė, kad taip neturėjo būti, susipyko su drauge, nes nebuvo padariusi valgyti, ir išvažiavo į parduotuvę apie 150 metrų. Buvo karšta diena, protas aptemo. Prieš valandą buvo išgėręs 6 skardines alaus, buvo su draugu prie ežero (duomenys neskelbtini), vairavo draugas. Kai parvežė namo, susipyko su drauge. Anksčiau dėl vairavimo išgėrus baustas nebuvo, užsienyje nevairuoja, nes visada plaukioja jūroje. Turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą. (duomenys neskelbtini) buvo baustas už girtumą, pažeidimas susijęs su vairavimu išgėrus, buvo skirta bauda, bet jos nesumokėjo, nes šiuo metu nedirba. Nedirba jau 2 metus, turi traumą, (duomenys neskelbtini), vyksta fizioterapija Lietuvoje, tvarkosi draudimo išmoką. Jo atlyginimas buvo (duomenys neskelbtini), todėl dabar gyvena iš santaupų. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam, dar nebuvo persiregistravęs, nespėjo, mažai Lietuvoje buvo. Iki netenkant teisės vairuoti ją turėjo, vairuotojo pažymėjimo neberanda, pasigedo kitą dieną, vairuodamas lyg ir turėjo, nepamena, ar atgavo. Kol vyksta procesas gyvena pas draugą (duomenys neskelbtini). Pasibaigus procesui ketina skristi į (duomenys neskelbtini). Jo byla dėl traumos jau užbaigta, laukia advokatės skambučio dėl to, ką reikės toliau daryti, gali nereikėti ir vykti į (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) oficialiai, bet dabar dėl traumos nedirba. Supranta, kokia atsakomybė gresia, sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Baudą sumokėtų per 6 mėnesius, iškart sumokėti negalėtų. Lietuvoje pildant deklaracijas visur buvo parodyti nuliai, nors pagal iš (duomenys neskelbtini) atvežtus duomenis iki traumos turėjo dideles pajamas.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, V. S. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– 2021 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 1);

– 2021 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Priešais namą stovi automobilis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, matomas apgadintas užpakalinis bamperis, daugiau apgadinimų nestebima. Automobilio bagažinėje žalios spalvos plastikinė tara ir žalios spalvos maišas. Automobilio gale įvairūs rūbai, maišeliai ir baltos spalvos plastikinė tara. Automobilio priekinėse, dešinės pusės durelėse matomi audiniai ir ruletė. Automobilio priekyje, dešinėje ant sėdynės popierius, ant žemės plastikinė tara. Automobilio priekyje, kairėje, durelėse įvairūs audiniai. Ant sėdynės, priekyje, dešinėje matoma pagalvė. Priekyje per vidurį įmontuota juodos spalvos magnetola su įdėtu atminties įrenginiu (b. l. 11-20);

– neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. S. nustatytas 1,85 promilių girtumas, 21.10 val. 1,99 promilių girtumas (b. l. 30-34);

– priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2021 m. birželio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuvežta J. Dalinkevičiaus g. 3F, Naujoji Akmenė (b. l. 22).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir kiti. V. S. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Praeityje penkis kartus teistas, paskutinį kartą 2013 m. spalio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2017 m. rugsėjo 4 d. paleistas atlikęs bausmę (b. l. 40-63). Asmuo administracine tvarka baustas (b. l. 64). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 66-67). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą, vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – areštą, jos dydį nustatant artimą vidutiniam bausmės terminui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam V. S. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2021 m. birželio 25 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. S. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,85 promilės – neblaivumas, neteisėti V. S. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Įvertinus visas aplinkybes, nustatytinas prokuroro siūlomas mažesnis už vidutinį specialios teisės atėmimo terminas, t. y. 2 metams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. birželio 25 d.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas yra A. S., tačiau pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį transporto priemonę iš A. S. 2020 m. rugpjūčio 19 d. nupirko kaltinamasis V. S. (b. l. 26). Įvertinus bylos duomenis, kaltinime patikslintina aplinkybė dėl automobilio registracijos ir priklausomybės. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių automobilio negalima paimti, nenustatyta, todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini), BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu konfiskuotina. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas bei saugomas adresu Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3F konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

V. S. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. S. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. birželio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. birželio 25 d. nutarimu V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą bei saugomą adresu Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3F konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė