- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-04
- Bylos Nr.
- I-8519-580/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad 2015-04-03 iš Lukiškių TI-K gavo grąžintą jo paties rašytą laišką draugui S. G., kuris kali Lukiškių TI-K. Taip pareiškėjui buvo užkirstas kelias pasveikinti draugą su Šv. Velykomis bei palaikyti jį dvasiškai. Pažymėjo, kad abu asmenys yra tikintys. Tvirtina, kad taip buvo pažemintas R. V. orumas, jam sudaryti nepatogumai, pablogėjo pareiškėjo reputacija; jis patyrė pajuoką bei 0,45 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K draudimas gauti laiškus pažeidžia tiek R. V., tiek jo draugo teises. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia gauti laiškų. Pareiškėjui buvo leista iš Vilniaus pataisos namų išsiųsti laišką, kadangi 2015 m. kovo mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad draudimas nuteistiesiems bendrauti laiškais pažeidžia Konstituciją. Bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, taip pat leidžia gauti ir siųsti laiškus.
Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos yra nurodytos Bausmių vykdymo kodekso šeštame skirsnyje. Šio kodekso 99 straipsnio 2 dalis draudžia bet kokį susirašinėjimą su asmenimis, kurie nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, todėl pareiškėjo S. G. siųstas laiškas buvo grąžintas.
Pažymėjo, kad įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo. Lukiškių TI-K darbuotojai pagrįstai gražino pareiškėjui laišką, kuris buvo adresuotas kitam nuteistajam. R. V. nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti žalą. Atsakovo atstovas R. V. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės (visų sąžiningą mokesčių mokėtojų). Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, draudžiant pareiškėjui susirašinėti su kitu nuteistuoju laiškais, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl draudimo su kitu nuteistuoju bendrauti laiškais, jam buvo padaryta 0,45 Eur turtinė bei 10 000 Eur neturtinė žala.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Šio kodekso 99 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų teisę susirašinėti, 2 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Ginčo dėl to, kad tiek pareiškėjas R. V., tiek jo draugas S. G. yra nuteistieji, nekyla. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų artimieji giminaičiai.
Konstitucinis Teismas 2015-02-26 priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriame pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka; ribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Konstituciją ribojantis nuteistųjų teisę susirašinėti teisinis reguliavimas inter alia turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos pakankamai individualizuoti šios nuteistųjų teisės ribojimus, įvertinus individualią jų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nutarime konstatuota, kad teisiniu reguliavimu kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, yra draudžiama susirašinėti tarpusavyje, neatsižvelgiant nei į tai, ar dėl jų susirašinėjimo galėtų kilti grėsmė visuomenės saugumui, kardomojo kalinimo vietų, areštinių ir pataisos įstaigų vidaus tvarkai, kitų asmenų teisėms ir laisvėms, nei į jokias kitas reikšmingas aplinkybes. Vadinasi, tokiu Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nesudaroma prielaidų pakankamai individualizuoti susirašinėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualią nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, todėl šis teisinis reguliavimas vertintinas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susirašinėti labiau, nei būtina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.
Konstituciniam Teismui pripažinus Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, yra pagrindas spęsti pareiškėjui kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Kaip jau minėta, siekiant konstatuoti neteisėtumą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, būtina nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
R. V. nurodė, kad uždraudus rašyti draugui laiškus, buvo užkirstas kelias jį palaikyti dvasiškai bei pasveikinti su Šv. Velykomis. Dėl to buvo pažemintas R. V. orumas, jam sudaryti nepatogumai, pablogėjo pareiškėjo reputacija; jis patyrė pajuoką bei 0,45 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą. R. V. nuomone, Lukiškių TI-K draudimas gauti laiškus pažeidžia tiek jo, tiek jo draugo teises.
Nustatyta, kad pareiškėjo iš Vilniaus pataisos namų 2014-03-20 nuteistajam S. G. į Lukiškių TI-K išsiųstas laiškas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalimi, buvo grąžintas R. V.. Paaiškinta, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 punktas draudžia susirašinėti nuteistiesiems, kurie nėra artimi giminaičiai arba sutuoktiniai.
Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pripažinus Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalį prieštaraujančia Konstitucijai, teismas, spręsdamas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą, Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies nuostatų netaiko ir jomis nesivadovauja. Remiantis Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarime pateiktu aiškinimu, Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta pakankamai prielaidų individualizuoti susirašinėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualią nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, dėl to šis teisinis reguliavimas vertintas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susirašinėti labiau, nei būtina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų. Taigi, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmai, ribojant pareiškėjo R. V. susirašinėjimo teisę, šio ribojimo neindividualizuojant, t. y. nevertinant individualių aplinkybių, laikytini neteisėtu veikimu, dėl kurio pareiškėjas galėjo patirti dvasinę skriaudą. Teismo nuomone, taikytas susirašinėjimo ribojimas, nepagrįstai ribojant pareiškėjo privatų gyvenimą, turėjo esminės įtakos R. V. santykiams su kitais asmenimis.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į susirašinėjimą, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, R. V. buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgus į žalos mastą ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2015 buvo priteista didesnė žalos atlyginimo suma. Šia praktika teismas nesivadovauja, kadangi šios bylos aplinkybės yra skirtingos. Čia pareiškėjas negalėjo išsiųsti laiško draugui, tuo tarpu anksčiau minėtoje byloje draustas susirašinėjimas su sugyventina. Teismo vertinimu 100 eurų suma yra pakankama atlyginti dvasiniams išgyvenimams, kurie galėjo būti patirti neleidžiant išsiųsti sveikinimo laiško.
R. V. taip pat prašo priteisti jam 0,45 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 0,06 Eur voko bei 0,39 Eur pašto ženklo įsigijimo išlaidos, atlyginimą. Pažymėtina, kad galima atlyginti tik nuostolius, kurie tiek faktiškai, tiek teisiškai pagrįsti ir įrodyti. R. V. nepateikė jokių patirtą turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, todėl, jo nuomone, patirtos išlaidos (turtinė žala) negali būti laikomos pagrįstomis, taigi nėra pagrindo jų atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.