Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Vitai Šimkienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - vadovu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams:

A. P., laikotarpyje nuo 2005-04-29 iki 2009-07-08 būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 141863310, registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2000 m. liepos mėn. 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (nuo 2004 m. sausio 1 d. nauja redakcija 2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-189), 37 str. 10 d. bei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 9.7 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad bendrovė 2006-12-01 turėjo 2.133.881,85 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, savo sprendimu, kuris bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, 2006-12-05 sudarė paskolos sutartį Nr. 06/12-05 su bendrovės akcininku R. G., kurios pagrindu suteikė R. G. 1.825.000,00 Lt paskolą iki 2008-10-25, sutartyje nenumatydamas jokio skolininko prievolių užtikrinimo bei nesudarydamas skolos grąžinimo grafiko. Kitą dieną, 2006-12-06 išmokėjo akcininkui R. G. iš viso 175.000,00 Lt, t. y. 125.000,00 Lt pagal 4 vekselius 2006-02-27, 2006-03-28, 2006-04-06, 2006-05-18, nors sumos pagal vekselius turėjo būti išmokėtos nuo 2007-02-27 iki 2007-05-18, bei 50.000,00 Lt paskolos grąžinimo, nors terminas grąžinimo buvo 2009-10-20 ir tokiu būdu įmonė nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, A. P. žinodamas, kad įmonės ekonominė padėtis sunki, 2008-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini) “ turint tik 4.698,39 Lt piniginių lėšų, 1.902.932,00 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, o R. G. nėra grąžinęs 1.825.000,00 Lt paskolos, jis, A. P., savo sprendimu, kuris bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, 2008-08-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr.32 išmokėjo R. G. 60.000,00 Lt, pagal paprastąjį vekselį 2008-08-05 Nr.1, nenurodant pinigų grąžinimo datos.

Be to, A. P., žinodamas, kad AB „Šiaulių bankas“ kreditas 1.800.000,00 Lt turėjo būti grąžintas 2008-11-10, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-03-31 iki 2008-11-10 grąžino tik 3.031,98 Lt paskolos, negrąžintas paskolos likutis buvo 1.789.968,02 Lt, 2008-10-20 pakeitė 2006-12-05 paskolos sutartį Nr. 06/12-05 dėl R. G. 1.825.000,00 Lt paskolos suteikimo, pratęsiant paskolos grąžinimo terminą iki 2010-10-25.

Taip A. P. sąmoningai blogai valdydamas įmonę 2006-12-05 vieninteliam akcininkui R. G. suteikęs 1.825.000,00 Lt paskolą, 2008-08-05 – 60.000,00 Lt paskolą, iš viso 1.885.000,00 Lt, kurios jis iki bankroto bylos iškėlimo dienos - 2011-03-08 negrąžino, atitraukė beveik visas bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms uždirbti ir apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais, nes įmonė nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė įmonei siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno siekimo. Tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankrotą ir padarė kreditoriams didelę 1.943.964,37 Lt turtinę žalą, iš jų – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 29.389,43 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui – 5.960,72 Lt ir AB „Šiaulių bankas“ – 1.908.614,22 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltės nepripažino ir parodė, jog įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 gegužės 2 d. iki 2009 m. liepos 8 d. vadovo pareigose, buvo atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą. Įmonė vykdė nekilnojamojo turto priežiūrą už atlygį: žemės darbai, valymas, lyginimas, vykdymai. Dėl pirmojo epizodo, t.y. dėl 2006-12-05 paskolos sudarymo parodė, kad įmonė dirbo pelningai ir 2006 metais akcininko sprendimu buvo nuspręsta paimti paskolą iš Šiaulių banko. Dėl paskolos paėmimo iš banko buvo akcininko sprendimas, jis kaip direktorius dėl paskolų nesprendė, dėl finansinių sumų sprendė pats akcininkas, tačiau jis kaip įmonės vadovas tik pasirašė paskolos sutartį. Paskolos prievolės mokėjimo užtikrinimui buvo įkeisti 28 fizinių asmenų sklypai. Visos įmokos bankui buvo mokamos, paskola grąžinama. Pastatai buvo parduoti, įmonė uždirbo, tačiau buvo nuspręsta paskolos negrąžinti, kadangi paskolos grąžinimo terminas buvo tik 2008 metais. Todėl vienintelio akcininko, t. y. R. G. sprendimu buvo nuspręsta paskolinti pinigų sumą R. G., kuris paskolą gražino po mėnesio. 2006-12-05 paties akcininko R. G. sprendimu, pagal paskolos sutartį R. G. buvo paskolinti 1 825 000 Lt, pagal 4 vekselius, ir tą paskolą jis turėjo grąžinti iki 2010 m., bet negrąžino. Dėl kito epizodo kaltinamasis parodė, kad 2008-08-01 įmonės finansinė padėtis buvo gera, įmonė uždirbo, buvo gauta 47 855 Lt gryno pelno, 8278 Lt sumokėta mokesčių. Tuo metu vienintelis akcininkas R. G. priėmė sprendimą jam išmokėti 60 000 Lt. Jis jam neaiškino, kam ta suma. Tuo metu, kai R. G. paėmė 60 000 Lt, įmonei tokia paimta suma sunkumų nesudarė. Buvo kalbėta, kada jis grąžins pinigus. Taip pat parodė, kad 2008-10-20 buvo pakeista 2006-12-05 paskolos sutartis dėl 1825000 Lt paskolos suteikimo R. G., t. y. buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2010-10-25 ir tuos sprendimus priiminėjo akcininkas, o jis tik pasirašinėjo dokumentus. Įmonės finansinė padėtis buvo labai gera, tikėjosi, kad R. G. grąžins bankui paskolą, nes tuo metu jam gerai sekėsi, buvo sėkmingi projektai. Nuo 2009 m. pradžios įmonės padėtis ėmė blogėti ir jis kreipėsi į akcininką, kad sugrąžintų paskolą, sumokėtų palūkanas, tačiau tuo laiku R. G. prasidėjo finansinės problemos, jis sakė, kad paskolą grąžins vėliau. 2009 m. viduryje akcininko sprendimu pradėtas įmonės turtas pardavinėti viešo paskelbimo būdu. 2009 m. akcininkas neleido skelbti bankroto. Jo planas buvo toks, kad jis sugrąžins paskolą įmonei, sumokės palūkanas. Sugrąžinimo data buvo nustatyta 2010 m. R. G. statė „N.“, jis turėjo susigrąžinti pajamų už pastatą, tada būtų sumokėjęs paskolą. R. G. mąstė, kad išparduos „N.“ akcijas, susigrąžins pinigus, atsiskaitys su banku, atsiskaitys su Sodra ir mokesčių inspekcija. Bankas viską derino su pačiu R. G., jis į banką nevyko. Bankas nereiškė pretenzijų, nes terminas dar nebuvo suėjęs. Kiekvieną antradienį būdavo akcininkų susirinkimai, kiekvieną mėnesį buvo teikiamos ataskaitos, kas buvo nuveikta. Dėl darbų, dėl įmonės veiklos užsiimdavo jis, o sprendimus dėl pirkimo, paskolų priimdavo R. G. ir jis net nesitardavo su juo. Iš darbo jis išėjo 2009 liepos mėn. savo noru, tuo metu įmonės padėtis buvo bloga, nebebuvo įmanoma dirbti. Jam išėjus, įmonė dar vykdė veiklą, o po dviejų metų įmonė paskelbė bankrotą. Po to su R. G. jis nebendravo, įmonės tolimesne veikla nesidomėjo.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2009 m. vasarą ji tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Šiose pareigose ji dirbo iki įmonės bankroto. Vadovavimą įmonei perėmė įmonei neturint turto, bet turint paskolą Šiaulių bankui. Jai esant direktore Šiaulių bankas derėjosi su akcininkais, o paskui nutraukė kreditavimo sutartį. 2009 m. vasarą įmonėje dirbančių asmenų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Tapusi direktore ji su įmonės dokumentais susipažino. Kalbant apie įmonės skolas ir įsipareigojimus, tai jai pradėjus vadovauti įmonei, įmonė turėjo paskolą, kurią jos vyras, kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, perėmė. Jis nuolat vedė derybas su Šiaulių banku. Banko paskola buvo garantuota sklypais. Jie tikėjosi parduoti sklypus ir grąžinti paskolą. Akcininkas darė visas pastangas, kad grąžintų skolą bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė paskolą iš banko už kurią įsigijo nekilnojamojo turto, kuris buvo greitai parduotas. Įmonė bankui paskolos negrąžino, nes pats bankas nebuvo suinteresuotas anksčiau atgauti pinigus, kadangi už paskolos grąžinimą anksčiau laiko, pagal kreditavimo sutartį, turėjo būti mokama bauda, todėl buvo nutarta paimtą paskolą perskolinti jos vyrui. Pardavę turtą, paimtą paskolą būtų sumokėję, tačiau bankas iš savo pusės nerodė geranoriškumo, buvo pakeltos palūkanos. Akcininkas intensyviai derėjosi dėl paskolos pratęsimo, tačiau 2009 m. rudenį bankas nutraukė sutartį bei kreipėsi į antstolį dėl turto išieškojimo. Bankas ketino perrimti sklypus ir užskaityti skolą, bet to nepadarė. Nuo 2009 m. nesiėmė priemonių skelbti įmonės bankroto, nes tikėjosi, kad išsispręs skolų grąžinimo klausimas. Jai tapus įmonės direktore, jie ieškojo įvairių būdų, kad įmonė veiktų. Jos vyras kiek galėjo, tiek skolą bankui mokėjo. Bankas niekur nesikreipė dėl bankroto įmonei iškėlimo, o ji įmonės bankrotą skelbė būtent 2011 m., nes matė, kad su banku neišeina susitarti. Bankas su jos vyru, kaip papildomą paskolos garantiją, 2010 m. pasirašė vekselį. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola perėjo jos vyrui, tačiau tais metais bankas sklypų neperėmė, kaip tai buvo žadėjęs padaryti.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis buvo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas iki įmonės bankroto iškėlimo bylos. Įmonėje direktorių buvo daug. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo nuo brolio R. G. individualios įmonės. Nuo 2005 m. iki 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. P. Įmonė vykdė statybos darbus statant gyvenvietę „R.“ ir atliko gyvenvietės priežiūrą. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. įmonės finansinė padėtis buvo gera. Įmonė dirbo pelningai, buvo vykdomi nekilnojamojo turto projektai. Į įmonės veiklą jis nesikišo, jis įmonei vadovavo kaip pagrindinis akcininkas. Sprendimai įmonėje buvo priimami jo. Kalbant apie einamus įmonės finansinius reikalus, tai jiems spręsti buvo samdomas direktorius ir buhalteris. Kalbant apie sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu imti paskolą iš Šiaulių banko, tai su šiuo banku pradėjo bendrauti labai seniai. Dar 1999 m. Šiaulių bankas kreipėsi į jų agentūrą, kaip galinčią padėti realizuoti perimtą iš kreditorių turtą. Nuo to laiko, jis, kaip nekilnojamojo turto projektų vystytojas bendradarbiavo su Šiaulių banku. Vystant nekilnojamojo turto projektus, Šiaulių bankas buvo vienas pagrindinių finansuotojų. Iš banko buvo imamos paskolos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų jo grupės įmonių vardu ir visos jos buvo sėkmingai gražinamos. Šiaulių bankui vien palūkanų buvo sumokėta apie 500 tūkst. Lt. Šiuo atveju taip pat buvo paimta paskola, tačiau turto realizavimas buvo greitas, o pagal kreditavimo sutartį išankstinis paskolos grąžinimas sąlygoja baudą. Kadangi nuolat buvo vystomi nekilnojamojo turto projektai, su banku sutarė, jog pinigai bus panaudoti tolimesniam nekilnojamojo turto vystymui. Paskola iš pradžių buvo išduota broliui, o paskui ją perėmė jis. Čia jis kalba apie 2006-12-05 paimtą 1 mln. 825 tūkst. Lt paskolą. Kalbant apie skolos grąžinimo grafiką, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos laikotarpis buvo iki 2008 m. ar 2009 m., o gautos lėšos buvo investuotos į kitą nekilnojamojo turto projektą, apie tai bankas žinojo, bankas taip pat žinojo apie jo, kaip fizinio asmens, finansinę padėtį. Tuo metu niekas nenumatė, kad 2008 m. kils pasaulinė nekilnojamojo turto krizė ir vyks pasaulinė banko krizė. 2009 m. jis bankui išdavė paprastąjį vekselį ir tai patvirtina, jog tais metais jo finansinė padėtis bankui buvo priimtina. Vekselis buvo pasirašytas už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis, kaip pagrindinis akcininkas, suteikė papildomą garantiją už įmonės paskolą. Pagal šį vekselį yra vykdomas Šiaulių banko išieškojimas ir vykdomąją bylą vykdo antstolis G. K. bei šiuo metu yra išieškota 17085, 85 Lt iš vekselio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola buvo užtikrinta sklypais, kurie yra jo šeimos narių turtas. Dalis turto yra realizuota. 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo gera ir tai, kad 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė paskolas, nereiškia, kad jos finansinė padėtis nebuvo gera, nes normali praktika, kad dirbančios įmonės ima paskolas ne tik iš bankų, bet ir iš akcininkų. 2006-12-05 jis sudarė paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu jam buvo suteikta 1 mln. 825 tūkst. Lt paskola. Tokių įmonės pinigų suteikimas jam, buvo ne kapitalo atitraukimas iš įmonės, o investuoti pinigai į kitą projektą, o investicijos užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Tuo metu jis buvo perspektyvus verslininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikdama paskolą jam, gavo palūkanas, kurios buvo didesnės nei Šiaulių banko. Įmonė taip uždirbinėjo pelną. Paskolos negrąžino ir po savaitės jis paėmė iš įmonės dar 175 tūkst. Lt. Tai įmonei reikšmės neturėjo, nes jo grupėje įmonės skolino lėšas viena kitai ir siekė pelno. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai. Parodė, kad 2008-08-05 60 tūkst. litų jam nebuvo išmokėti, nes tai buvo jo vekselis už nesumokėtas palūkanas ir buhalterijoje tai atsispindi. Nuo 2007-10-05 prasidėjo ginčai su kitu akcininku, buvo areštuotos jo pajamos ir reikėjo pasirašyti vekselį už sukauptas palūkanas. Iš įmonės paimtas paskolas jis tikėjosi grąžinti iš vystomo nekilnojamojo turto. Nuo 2008 m. visas jo turtas buvo areštuotas ir jis iki šiol negali grąžinti paskolų. 2009 m. viduryje įmonė veiklos nebevykdė, bet neskelbė bankroto, nes 2009 m. su Šiaulių banku buvo nuolat deramasi. Kadangi jis ilgai bylinėjosi su „N.“, bankas nelaukdamas proceso baigties nutraukė kreditavimo sutartį. Asmeniškai jis kalbėjosi su G., buvo nutarta, kad bankas pardavinės turtą ir paskui jį perims. Po pirmųjų varžytinių buvo surašytas aktas dėl turto perdavimo, tačiau buvo pastebėtos gramatinės klaidos ir aktas buvo pateiktas teismui, prašant pataisyti pastebėtas klaidas, kad bankas galėtų įregistruoti perimtą turtą, tačiau teismas prašymą atmetė ir bankas atsisakė perimti turtą. Mano, kad tai buvo Šiaulių banko asmeninis nusistatymas, nes su „Swedbanku“ buvo susitarta ir dėl didesnių paskolų. Su Šiaulių banku buvo visada tariamasi, bet galiausiai susitarti nebepavyko. 2011 m. vasarį direktorė I. G. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad būtų išvengta didesnių nuostolių, kuriuos galėjo patirti ir įmonė, ir jis, kaip laiduotojas. Parodė, kad A. P. su juo galėjo ir nesudaryti paskolos sutarties, nes asmuo gali rinktis ar pasirašyti sutartį, ar ne, bet su A. P. jie kartu dirbo daug metų ir jis nematė problemų jam skolinti pinigus. A. P. turėjo galimybę atsisakyti suteikti jam paskolą, tačiau jei A. P. būtų atsisakęs išduoti jam paskolą, jis įmonės direktoriumi nebūtų likęs. Šiaulių bankas žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perskolino pinigus jam. Sprendimą pasiskolinti iš bendrovės 1,8 mln. litų priėmė jis, o ne direktorius. Tai buvo jo iniciatyva. Paimti 1,8 mln. litų buvo investuoti į nekilnojamojo turto projektus, t.y. lėšas jis perskolino kitai įmonei. Šiuo metu jis bylinėjasi teismuose, vyksta bylos dėl 6 mln. litų ir gavęs pinigus jis padengs paskolą bankui ir bankas gali tikėtis atgauti skolą dar šiemet.

Liudytojas R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių buvo jo individuali įmonė, paskui ji reorganizuota į UAB. Su įmone jį siejo paskoliniai santykiai, yra ėmęs paskolą iš įmonės, tačiau jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas neliko. Dėl paskolos paėmimo jis tarėsi su akcininku, su kokiu, nepamenu. Parodė, kad R. G. tuo momentu galėjo būti akcininkas, bet tiksliai nepamena. Tokias paskolas jis ima nedažnai, o suma buvo reikalinga nekilnojamojo turto vystymo verslui. Tą paskolą jis grąžino ir daugiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų neturėjo. Kalba apie 2005-2006 metus, bet laikotarpio tiksliai nepamena.

Liudytoja V. M. parodė, kad Šiaulių bankas nedavė sutikimo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolinti 1,8 mln. Lt. būtų perskolinti akcininkui R. G., tačiau bankas apie šį perskolinimą žinojo. Suteikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą buvo imtasi papildomų paskolos grąžinimo priemonių, t.y. buvo įkeistas turtas - 4 žemės sklypai, esantys Klaipėdos r. Tai numatyta Kreditavimo sutartyje, 4.1.1. p. Sutartyje sklypų vertės nenumatytos. Sklypų vertinimas buvo atliktas, nes bankas, paprastai, priimdamas turtą užstatu, atlieka turto vertinimą. Kreditavimo byloje yra hipotekos lakštas, kurio identifikavimo Nr. yra (duomenys neskelbtini). Čia numatyta, kad įkeičiami sklypai: (duomenys neskelbtini) g. 71, vertė 92 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 29, vertė 91 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 41, vertė 91 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 73, vertė 106 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 78, vertė 92 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 35, vertė 91 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 94, vertė 91 tūkst.Lt., (duomenys neskelbtini) g. 89, vertė 91 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 43, vertė 91 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 47, vertė 91 tūkst. Lt., (duomenys neskelbtini) g. 61, vertė 91 tūkst. Lt. Kreditavimo sutartyje numatyta įkeisti 4 sklypus, o pagal hipotekos lakštą įkeista 28 sklypai. Bendra jų vertė 2005 m. buvo 2 mln. 600 tūkst. Lt. Paskolos suma įkeitimo metu, pagal hipotekos lakštą, buvo 1 mln. 800 tūkst. Lt. Kitų užtikrinimo priemonių bankas ėmėsi vėliau, t.y. iš R. G. buvo paimtas vekselis. Taip buvo padaryta, nes R. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ paėmė paskolą, kurios negrąžino. Sklypai buvo įkeisti 2005 m., t.y. ekonominio pakilimo metu. Iš R. G. buvo paimtas vekselis užtikrinti paskolą, nes bankas pamatė, kad trūksta užstato paimtai paskolai garantuoti, o įmonė neturi galimybių grąžinti pinigų, nes turtas parduotas, o pinigai už parduotą turtą paskolinti akcininkui. Pagal banko politiką už įmonės veiklą atsako ir akcininkai, todėl akcininko R. G. buvo paprašyta pasirašyti vekselį, kurio suma buvo apie 1 mln. 800 tūkst. Lt. Šiuo metu pagal R. G. išduotą vekselį dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos yra padengta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių bankui šiai dienai yra negrąžinusi 1 610 534,70 Lt, tačiau yra dar keturi žemės sklypai, kurie yra įkeisti bankui ir nėra realizuoti, t.y. sklypai (duomenys neskelbtini) g. 94, (duomenys neskelbtini) g. 102, (duomenys neskelbtini) g. 104 ir (duomenys neskelbtini) g. 72. Banko vertinimu jų vertė galėtų būti apie 200 tūkst. Lt, bet tikslią turto vertę nustato antstolis parduodamas sklypus. Vadinasi neįvykdyti Šiaulių banko kreditoriniai reikalavimai, jei bus realizuoti 4 sklypai už 200 tūkst. Lt, sudaro 1 mln. 410 tūkst. Lt. Banko ataskaitose nurodoma, kad R. G. išduoto paprastojo vekselio suma yra 1 789 968 Lt. 2008-12-15 Paskolų komiteto posėdžio metu bankas padarė sutarties pakeitimus, pratęsė kredito grąžinimo terminą, nes prasidėjus krizei, įmonė susidūrė su sunkumais ir prašė pratęsti kredito grąžinimo terminus. Bankas tam neprieštaravo, tačiau pareikalavo vekselio ir namo įkeitimo. Namas įkeistas nebuvo. Iš R. G. bankas paėmė vekselį ir kredito sutarties nenutraukė, nes neturėjo kitos išeities. Imdamas vekselį iš asmens kaip paskolos grąžinimo garantą, bankas vertina to asmens turtinę padėtį ir galimybę grąžinti skolą. 2008-12-15 R. G. finansinė padėtis banko požiūriu buvo prasta, bet bankas neturėjo kitos išeities, nes reikėjo R. G. kažkokiu būdu susieti su kreditu, kad jis kreditą grąžintų įmonei, o įmonė išmokėtų skolą bankui. 2008-12-15 bankas turėjo viltį susigrąžinti paskolą, nes kitu atveju nebūtų pratęsę sutarties termino. Paskutiniu metu iš R. G., kaip fizinio asmens, išieškojimų nebuvo, bet anksčiau buvo parduota dalis sklypų ir dalį pinigų antstoliai bankui grąžino. Imdamas vekselį iš R. G., bankas žinojo, kad pinigai jam jau yra perskolinti. Siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stengtųsi susigrąžinti pinigus ir sumokėti juos bankui, 2012 m. bankas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vekselis buvo pasirašytas 2008-12-15. Nuo 2008-12-15 iki 2012 m. bankas nematė galimybių prieštarauti, kad įmonei paskolinti pinigai būtų pas R. G., nes tokiems prieštaravimams nebuvo teisinių būdų. Banko pozicija dėl pinigų buvimo pas R. G. buvo neigiama. Bankas matė, kad R. G. negali grąžinti pinigų, nes jis tuos pinigus buvo investavęs į kitus projektus, o 2008 m. prasidėjus krizei pateko į užburtą ratą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu bankas pratęsė kredito grąžinimo terminą ir iš R. G. paėmė paprastąjį vekselį, kad jis būtų atsakingas už skolą kaip ir fizinis asmuo. Bendros krizės akivaizdoje, bankas pratęsė kredito grąžinimo terminą ir paėmė vekselį. Kiekvienu atveju bankas situacijas spręsdavo atskirai. Banko pozicija įmonių su sunkumais atžvilgiu buvo tokia, kad reikia gelbėti tas įmones, kurias dar įmanoma gelbėti. Tai atsispindi Paskolų komiteto posėdžio protokole. Bankas žiūrėjo, kaip susigrąžinti kuo daugiau lėšų. Vekselis R. G. buvo išrašytas 2008-12-15 1789968,02 Lt sumai.

Liudytoja S. S. K. parodė, kad jau 6 metai nedirba banke. Kaltinamasis A. P. buvo banko klientas. Paskolą suteikinėjo banko komitetas, tai nebuvo jos kompetencija. Ji buvo filialo direktorė ir kiekvienas vadybininkas turėjo savo klientus. Gali būti, kad buvo paimtas vekselis, ji neprisimena, nes kiekvienas bankas turi procedūrų tvarką. Iš darbo ji išėjo dėl ligos 2008 m. liepos mėnesį.

Specialistė J. A. parodė, kad tvirtina byloje pateiktą specialisto išvadą. Atliekant tyrimą ji nustatė, kad pagal įmonės buhalterinius dokumentus 2006-12-01 pateikė iš viso 2 133 881, 85 Lt kreditorinių įsipareigojimų. Iš jų 238 089 Lt mokėtos sumos, 1 895 792 Lt po vienerių metų mokėtinos sumos. 2006-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė 2 000 000 Lt įplaukų banko sąskaitoje pateikė dokumentinį likutį 2 064 945 Lt ir galėjo 2006-12-05 atsiskaityti su kreditoriais. Tuo metu, kai R. G. grąžino paskolą, t.y. gruodžio 6 d. įmonė pagrindė dokumentinį pinigų likutį 2 064 945 Lt ir turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tačiau turimas lėšas panaudojo paskolos 1 895 000 Lt sumos suteikimui vieninteliam akcininkui R. G. Įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, įmonės likutis 2006-12-06 buvo 55 267 Lt. Už 2008 metus yra paskaičiuojama finansinė įmonės atskaitomybė. Gali pakomentuoti, kad pagal 2008 m. balanso aiškinamąjį raštą, kurį pasirašė įmonės direktorius, buvo užregistruotas įmonės turtas, 2 080 003 Lt, iš kurio materialus turtas 255 003 Lt, finansinis turtas buvo 1 800 025 Lt. Buvo suteikta paskola R. G. Trumpalaikis turtas 266 735 Lt, per vienerius metus buvo gautinos sumos 263 780 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 902 932 Lt. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad gautinų sumų likutį sudarė 263 779 Lt, įsiskolinimas buvo 42 634, iš kurių sukauptos gautos pajamos pagal paskolos sutartį buvo 135 880 Lt. 2008 m. įmonės pajamos buvo užregistruotos 714 714 Lt, pajamos pagal išrašytas sąskaitas, tačiau tai nėra aišku, ar jos buvo gautos, ar jos planuojamos, o tai yra didelis skirtumas. Suteikiant paskolą 60 000 Lt, buvo žinoma, kad rugpjūčio mėnesį artėja paskolas grąžinimo terminas bankui, todėl buvo neracionalu suteikti paskolą akcininkui. Vertinat įmonės finansinę būklę, įsipareigojimų ir turto santykį, finansinė įmonės būklė nebuvo labai gera. 2006-12-05 paskolos suteikimu buvo atitrauktos lėšos iš įmonės. Įmonė mokėjo palūkanas, tačiau nemokėjo bankui paskolos. Paskolinus lėšas R. G. nebuvo mokamos palūkanos. Įmonei tai nenaudinga, naudos įmonė neuždirbo. Įmonė palūkanas už paskolą mokėjo bankui. Buvo pasirašyta paskolos, suteiktos R. G., grąžinimo termino pratęsimo sutartis spalio 20 d. Paskolos grąžinimo bankui data buvo lapkričio 10 d. Apie paskolos grąžinimo termino pratęsimą bankui nebuvo žinoma, nebuvo jokio susitarimo. Sutartis su R. G. buvo pasirašyta spalio 20 d., o jis tik spalio 21 d. kreipėsi į banką dėl paskolos grąžinimo pratęsimo termino. Paskola R. G. buvo pratęsta, nežinant, kaip bus su banku. Tai turėjo didelės įtakos. Įmonės bankrotą lėmė tai, kad nebuvo laiku grąžinta bankui paskola, buvo paskolintos lėšos akcininkui. Įmonė buvo sudariusi naują paskolos pratęsimo sutartį, tačiau jau nebeišgalėjo mokėti tvarkingai palūkanų. Kai bankas pasirašė 2008-12-15 naują kreditavimo sutarties pratęsimą, buvo numatytas kredito grąžinimo grafikas, tačiau 2009 m. vasario mėn. jau bankas siuntė pranešimą įmonei, kad nėra sumokėta nei palūkanų, nei paskolos. Įmonė prasitęsė terminą, o įsipareigojimų nevykdė. 2009-08-11 Šiaulių bankas nutraukė sutartį. Bankui padarytas nuostolis yra 1 885 897 Lt. Ši suma įrašyta banko pranešime, kai buvo nutraukta sutartis su banku negrąžinus paskolos. Specialisto išvada paremta banko pranešimu. Ji negali pasakyti ar nuostolis mažėja, ar ne, jei bankas gavo pinigus už sklypą. Ji nurodė, kad banko pateikta suma yra ta, kurios R. G. nesumokėjo. Taip pat ji patvirtino, kad įmonė 2006 m. uždirbo pelno.

Iš FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados 2012-12-14 Nr.5-3/113, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nuo 2005-11-01 iki 2011-03-08, nustatyta, kad nuo 2005-04-29 iki 2009-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. P.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Įstatų, įregistruotų 2005-11-11 Juridinių asmenų registre, 9.3 punkte nurodyta ,,Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.“ ir pagal 9.7. punktą bendrovės vadovas atsako už ,,1)bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. P. atsakė už bendrovės veiklos organizavimą ir sutarčių sudarymą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2006-12-05 pagrindė piliečio R. G. paskolos 2 000 000,00 Lt grąžinimą ir 2006-12-05 sudarė paskolos sutartį Nr. 06/12-05 su akcininku R. G. (paskolos gavėjas): „1. Paskolos davėjas suteikia Paskolos gavėjui 1 825 000 Lt <...> paskolą su kintamomis palūkanomis. <...> 6. Paskolos gavėjas pilnai grąžina skolą, kurią jis yra skolingas kreditoriui pagal šią sutartį, kartu su visam paskolos naudojimo terminui priskaičiuotomis palūkanomis iki 2008m. spalio 25 d....“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) sudarytoje sutartyje nenumatė jokio skolininko prievolių užtikrinimo, nesudarė skolos grąžinimo grafiko, nenurodė suteikiamos paskolos panaudojimo paskirties.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2006 metais 4 paprastaisiais vekseliais, kurių apmokėjimo terminas po metų, pagrindė 125 000, 00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą akcininkui R. G.:

-2006-02-27 Nr.1 – 20 000,00 Lt, nurodė grąžinimą 2007-02-27;

-2006-03-28 Nr.2 – 50 000,00 Lt, nurodė grąžinimą 2007-03-28;

-2006-04-06 Nr.3 – 40 000,00 Lt, nurodė grąžinimą 2007-04-06;

-2006-05-18 Nr.4 - 15 000,00 Lt, nurodė grąžinimą 2007-05-18;

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2006-12-06 pagrindė apmokėjimą akcininkui R. G. pagal 4 vekselius iš viso 125 000,00 Lt ir 50 000,00 Lt paskolos grąžinimą.

Pagal vienintelio akcininko R. G. pasirašytą 2008-08-05 paprastąjį vekselį Nr.1 60000,00 Lt sumai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2008-08-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 32 pagrindė 60 000,00 Lt išmokėjimą vieninteliam akcininkui R. G.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė V. N. apskaitos registre Sąskaitų apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 užregistravo sąskaitoje Nr.2437 Gauti vekseliai 60000,00 Lt paskolos suteikimą ir sąskaitoje Nr.272 (kasa) išmokėjimą pagal 2008-08-05 piliečio R. G. pasirašytą Paprastąjį vekselį Nr.1.

Pagal 2008-12-15 AB ,,Šiaulių bankas“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarytą Sutartį dėl 2005 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-033-05 sąlygų pakeitimo ir papildymo, nustatyta, kad kreditas 1789968,02 Lt turėjo būti grąžintas iki 2009-11-10. Kredito grąžinimo grafike įmokos išdėstytos sekančiai: 2009-01-30 110000,00 Lt, 2009 m. vasario – spalio mėnesiais po 10000,00 Lt ir paskutinė įmoka 2009-11-10 1589968,02 Lt. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ AB ,,Šiaulių bankas“ Kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo 2008-12-15 iki 2009-03-31 nepagrindė kredito įmokų, pagrindė laikotarpiu nuo 2005-12-05 iki 2009-05-29, už 2009 m. kovo mėnesį palūkanų mokėjimą. 2009-08-11 AB ,,Šiaulių bankas“ vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti bankui visą kredito sumą (1 789 968,02 Lt) su priskaičiuotomis palūkanomis (92 402,01 Lt) bei delspinigiais (3527,88 Lt). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) pagal 2006-12-05 paskolos sutartį paskolino vieninteliam akcininkui R. G. 1825000,00 Lt, nenumatė jokių skolininko prievolių užtikrinimo priemonių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nustatyta, kad akcininkas R. G. tiriamuoju laikotarpiu apskaitos dokumentais nepagrindė paskolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš viso 2173070,06 Lt (1885000,00 paskolų, 288070,60 Lt palūkanų), tuo padarė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš viso 2173070,06 Lt nuostolį. O UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktoriai A. P. iki 2009-07-08, nuo 2009-07-08 I. G.) negalėjo vykdyti įsipareigojimų AB ,,Šiaulių bankas” ir tuo padarė nuostolį AB ,,Šiaulių bankas” iš viso 1885897,91 Lt (1789968,02 Lt – kreditas, 92402,01 Lt – nesumokėtos palūkanos, 3527,88 Lt – delspinigiai).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2006 m. gruodžio 6 d. pradžioje turėdama 2064945,51 Lt dokumentinį pinigų likutį, turėjo finansinių galimybių 2006-12-06 atsiskaityti su kreditoriais 238089,23 Lt, tačiau turimas lėšas panaudojo paskolos 1825000,00 Lt suteikimui vieninteliam akcininkui R. G. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2006 m. gruodžio 6 d. suteikus 1825000,00 Lt paskolą vieninteliam akcininkui R. G. nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais 238089,23 Lt.

Taip pat išvadoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr.buhalterė V. N. iki 2009-08-10, nuo 2009-08-10 I. G.) apskaitos registruose Sąskaitų apyvartos žiniaraščiai visų buhalterinių sąskaitų apyvartų sumas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2011-02-28 registravo kas mėnesį ir išvedė buhalterinių sąskaitų likučius, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė ir mokumas laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2010-12-31 vykdant ilgalaikio turto pardavimo operacijas vertinamas to mėnesio, kurį užregistruota ūkinė operacija pradžiai bei pagal pateiktus balansus 2006-12-31, 2007-12-31, 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-12-31.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P. iki 2009-07-08, nuo 2009-07-08 I. G.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2011-03-08 pagrindė ilgalaikio turto pardavimą:

1. 2006-10-12 PVM sąskaita – faktūra AMA Nr. 0000779 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) pagrindė pastatų (duomenys neskelbtini) g. 26 su kitais statiniais (duomenys neskelbtini) g. 11, Klaipėdos m. už 2320730,00 Lt ir žemės (0,3999 ha) (duomenys neskelbtini) g.1 Klaipėdos m. už 79270,00 Lt pardavimą, iš viso už 2400000,00 Lt. Pagal finansinės būklės rodiklius nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006-10-01 einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai buvo 7,95, pagal tai nustatyta, kad bendrovė trumpalaikiu turtu galėjo padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

2. 2007-04-27 PVM sąskaita faktūra AMA Nr. 0001189 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) pagrindė automobilio Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą už 13000,00 Lt. Pagal finansinės būklės rodiklius nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007-03-31(2007-04-01) einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai buvo 0,76, t.y. mažesni už 1, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų 180630,46 Lt vykdymui; bendrojo mokumo koeficientas buvo 0,15, t.y. mažesnis už 1, tai reiškia, kad nuosavos lėšos nepadengė skolintų lėšų; įsiskolinimo koeficientas buvo 0,88, t.y. didesnis už 0,50 pagal tai nustatyta, kad 82% finansavimo šaltinių yra skolinti, pagal šiuos rodiklius nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki.

3. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2009-06-15 PVM sąskaitomis faktūromis AMA Nr. (duomenys neskelbtini), AMA Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė ilgalaikio turto iš viso už 29626,51 Lt pardavimą (detaliau tiriamojoje dalyje). Pagal finansinės būklės rodiklius (einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai, bendrojo mokumo koeficientas, įsiskolinimo koeficientas) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01 neturėjo pakankamai lėšų trumpalaikių įsipareigojimų 1997485,54 Lt vykdymui: einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai buvo 0,17, t.y. mažesni už 1, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui; bendrojo mokumo koeficientas buvo 0,22, t.y. mažesnis už 1, tai reiškia, kad nuosavos lėšos nepadengė skolintų lėšų; įsiskolinimo koeficientas buvo 0,83, t.y. didesnis už 0,50 pagal tai nustatyta, kad 83% finansavimo šaltinių yra skolinti pagal šiuos rodiklius nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki.

3.1. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktorius A. P.) 2009-06-19 PVM sąskaitomis faktūromis AMA Nr. (duomenys neskelbtini), AMA Nr. (duomenys neskelbtini), AMA Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė ilgalaikio turto iš viso už 82771,73 Lt pardavimą.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai 2009-06-01 iš viso buvo 1997485,54 Lt ir tai buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal finansinės būklės rodiklius (einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai, bendrojo mokumo koeficientas, įsiskolinimo koeficientas) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01 neturėjo pakankamai lėšų trumpalaikių įsipareigojimų 1997485,54 Lt vykdymui: einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai buvo 0,17, t.y. mažesni už 1, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui; bendrojo mokumo koeficientas buvo 0,22, t.y. mažesnis už 1, tai reiškia, kad nuosavos lėšos nepadengė skolintų lėšų; įsiskolinimo koeficientas buvo 0,83, t.y. didesnis už 0,50 pagal tai nustatyta, kad 83% finansavimo šaltinių yra skolinti, pagal šiuos rodiklius nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki.

4. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-01 apskaitos registrą Sąskaitų apyvartos žiniaraštis 2009-08-01 - 2009-08-31 bei finansinės būklės rodiklius (einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai, bendrojo mokumo koeficientas, įsiskolinimo koeficientas) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-01 neturėjo pakankamai lėšų trumpalaikių įsipareigojimų 1918141,02 Lt vykdymui: einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai buvo 0,19, t.y. mažesni už 1. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui; bendrojo mokumo koeficientas buvo 0,23, t.y. mažesnis už 1. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavos lėšos nepadengė skolintų lėšų; įsiskolinimo koeficientas buvo 0,83, t.y. didesnis už 0,50 pagal tai nustatyta, kad 83% finansavimo šaltinių yra skolinti, pagal šiuos rodiklius nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki.

Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX – 216 2 straipsnio 8 dalis nurodo „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktoriai A. P. iki 2009-07-08, nuo 2009-07-08 I. G.) UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ balansuose užregistravo duomenis apie turtą ir įsipareigojimus:

dataBalansas už laikotarpįTurto vertė iš viso (Lt)Įsipareigojimai iš viso (Lt)Tyrimo duomenimis: ½ turto-įsipareigojimai2005-12-312005-01-01 – 2005-12-31264183423549991320917-2354999= -10340822006-12-312006-01-01 – 2006-12-31225257619500581126288-1950058= -8237702007-12-312007-01-01 – 2007-12-31225882118628701129410,5-1862870= -733459,52008-12-312008-01-01 – 2008-12-31234673819029321173369-1902932= -7295632009-12-312009-01-01 – 2009-12-31229289519178021146447,5-1917802= -771354,52010-12-312010-01-01 – 2010-12-31227391819154901136959-1915490= -778531

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2011-03-08 apskaitos registruose neregistravo duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradelstus įsipareigojimus, todėl negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokumo būsenos pagal ilgalaikio turto, užregistruoto 2005-12-31, 2006-12-31, 2007-12-31, 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-12-31 balansuose santykį su pradelstais įsipareigojimas bei kiek dienų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pradelsė įsipareigojimus. Pagal lentelėje pateiktus duomenis nustatyta, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balansų duomenis įsipareigojimai (neįvertinus pradelstų), viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

2009-08-11 AB ,,Šiaulių bankas“ pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl sutarties nutraukimo Nr. 01-1361, pasirašytą l. e. pareigas kreditavimo skyriaus viršininkės V. V., kuriuo informavo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nevykdė su Banku 2005-11-11 pasirašytos kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-033-05 bei jos pakeitimų sąlygų, bei pranešė, kad vadovaudamiesi Sutarties 6.2 punktu, Bankas 2009-08-11 vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti bankui visą kredito sumą (1 789 968,02 Lt) su priskaičiuotomis palūkanomis (92 402,01 Lt) bei delspinigiais (3527,88 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX – 216 2 straipsnio 8 dalimi, pagal pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00033-12 medžiagą nustatyta, kad 2009-12-31 ir 2010-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, t.y.:

- 2009-12-31 iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 920 401,89 Lt (detaliau tiriamojoje dalyje). Pagal 2009-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenis pradelsti įsipareigojimai 773954,39 Lt (1920401,89 – 2292895:2) viršijo pusę į 2009-12-31 balansą įrašyto turto vertės.

- 2010-12-31 iš viso įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 1915728,80 Lt. Pagal 2010-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenis bendrovės turtas 2010-12-31 buvo 1900626 Lt, pusė turto sudarė 950313 Lt (1900626:2), tokiu būdu nustatyta, kad pradelsti įsipareigojimai 965416 Lt (950313 - 1915728,80) viršijo pusę į 2010-12-31 balansą įrašyto turto vertės ( 5t., b.l. 27-68).

Iš 2013-11-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai: 2005-10-20 paskolos sutartis, pagal kurią R. G. suteikia UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 400 000 Lt paskolą iki 2009-10-20; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir nustatyta, kad žiniaraštyje nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 užfiksuota, jog pinigai ir pinigų ekvivalentai viso 4698,39 Lt , t.y. sąskaitose bankuose -2062,29 Lt, kasoje 2636,10 Lt (7 t., b.l. 21-25).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2005-2009 metinių finansinių atskaitomybės (balanso, pelno (nuostolių ataskaitos) matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė (2 t., b.l. 135-187, 3t., b.l. 1-26).

Iš darbo sutarties 2005-04-29 Nr. 1 matyti, kad A. P. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2009-07-08 darbo sutartis nutraukta (5 t., b.l.83-86).

Iš paskolos sutarties Nr. 06/12-05 matyti, kad 2006-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. pasirašė su R. G. sutartį, kuria R. G. suteikė 1 825 000 Lt paskolą iki 2008-10-25(5 t., b.l. 187, 188).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 370 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį Nr. 06/12-05 2006-12-06 pervedė į R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 825 000 Lt (5 t., b.l. 189).

Iš 2006-02-27 paprastojo vekselio Nr. 1 matyti, kad vekselio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. įsipareigojo R. G. iki 2007-02-27 sumokėti 20 000 Lt (6 t., b.l. 1).

Iš 2006-03-28 paprastojo vekselio Nr. 2 matyti, kad vekselio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. įsipareigojo R. G. iki 2007-03-28 sumokėti 50 000 Lt (6 t., b.l. 6).

Iš 2006-04-06 paprastojo vekselio Nr. 3 matyti, kad vekselio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. įsipareigojo R. G. iki 2007-04-06 sumokėti 40 000 Lt (6 t., b.l. 12).

Iš 2006-05-18 paprastojo vekselio Nr. 4 matyti, kad vekselio davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. įsipareigojo R. G. iki 2007-05-18 sumokėti 15 000 Lt (6 t., b.l. 17).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. 2006-12-06 atliko mokėjimą R. G. pagal 4 vekselius viso 125 000 Lt ir 50 000 Lt paskolos grąžinimą (6 t., b.l. 22).

Iš 2008-08-05 paprastojo vekselio matyti, kad vekselio davėjas R. G. įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti vekselio pateikimo dieną 60 000 Lt (6 t., b.l. 64).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr.32 matyti, kad 2008-08-05 R. G. išmokėta 60 000 Lt (6 t., b.l. 63).

Iš 2008-10-20 susitarimo Nr. 1 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. susitarė su R. G. ir pakeitė 2006-12-05 paskolos sutartį Nr. 06/12-05, pratęsiant paskolos 1 825 000 Lt grąžinimą iki 2010-10-25 (6 t., b.l. 69).

Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad 2011-03-08 pagal ieškovės I. G. ieškinį iškelta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (2 t., b.l. 123-124).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-16 nutarties matyti, kad patvirtinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso 1.943.964,37 Lt, tarp jų - Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcija – 29.389,43 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius – 5.960,72 Lt, AB „Šiaulių bankas“ – 1.908.614,22 Lt ir kt. (2 t., b. l. 131-132).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams.

Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal LR BK 209 str. turi būti nustatyti objektyvieji veikos požymiai (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padariniai (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinis ryšys (tarp blogo valdymo, privedusio prie bankroto ir žalos) požymiai. Turi būti nustatyta ir subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė - kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2009).

Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams.

Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, blogas įmonės valdymas gali būti per didelis išlaidavimas – kai kaltininkas, valdydamas įmonę, žymiai daugiau išleidžia, nei gauna iš veiklos pajamų arba kai tokios išlaidos nepateisinamos dėl įmonės esamos ekonominės padėties ar turimo turto ir todėl kaltininko įmonės veiklos efektas yra neigiamas, arba sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos – kai dėl tokių operacijų susiduriama su itin didele turtinių nuostolių rizika, arba sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, arba sąmoningai neplėtojama įmonės veikla, piktybiškai nevykdomos sutartys prarandant prekių ar paslaugų rinkas, teisminiu ar neteisminiu keliu neišieškomos skolos, kai skolų dydis lyginant su įmonės turtu yra esminis.

Tam, kad konstatuoti, jog A. P. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 str., sudėtis, būtina nustatyti, kad kaltinime nurodytais A. P. veiksmais padarytų nuostolių ir negautų pajamų suma nulėmė įmonės nemokumą, kad A. P. nuostolius įmonei padarė sąmoningai, siekdamas įmonės bankroto ir žalos kaltinime nurodytam kreditoriui padarymo, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmais padarytos žalos bei kilusių pasekmių - įmonės nemokumo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad jie nepatvirtina aukščiau nurodytų nusikalstamo bankroto sudėties požymių kaltinamojo veiksmuose buvimo.

A. P. neneigia, jog 2006-12-05 sudarė paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku R. G. Tiek kaltinamasis A. P., tiek liudytojas R. G. parodė, kad šis sprendimas buvo priimtas todėl, kad gavus paskolą iš AB „Šiaulių bankas“ ir pelningai pardavus nupirktą nekilnojamąjį turtą bei bankui grąžinus paskolintus pinigus prieš laiką, būtų tekę mokėti didelę baudą. Todėl pirmiausia pinigai buvo paskolinti R. G. verslui vystyti, o pinigus jam grąžinus, 2006-12-05 paskolos sutartimi 1.825.000 Lt buvo paskolinti R. G. Iš paskolos sutarties (5 t., b. l. 187, 188) matyti, kad pinigai buvo paskolinti su fiksuota 2,5 proc. metinių palūkanų norma. Tiek kaltinamasis A. P., tiek liudytojas R. G. parodė, kad pinigai buvo paskolinti nekilnojamojo turto vystymui, kadangi R. G. turėjo daug projektų, tuo metu verslas sekėsi gerai ir jie tikėjosi labai greitai atgauti investicijas bei grąžinti paskolą bankui. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė J. A. patvirtino, kad įmonės finansinė padėtis 2006 metais buvo gera, įmonė turėjo pelno.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad A. P. pasirašydamas 2006-12-05 paskolos sutartį nenumatė jokio skolininko prievolių užtikrinimo. Pažymėtina, kad 2005-11-11 sudarant kredito sutartį su AB „Šiaulių bankas“ ir paėmus 1.800.000 Lt kreditą, bankui buvo įkeisti 28 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Šiuos pinigus perskolinus R. G., bankas apie tai buvo informuotas ir tam prieštaravimų nepareiškė. Liudytoja V. M., AB „Šiaulių bankas“ darbuotoja, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad bankas apie šį perskolinimą žinojo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. G. nevengdamas ir suprasdamas savo prievolę grąžinti bankui paskolą, 2008-12-15 pasirašė bankui vekselį, todėl atsakomybė grąžinti paskolą nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir direktoriaus A. P. perėjo akcininkui R. G.

Atsižvelgiant į surinktus byloje duomenis, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis A. P., perskolindamas pinigus R. G., sąmoningai siekė pabloginti įmonės finansinę padėtį, juo labiau, kad įmonė tuo metu dirbo pelningai, jokių sunkumų neturėjo, iš banko paskolintus pinigus investavo ir iš to uždirbo. 2012-12-14 specialisto išvadoje Nr. 5-3/113 nurodyta (7 t., b.l. 21-25) , kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006-10-01 einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai buvo 7,95, pagal tai nustatyta, kad bendrovė trumpalaikiu turtu galėjo padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

A. P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, kad AB „Šiaulių bankas“ kreditas 1.800.000,00 Lt turėjo būti grąžintas 2008-11-10, 2008-10-20 pakeitė 2006-12-05 paskolos sutartį Nr. 06/12-05 dėl R. G. 1.825.000,00 Lt paskolos suteikimo, pratęsiant paskolos grąžinimo terminą iki 2010-10-25. Kaltinamasis A. P. neneigia, kad šis sprendimas buvo priimtas taip pat vienintelio akcininko, t. y. R. G., sprendimu, kadangi paskolos iki nustatytos datos jam nepavyko grąžinti. Jis neturėjo kitos išeities, tik pratęsti paskolos sutarties grąžinimo terminą. Liudytoja V. M., AB „Šiaulių bankas“ darbuotoja, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog bankas taip pat turėjo viltį susigrąžinti paskolą, todėl 2008-12-15 paskolos grąžinimo terminas taip buvo pratęstas iki 2009-11-10. Kaltinamasis A. P. taip pat neneigia, kad tuo metu įmonės finansinė padėtis jau buvo prasta, tačiau R. G. vystė didelius projektus ir paskolą tikėjosi grąžinti. Jis kaip įmonės vadovas, taip pat, prašė R. G. grąžinti paskolą, kad būtų galima atsiskaityti su banku. Iš 2008-11-25 rašto Nr. 08/1125-1 „Dėl paskolintų lėšų” matyti, kad A. P. bendrovės direktoriaus vardu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelį akcininką R. G., paskolos gavėją, dėl jam paskolintų lėšų grąžinimo ir nesumokėtų palūkanų dengimo.

Pažymėtina, kad įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad A. P., savo veiksmais tyčia pablogino įmonės turtinę padėtį, tyčia sudarė sąlygas išvengti išieškojimui ar tyčia sudarė nuostolingus įmonei sandorius, siekdamas išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. A. P. veikė atsižvelgdamas į vienintelio įmonės akcininko pavedimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo interesus. Tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio akcininko R. G. parodymai, jog įmonės direktorius turėjo galimybę atsisakyti suteikti jam paskolą, tačiau, jei A. P. būtų atsisakęs išduoti jam paskolą, jis įmonės direktoriumi nebūtų likęs. Kartu svarūs ir specialistės J. A. parodymai, jog įmonės bankrotą lėmė laiku negrąžinta bankui paskola, kurios lėšos buvo perleistos akcininkui. Pagrindinė įmonės negalėjimo sumokėti skolų kreditoriams priežastis buvo ne sąmoningi vadovo, šiuo atveju A. P., veiksmai, bet pagrindinio akcininko R. G. nepasiteisinusi rizika jo vystomo verslo srityje. Taigi nagrinėjamu atveju, nėra pagrindinio nusikalstamos veikos sudėties požymio – subjektyviosios pusės, kuri konstatuotų A. P. kaltę.

Be to, A. P. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog įmonės ekonominė padėtis sunki, 2008-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint tik 4.698,39 Lt piniginių lėšų, 2008-08-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr.32 išmokėjo R. G. 60.000,00 Lt, pagal paprastąjį vekselį 2008-08-05 Nr.1, nenurodant pinigų grąžinimo datos. Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad kaltinamajame akte nurodyti 60 tūkst. litų jam nebuvo išmokėti, nes tai buvo jo vekselis už nesumokėtas palūkanas ir buhalterijoje tai atsispindi. Pažymėtina, kad šie tie teiginiai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Taip pat teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo advokato teiginiais, kad įmonė R. G. negalėjo išmokėti 60 000 Lt, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo tik 4698,39 Lt piniginių lėšų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnis aiškiai apibrėžia kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir netiksliai išdėstytomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 21 d. nutartyje nurodė, jog specialisto išvada negalima remtis besąlygiškai, jeigu joje pateikti duomenys prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad A. P. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas ir tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis LR BPK 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad A. P. pagal LR BK 209 str. dėl nusikalstamo bankroto išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. l p.).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos AVPK NTB ENTS, Taikos pr. 63, Klaipėda, gražintini bankroto administratoriui UAB „Administratoriai LT“ (7 t., b. l. 85).

Iki nuosprendis įsiteisės, A. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. l p.).

Iki nuosprendis įsiteisės, A. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos AVPK NTB ENTS, Taikos pr. 63, Klaipėda, gražinti bankroto administratoriui UAB „Administratoriai LT“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.