Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1938-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
1-1938-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39328-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
V. P.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1938-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39328-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,kaltinamajam R. P.,gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,nukentėjusiajai V. P., jos atstovei advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. mušdamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2018 m. rugpjūčio 16 d., apie 03 val. 24 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antro aukšto balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo žmoną V. P. per balkoną, po ko ji iškrito iš antro aukšto balkono ant žemės, tokiu būdu savo žmonai V. P. padarė dešinio kelio dalinį vidaus plyšimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai V. P..

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., apie 03 val. 00 min., gal kiek vėliau, grįžęs iš draugo, būdamas neblaivus, pamatė žmonos V. P., kurios kelias dienas nebuvo namie, automobilį. Labai supyko, nes nežinojo su kuo žmona leido kelias dienas laiką, todėl sukonfliktavo stumdėsi, per balkoną išstumti nenorėjo, taip išėjo, dėl įvykio labai gailisi, žmonos atsiprašo per posėdį, nes ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirtas įpareigojimas nesiartinti prie jos.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. duotiems parodymams (b. l. 85-86, 108).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., apie 03 val. 24 min., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegant antrame aukšte, išgirdo, kaip atsidarė kiemo vartai ir į namus keikdamasis bei šūkaudamas neblaivus grįžo vyras R. P.. Įėjęs į namus užlipo į antrą aukštą, pradėjo garsiai šūkauti, vartoti necenzūrinius žodžius, todėl ji išsigandusi greitai apsirengė ir išlipo iš lovos Tada jos vyras priėjęs prie kambario durų, jas išlaužė ir įėjęs į vidų pradėjo ją stumdyti, tampyti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Jai ištrūkus nuo jo, išbėgo į kambaryje esantį balkoną, tačiau jos vyras greitai ją balkone pagavęs vėl pradėjo tampyti ir stumdyti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir ją išstūmė per balkoną, dėl ko ji nukrito iš antro aukšto į kiemą ir užsigavo dešinę koją, dešinę ranką, dešinį šoną bei tokiais jo veiksmais patyrė fizinį skausmą. Iškritusi iš balkono ji greitai atsistojo, nubėgo už namo ir pasislėpė už tujų, tačiau jos vyras greitai atbėgo į kiemą ir pradėjo jos ieškoti. Ji buvo labai stipriai išsigandusi, mėgino skambinti policijai, tačiau bijojo, kad vyras neišgirstų ir nesurastų jos. Po kiek laiko nuėjus vyrui toliau, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. 2018 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusioji V. P. papildomos apklausos metu paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. policijos pareigūno užduotį atlikti objektų tyrimą. Prie ikiteisminio tyrimo taip pat pageidavo pateikti „Medicinos diagnostikos centro“ medicininių dokumentų išrašus, dėl to, kad jos vyras R. P. ją išstūmė per balkoną, po ko susižalojo dešinę koją. Dėl sužalojimo jai išduotas nedarbingumas iki 2018 m. spalio 5 d. Iki šiol vis dar gydosi, lanko reabilitacijos kursą. Gydytojai jai nustatė medialinio menisko užpakalinio rago plyšimą, o taip pat medialinio kolateralinio raiščio dalinį plyšimą bei šlaunikalnio išorinio krumplio kaulų čiulpų edemą. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereiškė, jį nutarė pateikti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 2, 27).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., 04 val. 30 min., pareiškėja V. P. pranešė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., 03 val. 24 min., jai būnant namuose, esančiuose Šlaitų g. 44, Ukmergėje, bei miegant antrame aukšte, grįžęs jos vyras R. P. pradėjo garsiai šūkauti, dėl ko ji išsigandusi greitai apsirengė, tačiau jos vyras užlipęs į antrąjį gyvenamojo namo aukštą išspyrė kambario duris, pradėjo pranešėją tampyti, vadino necenzūriniais žodžiais. Pranešėja, išsilaisvinusi nubėgo į balkoną, tačiau jos vyras, ją pagavęs balkone, pradėjo tampyti, stumdyti, vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl ko stumdydamas ją išstūmė per balkoną (b. l. 1-5).

Iš proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog įvykio vieta yra Šlaitų g. 44, Ukmergė. Į namus patekus laiptais į antrą aukštą, durų spyna neišlaužta, matyti išmetyti daiktai, tiesiai patenkama į balkoną, kurio turėklo aukštis 86 cm, nuo žemės iki balkono viršaus yra 3 metrai ir 10 centimetrų, kiemas apsėtas žole (b. l. 3).

Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018-08-16 03 val. 27 min. patruliuojant Ukmergės mieste su vyriausiuoju patruliu M. r., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras agresyvus, puola mušti pranešėją, vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Atvykus į įvykio vietą, alkoholio kiekio matuokliu- alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435“ - 2018 m. rugpjūčio 16 d., 05 val. 15 min., nukentėjusiajai V. P. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas, o kaltinamajam R. P. alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435“ 2018 m. rugpjūčio 16 d., 03 val. 59 min., nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 62, 63).

Iš VŠĮ Ukmergės ligoninė medicinių dokumentų išrašo matyti, jog 2018-08-16 04:14 val. medicininės V. P. apžiūros metu nustatytas kelio ir dilbio sumušimas, lužių bei sąnario nestabilumo nėra. Rekomenduojama traumatologo konsultacija (b. l. 6).

Iš VŠĮ Ukmergės ligoninė medicinių dokumentų išrašo matyti, jog 2018-08-16 04:14 val. medicininės V. P. apžiūros metu gydytojas traumatologas nustatė dalinį MKR plyšimą. Rekomenduojama dalinai minti dešine koja, naudojant ramentus, koją imobiluoti įtvaru, vartoti skirtus medikamentus (b. l. 37).

Iš UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro) medicinių dokumentų išrašų matyti, jog 2018-09-17 atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, V. P. nustatytas medialinio menisko užpakalinio rago plyšimas, medialinio koloteralinio raiščio dalinis plyšimas, šlaunikaulio išorinio krumplio kaulų čiulpų edema. Rekomenduojama skirti fizioterapines procedūras, kineziterapiją (b. l. 30-31).

Iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvados Nr. G 2857/2018(01) nurodyta, kad V. P. nustatyta dešinio kelio dalinis vidinio raiščio plyšimas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl šio sužalojimo buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 48-49).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi R. P. smurtą naudojo savo žmonos, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena, veda bendrą ūkį, atžvilgiu.

Kaltinamasis neneigė vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Šį faktą patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios V. P. parodymai, tarnybiniai pranešimai, iš kurių nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., 03 val. 27 min., (duomenys neskelbtini), pareiškėja, kaip vėliau nustatyta V. P., pranešė, jog jos sutuoktinis, t. y. R. P., ją išstūmė pro balkoną, dėl ko ji patyrė sužalojimus (b. l. 1-5, 62). Nustatyta, kad smurtas pasitvirtino, nhukentėjusioji pristatyta medikų apžiūrai, smurtautojas – į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (b. l. 71-73). Smurtautojas (R. P.) buvo neblaivus, jam nustatytas 1,74 promilės neblaivumas, nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi (b. l. 63). Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei jų mastą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. P. nustatyta dešinio kelio dalinis vidinio raiščio plyšimas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl šio sužalojimo buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 48-49). Teismo vertinimu, tai, kad sužalojimai buvo padaryti vienu metu, ką patvirtino ir kaltinamasis su nukentėjusiąja, bei tai, kad iš pastarųjų parodymų akivaizdu, jog R. P., išstumdamas nukentėjusiąją V. P. negalvojo apie tai, kokio pobūdžio sužalojimai bus padaryti, rodo vieningą kaltinamojo tyčią.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. P. kaltinime nurodytu laiku, konflikto metu vartodamas smurtą savo sutuoktinės V. P. atžvilgiu, t. y. stumdydamas ją, išstūmė ją iš balkono, nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą. Stumdydamas nukentėjusiąją kaltinamasis suprato, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta V. P. sveikata ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl V. P. padarytų sužalojimų nukentėjusiajai būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl R. P. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato sankciją už jame įvirtintą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, šeimos nario nesunkus sužalojimas yra apysunkis nusikaltimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. P. padarė vieną nusikalstamą veiką pagal BK 138 straispnio 2 dalies 3 punktą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. P. praeityje taip pat smurtavo prieš sutuoktinę, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2014 m. birželio 12 d. ikiteisminis tyrimas R. P. atžvilgiu nutrauktas, jam ir nukentėjusiajai V. P. susitaikius (b. l. 112-114), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 115-116), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra. Kaltinamasis yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini) staliumi darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 98, 120). Nusikalstama veika padaryta dėl neblaivumo būsenos, pats kaltinamasis nurodė, kad išgėręs alkoholio nesusivaldo, todėl šiuo metu alkoholio nevartoja. Įvertinęs visumą aplinkybių, ir vadovaudamasis BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas sprendžia, kad R. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą sveikatai, kuri pasireiškė nesunkiu sveikatos sutrikdymu, į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, R. P. už nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą padarymą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metai ir šeši mėnesiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam R. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. P. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 03 val. 50 min. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 09 val. 51 min. (b. l. 74-75), t. y. viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. P. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. P. yra dirbantis, nėra linkęs nusikalsti, siekia keisti gyvenimo būdą, yra motyvuotas nevartoti alkoholio, nes jis yra pagrindinė smurto vartojimo priežastis. Kritiškai vertina savo elgesį, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti R. P. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72², 73 straipsnių pagrindu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. P. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 10 mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 47,20 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosio V. P. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 53-54). Kaltinamasis R. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino (b. l. 102), atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straispnio 1 dalimi, Vilniaus teritrorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 154-176). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė 266,94 eurų dydžio turtinę žalą, kadangi pirko už 66,12 eurų vaistus, 160,82 eurų sumokėjo už konsultaciją „Medicinos diagnostikos centre“, 40 eurų išlaidas už keliones į gydymo įstaigas konsultacijoms. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų neteko 455,27 eurų negautų pajamų, kurias tikėjosi gauti dirbdama pagal darbo sutartį UAB „Inmodus“. Konkretizuodama patirtos turtinės žalos dydį, V. P. pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji prašo teismo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos, nurodydama, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji patyrė sužalojimą, jai tapo reikalinga kitų asmenų pagalba, jai sunku tvarkytis buityje, gali vairuoti automobilį tik trumpais atstumais, pasikeitė gyvenimo kokybė, kuriai atskurti reikia finansinių lėšų, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai apribota judėjimo laisvė, nuolat jaučiamas fizinis skausmas, nerimas dėl tolesnio gydymosi ir rezultato, gydymo plano. Dėl patirto smurto nukentėjusioji patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, todėl lankosi pas psichologą.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, o ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo R. P. veiksmais nukentėjusiajai V. P. sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio dydis dėl 722,21 eurų yra pagrįstas pateiktais dokumentais. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų sukeltų pasekmių sveikatai patirtos 266,94 eurų dydžio išlaidos vaistams, gydytojo konsultacijai, taip pat byloje yra užduotis (b. l. 46-47) atlikti medicininę ekspertizę ir kelionės išlaidas į Valstybinę teismo medicinos tarnybą bei pas gydytojus pagrindžiantys dokumentai. Teismui taip pat pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie atitinkamais laikotarpiais gaunamas V. P. pajamas bei ligos išmokos dydį, kas pagrindžia negautų 455,27 eurų pajamų dydį. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu sutiko pilnai atlyginti V. P. patirtą turtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nagrinėjamu atveju, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: dešinio kelio dalinis vidinio raiščio plyšimas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje (b. l. 48-49), kai kaltinamasis ją išstūmė per balkoną. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo reikalinga operacija ar stacionarus gydymas, tačiau neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumus dėl medicininės apžiūros, sužalojimo gydymosi, nes V. P. nešiojo kojos įtvarą, jos judėjimo galimybės buvo apribotos, ne tik už namų ribų, bet ir buityje, sumažėjo bendravimo galimybės, ji ir dabar jaučia fizinį skausmą. Be to, nusikalstama veika įvykdyta sutuoktinio, jų gyvenamojoje aplinkoje, dėl ko nukentėjusioji neabejotinai buvo dvasiškai sukrėsta, iki šiol lankosi pas psichologą (b. l. 164). Teismas pripažįsta, jog padaryti sužalojimai ribojo bendravimo galimybes, nukentėjusioji parodė, kad ji vyko į kitus miestus dėl sveikatos būklės patikrinimo, gydymo taikymo, nes yra jaunas žmogus, besirūpinantis savo sveikata, ir siekė, kad jos sveikatos būklė būtų įvertinta kuo tiksliau ir paskirtas veiksmingas gydymas, o tai daryti buvo sudėtinga, kadangi dėl sužalojimų ji negali vairuoti automobilio ilgomis distancijomis, dėl ko priversta prašyti aplinkinių pagalbos. Teismas atkreipia dėmesį, kad apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patirs neigiamus išliekamuosius reiškinius ateityje, ar gali būti reikalinga operacija, duomenų nėra, kaip nurodė pati nukentėjusioji, tai priklausys nuo tolesnio gijimo proceso sėkmingumo.

Kaip minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai, esant lūžiams, sausgyslių pilnam plyšimui su atlikta operacija priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta išstūmus nukentėjusiąją iš 3 metrų aukščio per balkoną, kas parodo nusikaltimo didesnį pavojingumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosji prašė priteisti iš kaltinamojo 650 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios V. P. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (b. l. 162, 176), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sutinka jas apmokėti.

2018 m. gegužės 30 d. nutarimu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su įpareigojimais nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Nuotekų g. 43, Ukmergė, Ukmergės r. sav., nesilankyti Šlaitų g. 44, Ukmergė, Ukmergės r. sav., nebendrauti ir neieškoti V. P. (91-93), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. P. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 03 val. 50 min. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 09 val. 51 min., t. y. viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. P. paskirtos 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. P. skirti įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- tęsti darbą, darbo praradimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. V. P. naudai 722,21 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus dvidešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti bei 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei jos žalai atlyginti.

V. P. išlaidas advokato konsultacijoms ir atstovavimui apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Rolando P. V. P. naudai 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų joms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė