Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-986-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-23
Bylos Nr.: e2A-986-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00038-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Atsakovas: A. J.-M., A. J.
Ieškovas: I. R.

Kategorijos

2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
3.2.4.8.4Faktų pripažinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

Civilinė byla Nr. e2A-986-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00038-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 2.6.37; 2.6.11.16; 3.2.4.8.4;3.1.7.6; 3.1.7.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J.-M. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams A. J.-M. ir A. J. dėl teisės į jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto ½ dalį pripažinimo, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovų A. J.-M. ir A. J. priešieškinį ieškovei I. R. dėl piniginių lėšų, įgytų be pagrindo, grąžinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti, kad I. R. ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po 1/2 dalį automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį piniginių lėšų – 265,05 eurų, esančių AB SEB banke R. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovei natūra visą transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), 8 200 eurų vertės;

- priteisti iš ieškovės I. R. atsakovams A. J.-M. bei A. J. 4 100,00 eurų kompensaciją;

- priteisti 1/2 dalį ieškovei I. R. ir 1/2 dalį abiem atsakovams A. J.-M. bei A. J. piniginių lėšų, esančių AB SEB banke R. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių likutis yra 265,05 eurai, ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

2. Nurodė, kad su R. J., mirusiu (duomenys neskelbtini), gyveno nesusituokę nuo (duomenys neskelbtini)iki R. J. mirties, t. y. daugiau nei 18 metų faktiniuose santykiuose, vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) susižadėjo, bet susituokti nespėjo. Gyveno darniai, rūpinosi vienas kitu ir vienas kito vaikais, padėjo auginti / prižiūrėti R. J. (kuris iš ankstesnių santykių turėjo du vaikus) dukters A. J.-M. vaikus, skolino ir dovanojo tiek jai, tiek R. J. sūnui A. J. pinigų. R. J. nuo 2006-07-12 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. bute, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ieškovei. Pora 14 metų gyveno nuomodami būstą, o paskutinius 4 metus iki R. J. mirties gyveno minėtame bute. Ieškovė dirbo ir uždirbo: 2003 m. – 22 239,31 Lt, neatskaičius mokesčių; 2004 m. – 19 097,81 Lt; 2005 m. – 19 482,32 Lt kartu su nedarbo draudimo išmoka; 2006 m. – 20 414,07 litų neatskaičius mokesčių ir 801,76 Lt nedarbo draudimo išmoką; 2007 m. – 23 877,50 litų neatskaičius mokesčių; 2008 m. – 23 317,00 Lt; 2009 m. – 24 013,23 Lt; 2010 m. – 26 405,89 Lt; 2011 m. – 26 611,45 Lt; 2012 m. – 25 982,15 Lt ir 1 129,30 Lt ligos išmoką; 2013 m. – 27 808,50 Lt ir nedarbo išmoką 823,33 Lt; 2014 m. – 2 761,48 Lt ir 4 361,29 Lt nedarbo draudimo išmoką; 2015 m. – 2 101,61 Eur bei gavo 1 401,83 Eur nedarbo draudimo išmoką; 2016 m. gavo nedarbo draudimo išmoką – 580,22 Eur; 2017 m. – 780 Eur; 2018 m. – 1 698,50 Eur; 2019 m. – 2 519,80 Eur; 2020 m. – 1 947,20 Eur; 2021 m. Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centre uždirbo laikotarpiu nuo 2021-09-13 iki 2021-10-29 1 430,73 Eur (R. J. mirė (duomenys neskelbtini)), be to, ieškovė UAB „Mūsų rojus“ 2021 m. uždirbo 2 184,00 Eur bei dar 168,15 Eur, iš viso 2021 m. uždirbo 3 782,88 Eur. 2015 m. R. J. susirgo inkstų nepakankamumu, jam nuo 2016-12-16 iki 2018-12-15 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, o nuo 2017-10-30 iki 2019-10-25 darbingumo lygis – 15 procentų, 2019-11-13 R. J. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, be to, nuo 2019-10-22 iki 2021-10-21 R. J. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovė lydėjo į gydymo įstaigas, kūrė ateities planus, padėjo ir dirbo ne tik savo darbe, bet ir už R. J. nuo 2020 m., kai jis buvo įsidarbinęs į sporto bazę kiemsargiu, tačiau dėl sveikatos būklės mažai ką galėjo dirbti. Ieškovė ir R. J. vienas kitu pasitikėjo, laikė save vyru ir žmona, nesekė, į kieno sąskaitą pervedami pinigai, kurioje bus kaupiamos lėšos, pinigines lėšas naudojo bendrai, taupė siekdami įgyti bendrą turtą buičiai ar transporto priemones, gyvendami kartu įgijo „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravo R. J. vardu. Pažymėjo, kad būtent ieškovė rūpinosi ir slaugė R. J., nes nė vienas iš R. J. vaikų nepareiškė noro slaugyti savo neįgalaus tėvo, o slaugai yra reikalingas laikas, akcentavo, kad R. J. buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o toks poreikis yra nustatomas, kai yra reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama priežiūra (pagalba). Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad jei nuo 2021 m. vasario mėnesio, slaugant R. J. ir už tai gaunant 132,00 Eur (maksimali suma, padidinta palaipsniui nuo 112,00 Eur), ji negalėjo prisidėti lėšomis prie ginčo automobilio įsigijimo, nes ji visu tuo laiku prisiėjo prie bendro produkto kūrimo savo darbu, priežiūra, piniginėmis lėšomis, savo asmeniniu būstu, kadangi R. J. ir ieškovę siejo šeiminiai santykiai, tai R. J. gyveno ieškovei priklausančiame asmeninės nuosavybės bute kaip šeimos būste ir nemokėjo nuomos mokesčio, be to, 2019–2021 m. laikotarpiu ieškovė dirbo dviejose darbovietėse ir kartu slaugė R. J. Bendro gyvenimo metu iš bendrų sugyventinių lėšų buvo įgyti ne tik buities apyvokos daiktai, bet ir kilnojamasis turtas, todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti buvus asmenų (jos ir R. J.) susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. jų kaip nesusituokusių asmenų gyvenimą drauge, ūkio tvarkymą kartu, bendro turto kūrimą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Nurodė, kad turėjo įgiję VOLKSWAGEN TRANSPORTER (valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurį R. J. ir ieškovė pardavė už 4 500,00 Eur ir minėtus pinigus panaudojo „Toyota Auris“ pirkimui. Nors transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji buvo pirkta už 8 200,00 eurų, tačiau realiai buvo sumokėta 11 900,00 eurų. Pažymėtina, kad „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mirus R. J., buvo išvežta atsakovės negavus paveldėjimo teisės liudijimo ir neinformavus ieškovės, nors buvo pirkta ieškovės ir R. J. bendru sutarimu, todėl ieškovė teismo prašo „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o atsakovams ½ dalį jos kompensacijos, t. y. 4 100,00 eurų. Be to, pažymėjo, kad AB SEB banke esančioje R. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 265,05 eurai, kurių ½ dalis priklauso ieškovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. J.-M. atsiliepimais (į pradinį ieškinį ir į patikslintą ieškinį) prašo ieškinio netenkinti kaip nepagrįsto ir neįrodyto. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali būti pripažintas susitarimu dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, mano, kad reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą (šiuo atveju – automobilį) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad ieškovė niekada nebuvo įgijusi teisės vairuoti transporto priemonių, o tėvas R. J. visada pirkdavo automobilius sau. Be to, ieškovė savo pinigais neprisidėjo prie automobilio įsigijimo, nes ji tokių lėšų neturėjo, savo vardu nebuvo atsidariusi sąskaitų bankuose ar kitose kredito įstaigose. Nurodė, kad į R. J. sąskaitą (2019–2021) už jo slaugą I. R. buvo pervesta 4 238,88 Eur ir tuo pačiu periodu jo gautos pajamos sudarė 28 560,08 Eur. R. J. iš savo banko sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 2–3 dienomis per 7 (septynis kartus) išsiėmė 8 100 Eur, t. y. beveik tokią pat sumą, kurią sumokėjo automobilio pardavėjui. Pabrėžė, kad iš R. J. banko sąskaitų buvo mokami visi mokesčiai, susiję su ieškovės buto išlaikymu, ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo sumokėta 5 529,32 Eur, todėl daro išvadą, kad automobilį R. J. įsigijo iš savo asmeninių lėšų kaip asmeninę nuosavybę.

Šalies argumentai

4. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

- priteisti iš ieškovės I. R. atsakovams A. J.-M. ir A. J. po 750 Eur kiekvienam;

- priteisti iš ieškovės I. R. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 750 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodoma, kad R. J. banke SEB turėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pinigų likutis 2021-11-09 buvo 265,5 Eur, o po R. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ieškovė I. R. neteisėtai, neturėdama teisėto pagrindo per tris kartus 2021-10-22, 2022-10-25 ir 2022-10¬-26 iš jo sąskaitos SEB banke į savo asmeninę sąskaitą pervedė po 500 Eur, iš viso 1 500 Eur, ir tokiu būdu sumažino atsakovams tenkančio paveldimo turto vertę. Atsakovė A. J.-M. dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į policiją, tačiau Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2022-07-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes yra nagrinėjama civilinė byla dėl R. J. turto paveldėjimo klausimų. Atsakovai palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė pareiškimus priimti jo palikimą pagal įstatymą: A. J.-M. į notarą kreipėsi 2021-11-09, o A. J. – 2021-12-23.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovų priešieškinį ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Motyvuoja tuo, kad ieškovė ir R. J. buvo faktinė šeima, vedė bendrą ūkį, jungtinės veiklos pagrindu įgijo daiktus ir kt. Ieškovė skolino ar dovanojo pinigus R. J. dukrai A. J.-M., prižiūrėjo jos vaikus, slaugė ir rūpinosi sunegalavus R. J., už tai gavo pinigines lėšas, kurios buvo pervedamos į mirusiojo asmeninę banko sąskaitą, ir dėl to jokių pretenzijų niekas niekam neturėjo. Kiti argumentai iš esmės yra išdėstyti patikslintame ieškinyje, papildomai nurodė, kad mirusiojo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 265,05 eurai, tai jų 1/2 dalį patikslintu ieškiniu ieškovė ir prašė priteisti jai, nes jie vedė bendrą ūkį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

- pripažinti, kad I. R. ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį piniginių lėšų 265,05 eurų, esančių AB SEB banke R. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovei natūra visą transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), 8 200 eurų vertės;

- priteisti iš ieškovės I. R. atsakovams A. J.-M. bei A. J. 4 100,00 eurų kompensaciją;

- priteisti iš ieškovės I. R. atsakovams A. J.-M. bei A. J. 750 Eur;

- priteisti iš atsakovų A. J.-M. bei A. J. ieškovei I. R. 247 Eur žyminio mokesčio, 1 600 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 8,75 Eur įrodymų gavimui;

- priteisti iš ieškovės I. R. atsakovams A. J.-M. bei A. J. 39,50 Eur žyminio mokesčio (už priešieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones) ir 550 Eur advokato pagalbai apmokėti.

- priteisti valstybei 40,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų A. J.-M. bei A. J. lygiomis dalimis po 20,36 Eur, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų gautomis ir asmeninėmis lėšomis bei darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnis). Partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinė veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors I. R. ir mirusysis R. J. gyveno nesusituokę, tačiau ūkį tvarkė kartu, bendrą turtą kūrė asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nusprendžiama, kad tarp ieškovės ir R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2003 m. iki (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti, kad jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ½ dalį automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), 8 200 eurų vertės, automobilį prašo priteisti ieškovei natūra bei iš jos atsakovams A. J.-M. bei A. J. priteisti 4 100,00 Eur kompensaciją.

10. Teismas pažymėjo, kad nepaisant aplinkybės, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas R. J. vardu, nepaneigia fakto, kad transporto priemonė yra įgyta 2021-09-01, t. y. partneriams gyvenant kartu, esant susitarimui dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovė A. J.-M. argumentavo, kad automobilis I. R. nereikalingas, nes ji neturi specialiosios teisės vairuoti, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad minėtas automobilis buvo įgytas I. R. ir R. J. kartu, todėl tik pati ieškovė gali spręsti – ar ji nori turėti automobilį (natūra), ar gauti kompensaciją.

11. Teismas konstatavo, kad ši transporto priemonė įgyta ieškovei gyvenant su R. J., todėl yra bendroji dalinė ieškovės I. R. ir mirusiojo R. J. nuosavybė, kiekvienam iš jų priklausanti lygiomis dalimis, todėl nusprendžia atidalyti šią transporto priemonę iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę ieškovei, įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovams 4 100 Eur dydžio kompensaciją. Kompensacijos kaina nustatyta atsižvelgiant į sandoryje sutartą sumą – 8 200 Eur (2021-09-01 sutartis, kur automobilį „Toyota Auris“ pirko už 8 200 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovai A. J.-M. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį dėl priteistos kompensacijos už automobilį 4 100 Eur dydžio ir priteisti iš ieškovės I. R. atsakovams A. J.-M. bei A. J. piniginę kompensaciją už automobilį „Toyota Auris“ 5 950 Eur, kiekvienam iš atsakovų po

2 975 Eur. Pakeisti sprendimo dali dėl ieškovei iš atsakovų priteistos 1 600 Eur sumos advokato atstovavimo išlaidų ir šią sumą sumažinti. Pakeisti sprendimo dalį dėl 40,72 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

13. Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Teismas, nustatydamas ginčo automobilio vertę 8 200 Eur bei kompensacijos dydį – ½ dalį jo vertės – 4 100 Eur, iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu – 2021-09-01 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta perkamo automobilio kaina – 8200 Eur. Teismas visiškai nevertino kitų įrodymų bei aplinkybių, kurių visetas leidžia padaryti išvadą, kad automobilis buvo įsigytas už 11 900 Eur.

13.2. Apeliantai nurodo, jog visos automobilio įsigijimo detalės ir aplinkybės buvo žinomos ieškovei ir ji jas pati atskleidė, pateikdama teismui patikslintą ieškinį 2022 m. balandžio 14 d. Apeliaciniame skunde cituojamos patikslinto ieškinio aplinkybės dėl automobilio įsigijimo ir kainos.

13.3. CPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Cituojamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ir jo reikšmė, pasirenkant civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovės procesiniame dokumente išdėstytos aplinkybės apie automobilio „Toyota Auris“ įsigijimą bei jo vertę atitinka kitus bylos duomenis.

13.4. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad atsakovei A. J.-M. pati ieškovė sakė, kad automobilis buvo pirktas už didesnę nei sutartyje nurodytą sumą, be to, jos tėvas R. J., jam dar esant gyvam, sakė , kad automobilį įsigijo už 11 900 Eur ir kad didžioji pinigų suma paimta iš banko sąskaitos, taip pat pasakojo, kad automobilis „Volkswagen Transporter“ faktiškai yra parduotas T. D., tik dėl pablogėjusios sveikatos nespėjo sudaryti sutarties. Iš R. J. banko sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad R. J. 202I m. rugsėjo 2–3 dienomis per 7 (septynis kartus) išsiėmė grynaisiais 8 100 Eur. Šie įrodymai patvirtina ieškovės patikslinto ieškinio teiginius, kad automobilio pirkimui buvo panaudoti pinigai – 7 400 Eur, paimti iš banko sąskaitos, ir 4 500 Eur, gauti iš T. D.

13.5. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu priteista suma sumokėti ieškovei 1 600 Eur advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė visą laiką siūlė baigti ginčą taikiai, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovai, sumokėję 1 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų, prarastų didžiąją dalį kompensacijos. Be to, teismas nesilaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principo ir nepagristai visas išlaidas – 42,72 Eur, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – priteisė tik iš atsakovų ir neatsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą be pakeitimų, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą cituojami CK 4.254 str. 1d. 1p., 4.255, 4.256 straipsniai. Nurodoma, kad pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė į bylą pateikė „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės „Regitra“ informaciją apie joje registruotą minėtą transporto priemonę. VĮ „Regitra“ tvarko Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrus, registruoja motorines transporto priemones ir jų priekabas ir kt. Duomenys apie transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti VĮ „Regitra“ viešajame registre, laikomi teisingais ir išsamiais, ir šių duomenų atsakovai neginčijo.

16. Atsiliepime akcentuojama, kad ieškovė su savo jau dabar mirusiu sužadėtiniu R. J. laikėsi visų reikalingų procedūrų siekiant įregistruoti transporto priemonę VĮ „Regitra“, pateikė visus reikalingus dokumentus, iš jų ir 2021m. rugsėjo 1d. transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirkta už 8200,00 eurų. Visų pirma atsakovams kelis kartus užsiminus apie automobilio kainą, ir atsakovų atstovui siekiant užduoti klausimą ieškovei apie automobilio kainą, citavo ieškinio motyvus, tačiau be pabaigos, kur ieškovė nurodo, kad ginčo automobilio kaina yra 8 200,00 eurų, taip, kaip nurodyta dokumentuose, pirmosios instancijos teismas paprašė atsakovų atstovo perskaityti ieškovės ieškinio sakinį iki galo apie ginčo automobilio kainą. Atsakovo atstovui tai padarius, ieškovė teismui patvirtino, kad pirko ginčo automobilį už 8 200,00 eurų. Tuo norima pasakyti, kad ieškovė apklausiama teisme nuolat laikėsi pozicijos, kad automobilį pirko už 8 200,00 eurų. Siekiant sudaryti taikos sutartį, atspirties taškas taip pat buvo 8 200,00 eurų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo traktuoti kitokią transporto priemonės kainą, nei kaip nurodyta dokumentuose ir ieškovės paaiškinta – 8 200,00 eurų.

17. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė A. J.-M. sakė ieškovei po teismo posėdžio, kad teiks į bylą duomenis apie „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę remiantis duomenimis, kaip ieškovės pusė suprato, iš svetainės www.emprekis.lt, kurioje pateikiamos dėvėtų automobilių vidutinės transporto priemonių kainos. Tačiau atsakovų pusei kelis kartus paminėjus, kad teiks duomenis apie ginčo automobilio „tikrą“ vertę, taip jokių įrodymų ir nepateikė, dėl to ieškovės pusė padarė išvadą, kad galbūt atsakovės gauti duomenys apie automobilio kainą įrodo, jog ji yra mažesnė nei 8 200,00 eurų.

18. Atsiliepime pažymėjo tai, kad patikslintą ieškinį surašė ir pasirašė ieškovės atstovė, ne pati ieškovė. Ieškovė ir R. J. per savo bendrą gyvenimo laikotarpį įgijo ne vieną transporto priemonę, jos buvo įvairiai realizuojamos, įvairiai už jas atsiskaitant, pvz., „Nissan Primera“, buvęs valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėliau valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota 2021m. spalio 4 d. R. J. vardu, perduota sunaikinti 2021m. rugsėjo 29 d. jam esant stacionarizuotam intensyviosios pagalbos skyriuje. Kaip paaiškėjo, už šios transporto priemonės savininką jo vardu pasirašė A. J.-M. „Volkswagen Transporter“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pardavė T. D., (tačiau jokių pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarė), bet jo (R. J.) mirties dieną ši transporto priemonė vis dar buvo registruota R. J. vardu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teismui paminėjo, kad ieškovei sunku kalbėti, nes dėl sveikatos būklės buvo nualpusi ir nusiskėlė dantis, todėl kalba nėra rišli. Visoje toje gausioje paaiškinimų, dokumentų (banko išrašų, registrų išrašų) byloje įsivėlė suklydimas, tačiau, kaip minėta, ieškovė teismui nurodė, jog pirko už 8 200,00 eurų ir kaina ginčo automobilio yra 8 200,00 eurų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės tėvas R. J. jam dar gyvam esant sakė, kad neva automobilį įsigijo už 11 900 eurų, tačiau iš gausios liudytojų apklausos buvo išsiaiškinta, kad daugelis nematęs ar matęs tik kokį kartą ar du mirusiojo R. J. dukrą A. J.-M. Be to, žymiai pablogėjus R. J. sveikatai (praktiškai tik ieškovė jį slaugė, jis dažnai buvo stacionarizuojamas, o ligoninėse jį slaugė tik ieškovė vienos liudytojos padedama), atsakovė A. J.-M. su tėvu nebendravo, todėl kada R. J. dukrai galėjo pasakoti detales apie automobilio pirkimą, jo kainą, nėra aišku. Pažymėtina, kad atsakovas A. J. šioje byloje atsakovu buvo tik „formaliai“, tuo tarpu į mediaciją ėjo tik atsakovė su ieškove. Akcentavo ir tai, kad nors ir ieškovė norėjo ginčą pabaigti taikiu būdu, tačiau kaskart „tariantis“ atsakovė vis aukštindavo kartelę dėl kompensacijos atsakovams sumokėjimo, dėl to ieškovei tapo beprasmiška toliau bandyti taikiai spręsti ginčą.

Apeliantai savo teiginius apie panaudotas lėšas transporto priemonės „Toyota Auris“ įsigijimui įrodinėja ir T. D. surašytu ir teismui pateiktu paaiškinimu, t. y. T. D. nebuvo teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, nedavė priesaikos už melagingus parodymus, tačiau neva jo paaiškinimais pirmosios instancijos teismas kaip ir turėjo remtis, ir apeliantai kartu grindžia savo skaičiavimus. „Iš R. J. banko sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2075 išrašo matyti, kad R. J. 2021 m. rugsėjo 23 dienomis per 7 (septynis kartus) išsiėmė grynais 8100 Eur. Šie įrodymai patvirtina ieškovės patikslinto ieškinio teiginius, kad automobilio pirkimui buvo panaudoti pinigai 7400 Eur, paimti iš banko sąskaitos, ir 4500 Eur, gauti iš T. D. už automobilį VW Transporter“.

19. Atsiliepime nurodoma, kad T. D. (tikroji pavardė rašosi su raide „s“, o ne „š“) ieškovei ir R. J. pinigus grąžino per 3 kartus iki maždaug 2021 m. birželio mėn., tuo tarpu galbūt T. D. teismui surašė paaiškinimus taip, kaip pageidavo atsakovė (arba galbūt pati surašė, o jis tik pasirašė), tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, tai tuo paaiškinimu nebuvo remtasi. Tuo tarpu ginčo automobilis buvo pirktas 2021 m. rugsėjo 1 d. Per tą laikotarpį (nuo birželio iki rugsėjo) R. J. gulėjo 2 kartus (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos mėnesį 2–3 savaites ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Todėl tiek kelionei (kurui), tiek lankymui, maistui, papildams ir kt. išleisdavo apie 150 eurų (vienas apsilankymas apie 150 eurų, o jeigu 2–3 kartai, tai dar daugiau). Atsiliepime aprašoma mirusio R. J. sveikatos būklė ir nurodoma, kad visur ir visada reikėjo finansų, kurie buvo naudojami iš įvairių resursų.

20. Atsiliepime nurodoma, kad už „Volkswagen Transport“ T. D. atsiskaitė per 3 kartus, o pradėjo atsiskaitinėti nuo maždaug 2021 m. gegužės mėnesio ir baigė atsiskaityti birželio mėnesį. Ši transporto priemonė („Volkswagen Transporter“) nebuvo sugedusi, tiesiog ją pardavė todėl, kad apie 3 metus ieškovė su R. J. dėl jo sveikatos būklės niekur nebekeliavo su nakvyne, o šis automobilis yra autobusiukas, ir buvo pirktas turint tikslą keliauti. Tai, kad ieškovė su R. J. daug kur keliavo: į žvejybas, iškylas, keliones, paliudijo dauguma liudytojų. Tuo tarpu „Nissan Primera“ sugedo 2021 m. rugpjūčio mėnesį, todėl į (duomenys neskelbtini) ieškovę su R. J. patikrinimui vežė jų kaimynas.

21. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesu, todėl iš šios bylos apimties matyti, kad ieškovei buvo teikiamos teisinės konsultacijos, patarimai, renkami įrodymai, rengiami procesiniai dokumentai, analizuota teismų praktika, teisės aktai, vykta į teismo posėdžius. Visi reikalingi dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti tinkamai taip, kaip numato teisinis reglamentavimas. Todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sumažinti ieškovei iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir priteistas valstybei iš atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2023 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patikslintas ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies. Atsakovai apeliacinį skundą teikia dėl transporto priemonės vertės bei prašydami sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai prašo taikyti CPK 187 straipsnio 2 dalį ir konstatuoti, jog ieškovė ieškinyje dėstydama faktines aplinkybes pripažino aplinkybę, jog ginčo automobilio vertė buvo didesnė, nei šalys susitarė pirkimo–pardavimo sutartyje.

25. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl kompensacijos dydžio nustatymo ginčo automobilį priteisus ieškovei bei dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo bei paskirstymo.

Dėl kompensacijos dydžio

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė I. R. ir R. J., miręs (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį piniginių lėšų – 265,05 eurų, esančių AB SEB banke R. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

27. Atsakovai neginčija sprendimo dalies dėl priteisto ieškovei automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), 8 200 eurų vertės, tačiau nurodo, jog šis automobilis buvo įsigytas už 11 900 Eur.

28. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji buvo pirkta už 8 200,00 eurų, tačiau realiai buvo sumokėta 11 900,00 eurų ir tai turėtų būti kvalifikuojama kaip fakto pripažinimas, teismas konstatuoja, jog CPK 187 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą spręsti dėl fakto pripažinimo atitikties kitiems bylos duomenims ir nepriimti pripažinimo, jeigu nustatomos svarbios aplinkybės. Pastebėtina tai, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta perkamo automobilio 8 200 eurų vertė ir ieškovės paaiškinimas turi būti vertinamas kartu su šiuo rašytiniu įrodymu, didesnę įrodomąją reikšmę suteikiant rašytiniam įrodymui. Teismas, įvertinęs rašytinę sutartį, daro išvadą, jog nurodomu ieškovės pripažinimu aiškiai nebuvo išreikšta ieškovės valia, nes bylos nagrinėjimo metu ji kito, o be to, nurodomu pripažinimu buvo siekiama nuslėpti tiesą. Byloje nustatyta, kad ieškovė apklausiama teisme nuolat laikėsi pozicijos, kad automobilį pirko už 8 200,00 eurų.

29. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti, kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 55 punktas).

30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas ir teismo besąlygiškai nesaisto. Teismas gali pripažinti atitinkamą faktą nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir kad nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje. Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Tik įvykdęs šią pareigą teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu. Kasacinio teismo praktikoje ne tik akcentuojama, kad faktai nebenustatomi tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, bet ir pripažįstama, kad galimas vėlesnis pripažinimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė, patikslintame ieškinyje nurodžiusi perkamo ginčo automobilio kainą už 11 900 Eur, teismo posėdyje nurodė, kad automobilį pirko už 8 200,00 eurų, rašytinėje sutartyje buvo nurodyta taip pat 8 200 eurų kaina, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat laikosi pozicijos, jog automobilis buvo pirktas už 8 200 eurus. Įvertinus paminėtus įrodymus laikytina, kad apeliantų nurodomas pripažinimas nebuvo išreikštas aiškiai, jis nebuvo nuoseklus, be to, jis prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei pačios ieškovės pozicijai.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl fakto pripažinimo, daro išvadą, kad teismo posėdžio metu šalies pateikti paaiškinimai galėtų būti vertinami kaip fakto pripažinimas tik tuo atveju, jei tokie paaiškinimai atitinka fakto pripažinimo sąlygas. Tokiu būdu šalies pripažįstamas faktas turi būti aiškiai apibrėžtas ir šalis turi aiškiai išreikšti valią pripažinti faktą. Tai reiškia, kad fakto pripažinimu negalima laikyti šalies paaiškinimų teikimo metu nurodytų aplinkybių, išimtų iš šalies paaiškinimų konteksto, menamų ar nuspėjamų iš paaiškinimų. Jei šalies paaiškinimais teikiama informacija apie bylai reikšmingas aplinkybes neatitinka fakto pripažinimo sąlygų, tokie paaiškinimai tiriami ir vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

33. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

34. Byloje neįrodyta apeliantų pozicija, jog už ginčo automobilį buvo mokama didesnė pinigų suma, nei nurodyta sutartyje. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant tiek ieškovės, tiek atsakovų paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vien tik atsakovų paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai bei jų nurodoma patikslintame ieškinyje aplinkybė, kuriuos ieškovė nepatvirtino teismo posėdyje, nėra pakankamas įrodymas kitos nei sutartyje nurodytos kainos faktui patvirtinti.

35. Su pradiniu ieškiniu 3–4 prieduose pateikta 2021m. rugsėjo 1d. transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartis įrodo, kad transporto priemonė „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirkta už 8 200,00 eurų. Ši sutartis nenuginčyta, todėl apeliacinio skundo motyvais konstatuoti kitą, nei šioje sutartyje nurodytą kainą nėra teisinio pagrindo.

36. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog automobilio pirkimui buvo panaudoti pinigai – 7 400 Eur, paimti iš banko sąskaitos, ir 4 500 Eur, gauti iš T. D., teismas konstatuoja, jog šis apeliantų paaiškinimas yra nepakankamas įrodymas rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutarčiai nuginčyti, nes nepateiktas joks kitas rašytinis pakvitavimas dėl apeliantų nurodomos kitos, nei rašytinėje sutartyje nurodytos kainos sumokėjimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo su atsiliepimu į ieškinį, pateiktu 2022 m. vasario 14 d., pateiktu paprastos rašytinės formos paaiškinimu T. D. (atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma pavardė Druseika), nors jame dėstomos aplinkybės šiai bylai neturi teisinės reikšmės, nesant pateikto rašytinio pakvitavimo dėl 11 900 Eur sumokėjimo už padalytą ginčo automobilį.

37. Civiliniame procese liudytojų parodymais pripažįstami asmens žodiniai aiškinimai apie bylos aplinkybes, duoti tiesiogiai teismo posėdžio metu, laikantis nustatytų procedūrinių taisyklių. Tai ne kartą pabrėžta teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2001 „Teismų praktika“ Nr. 15).

38. Kasacinio teismo nurodyta, kad įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka keturis požymius: pirma, įrodymas turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatyme nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauti tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal N. C. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-439/2008). CPK nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo bei paskirstymo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu priteista suma sumokėti ieškovei 1 600 Eur advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė visą laiką siūlė baigti ginčą taikiai, tačiau ieškovė nesutiko. Nurodo, kad atsakovai, sumokėję 1 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų, prarastų didžiąją dalį kompensacijos.

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.

42. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, argumentuoja, jog jos nepagrįstai didelės, tačiau nenurodo, jog jos viršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir 2023 m. kovo 30 d. pateiktas ieškovės sąskaitas bei bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo įrodymus, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Byloje įrodyta, kad ieškovė 2023 m. kovo 30 d. pateikė įrodymus, jog 1 600 Eur išlaidas advokato pagalbai mokėjo nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. spalio 12 d.

43. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla, veikiant ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

44. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

45. Teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama.

46. Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 100 procentų, o atsakovų priešieškinis – iš dalies (50 proc.), iš atsakovų A. J.-M. bei A. J. ieškovei I. R. priteisti 1 600 Eur advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovams priteisti 550 Eur advokato pagalbai apmokėti. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovė piktnaudžiavo procesu ar kad apeliantų nurodomos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl mažinti jų apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

47. Byloje yra susidariusių 40,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, o atsakovų patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovų A. J.-M. bei A. J. lygiomis dalimis, t. y. po 20,36 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Priteisti šiais išlaidas iš ieškovės nėra teisinio pagrindo, nes jos ieškinys patenkintas, o CPK 96 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą.

50. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), mano, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 547,87 Eur (Rekomendacijų 8.11. punktas: 1 959,90 Eur x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovų A. J.-M. ir A. J. ieškovei I. R. priteisti po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė