Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dušuose nėra ventiliacijos, jie netvarkomi, sienos apaugusios grybeliais. Tuo pačiu dušu naudojosi ir žmonės, sergantys tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė. Dušuose dažnai nebūdavo karšto vandens.

Pasivaikščiojimo kiemeliais vienu metu vieną valandą per dieną naudojosi visi kameroje esantys žmonės (2-4 asmenys). Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimą nuteistasis ar suimtasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, purvini, žiemą nevalomi, slidūs, atšilus orams juose būdavo vandens, nuo jų sklido nemalonūs kvapai.

Pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 16 d. buvo konvojuojamas mašinose be saugos diržų, neturinčiose normalios šildymo sistemos, ventiliacijos. Žiemą automobiliuose buvo žema temperatūra (7-9?C), vasarą labai aukšta (34? C).

Visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį jo gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija). Valstybė turi užtikrinti tinkamą šildymą, ventiliaciją, maisto kokybę, gyvenimą be parazitų ir graužikų. Iš pareigūnų elgesio su pareiškėju jis sprendžia, kad daugeliui jų būdingas sadistinis asmenybės sutrikimas, diskriminacinis elgesys.

Pareiškėjas buvo laikomas su antrankiais teismo posėdžių salėje. Vaizdo kamera policijos komisariato areštinėje pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą.

Nežmoniškos gyvenimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, sukėlė jam didelį dvasinį skausmą, depresiją, sužalojo jo sveikatą. Kadangi Lietuva nuolat pažeidinėja Konvenciją, nustatant neturtinės žalos dydį turėtų būti vadovaujamasi Europos žmogaus teisių teismo nustatytais žalos atlyginimo dydžio koeficientais.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Vadovaujantis teisės aktais, Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitarinių mazgų atitvėrimo nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių nenumato ir teisės aktai. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos, vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dieninis ir naktinis elektros apšvietimas kamerose įrengiamas pagal dirbtinio apšvietimo normas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Vienos valandos pasivaikščiojimų trukmė įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, susijusių su teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės)146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis - VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose saugos diržai yra įrengti.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 142 punktu bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pervežtų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą. Taip dokumentuojamas bendras konvojuojamųjų skaičius, kitos konvojuojamųjų apskaitos nėra. Teisės aktai nenustato Viešojo saugumo tarnybai pareigos dokumentuoti konvojuojamųjų skaičiaus pagal atskirus specialiuosius automobilius ar jų kameras.

Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Todėl nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių. Nenustačius dviejų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pasak pareiškėjo, laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d., ir konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz. administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų (neveikimo).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (3 punktas); konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų (I t., b. l. 161–198; II t., b. l. 1–109) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. liepos 2 d., 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. liepos 29 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. rugpjūčio 6 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. rugsėjo 17 d., 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2016 m. gruodžio 21 d.

Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais Iveco Eurocargo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, II t., b. l. 124, 128), Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (36 sėdimos vietos, II t. b. l. 135–137), Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (36 sėdimos vietos, II t., b. l. 138–144), Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (29 sėdimos vietos, II t., b. l. 145–148), Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, II t., b. l. 159–160),VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 164–168), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 171–172), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 174–175), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 177–178), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 180–181), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 183–184), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 186–187), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 189–190), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 192–193).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilius patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš atsakovo pateiktos medžiagos aiškiai matyti, kad praktikoje šios tvarkos Viešojo saugumo tarnyba laikosi (I t., b. l. 161–198, II t., b. l. 1–109).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. F-A-77 (II t., b. l. 112–113), 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. F-VE-4 (II t., b. l. 114–116), 2013 m. kovo 27 d. protokolo Nr. F-A-46 (II t., b. l. 126), 2013 m. kovo 27 d. protokolo Nr. F-M-67 (II t., b. l. 130), 2012 m. lapkričio 16 d. protokolo Nr. F-A-289 (II t., b. l. 131), 2012 m. lapkričio 16 d. protokolo Nr. F-M-276 (I t., b. l. 137), 2013 m. sausio 3 d. protokolo Nr. F-A-313 (II t., b. l. 143), 2013 m. sausio 3 d. protokolo Nr. F-M-312 (II t., b. l. 144), 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. F-VE-4 (II t., b. l. 149–151), 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. F-A-77 (II t., b. l. 152–153), 2015 m. liepos 3 d. protokolo Nr. F-A-170 (II t., b. l. 154–155), 2015 m. liepos 3 d. protokolo Nr. F-VE-8 (II t., b. l. 156–157), 2014 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. F-A-167 (II t., b. l. 162–163), 2014 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. F-M-175 (II t., b. l. 165–166), matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Automobilių kėbulo kamerų schemos (II t., b. l. 127, 132, 133, 138, 139, 145, 146, 158, 167, 170, 173, 176, 179, 182, 185, 188, 191) patvirtina, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, bagažo skyriai. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II, b. l. 110, 119, 121, 122, 123, 124, 142, 161, 178, 187, 190), UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II, b. l. 160), Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II, b. l. 111, 117, 118, 120, 124, 125, 128, 148, 164, 169, 172, 175, 181, 184, 193, 194), automobilių registracijos liudijimai (t. II, b. l. 128, 134, 135, 140, 141, 147, 159, 168, 171, 174, 177, 180, 183, 186, 189, 192) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Iš šių duomenų matyti, kad konvojavimo automobiliai yra tinkami ir saugūs, todėl konvojavimas jais negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Remiantis šiomis nuostatomis, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjo teigimu kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos numatoo, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą K. prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą D. prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją).

Pareiškėjo teigimu, tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros erdvės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo ginčui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

Pareiškėjas skundžiasi, kad nebuvo užtikrintas tinkamas šildymas, ventiliacija, dušai netvarkomi, sienos apaugusios grybeliais.

Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktai (I t., b. l. 33–152), jų analizė patvirtina kad patikrinus Lukiškių TI-K kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas, pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta: kamerose Nr. 118, Nr. 397, 106, 109, 107, 117, 124 pelėsių požymių vizualiai nenustatyta (I t., b. l. 33–34, 37, 52–53, 38–39, 50, 125–126, 139–140, 147–148); kamerose Nr. 118, 117 buvo vizualiai švaru (I t., b. l. 33–34, 35–36, 147–148); oro temperatūra kameroje Nr. 118 patikrinimo metu buvo 18,2–20,2 °C (I t., b. l. 35–36, 37), kameroje Nr. 109 buvo 18–22,4 °C (I t., b. l. 38–39, 50), kameroje Nr. 106 buvo 22,4 °C (I t., b. l. 38–39), kameroje Nr. 108 buvo 18,3 °C (I t., b. l. 102–103), kameroje Nr. 112A buvo 19 °C, kameroje Nr. 362 buvo 18 °C (I t., b. l. 94–95), kameroje Nr. 107 buvo 22 °C (I t., b. l. 125–126), kameroje Nr. 124 buvo 20,7–21,4 °C (I t., b. l. 132–133, 135–136, 139–140), kameroje Nr. 120 buvo 20,1 °C (I t., b. l. 132–133), kameroje Nr. 117 buvo 21,2–22,7 °C (I t., b. l. 139–140,147–148); drėgmė kameroje Nr. 109 buvo 36–59,1 % (I t., b. l. 38–39, 50), kameroje Nr. 106 buvo 59,2 % (I t., b. l. 38–39), kameroje Nr. 112A buvo 57 % (I t., b. l. 78–79), kameroje Nr. 362 buvo 48 % (I t., b. l. 94–95), kameroje Nr. 377 buvo 55 % (I t., b. l. 96–97), kameroje Nr. 108 buvo 48,6 % (I t., b. l. 102–103), kameroje Nr. 124 buvo 57,6 % (I t., b. l. 130–131); kameroje Nr. 107 buvo 38,3 % (I t., b. l. 125–126), kameroje Nr. 124 buvo 42,7–56 % (I t., b. l. 132–133, 135–136, 139–140), kameroje Nr. 120 buvo 36,4 % (I t., b. l. 132–133), kameroje Nr. 117 buvo 47–63 % (I t., b. l. 139–140,147–148); kamerose Nr. 109, 397, 112A, 362, 108, 107, 124, 117 vėdinimas užtikrinamas per langus (I t., b. l. 48, 50, 63–64, 71, 78–79, 94–95, 102–103, 125–126, 130–131, 139–140).

Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1533 (I t., b. l. 52–53), 2015 m. balandžio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-725 (I t., b. l. 80–81), 2015 m. sausio 8 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-30 (I t., b. l. 96–97) konstatavo, kad kamerose Nr. 397, Nr. 362, Nr. 377 buvo vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tačiau šie Lietuvos higienos normų HN 134:2015 ir HN 76:2010 pažeidimai netrukus buvo ištaisyti ir tai nustatyta grįžtamosios kontrolės metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2483 (I t., b. l. 65–66), 2015 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1950 (I t., b. l. 92–93), 2015 m. sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-106 (I t., b. l. 101) bei operatyvios kontrolės metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2852 (I t., b. l. 67). Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kameroje Nr. 115 buvo vizualiai matomų pelėsių, oro temperatūra mažesnė nei 18 °C (2016 m. sausio 25 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-39, I t., b. l. 128). Lukiškių TI-K, pašalinęs nurodytus pažeidimus apie tai 2016 m. vasario 3 d. pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (I t., b. l. 129).

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad naktimis degė šviesa, kurios jis negalėjo išjungti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas: gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 106 buvo 310,8 lx, kameroje Nr. 109 buvo 286 lx (2015 m. liepos 10 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-1707 (I t., b. l. 38–39); kameroje Nr. 109 buvo 368 lx (I t., b. l. 50); kameroje Nr. 397 buvo 205 lx (I t., b. l. 50); kameroje Nr. 112A buvo 229,7 lx (I t., b. l. 72–74); kameroje Nr. 112A buvo 403 lx (I t., b. l. 78–79); kameroje Nr. 362 buvo 369 lx (I t., b. l. 94–95); kameroje Nr. 108 buvo 201 lx (I t., b. l. 102–103); kameroje Nr. 263 buvo 400 lx, dirbtinė naktinė apšvieta buvo 12,9 lx (I t., b. l. 112–113); kameroje Nr. 124 buvo 241–298,1 lx (I t., b. l. 130–131, 139–140), kameroje Nr. 117 buvo 248–325 lx (I t., b. l. 139–140, 147–148). Nors Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kameroje Nr. 124 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų (2016 m. kovo 18 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-433, I t., b. l. 132–133), tačiau netrukus, 2016 m. balandžio 22 d., Lukiškių TI-K pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, kad pažeidimas buvo pašalintas nugramdžius nuo šviestuvo buvusį užklijuotą sluoksnį (I t., b. l. 134). Teismas įvertinęs tai, kad patikrinimo metu nustatyti nedideli dirbtinės apšvietos neatitikimo pažeidimai buvo netrukus pašalinti, į tai, kad teisės aktai nenumato, kad naktimis turi būti visiškai išjungta dirbtinė naktinė apšvieta (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punktas), pareiškėjo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į gyvenimą be parazitų ir graužikų.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015 m. sausio 2 d. yra sudaręs sutartį dėl patalpų priežiūros, užtikrinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbų atlikimą (I t., b. l. 153–156). Nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad Lietuvos higienos normų HN 76:2010 60 punkto ir HN 134:2015 20 punkto pažeidimų nenustatyta, kamerose Nr. 106, 109, 397, 263, 124, 120, 117 (kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas), t. y. nenustatyta graužikų ir buitinių parazitų, nariuotakojų ir kitų kenkėjų buvimo; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, turinčia licenciją verstis minėta veikla; darbai atliekami reguliariai, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K yra registruojama (I t., b. l. 38–39, b. l. 51, b. l. 63–64, 72–74, 112–113, 130–131, 132–133, 139–140, 147–148).

Pareiškėjas teigia, kad dušuose nėra ventiliacijos, jie netvarkomi, juose yra pelėsių, dažnai nebūdavo karšto vandens, tais pačiais dušais naudojosi sergantys tuberkulioze.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas, dušinėje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema (27 punktas); dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių (39.4 punktas). Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad pirmo korpuso dušuose patikrinimo metu buvo švaru, buvo karšto ir šalto vandens tiekimo sistema, buvo karštas ir šaltas vanduo (I t., b. l. 110-111); II korpuso 18, 21 ir 22 bei I korpuso 6 ir 12 postų dušinių grindų plytelių, sienų paviršiai buvo lygūs, vizualiai švarūs, dušinių patalpos vėdinamos natūraliai per langus ar langus su mechaniniu sužadinimu (I t., b. l. 112–113); II korpuso 18 dušinėje oro drėgmė – 57,8 % (I t., b. l. 112–113); dušinės, kuriomis naudojosi kameroje Nr. 124 (kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) apgyvendinti asmenys, buvo vizualiai švarios, tvarkingos (I t. b. l. 135–136), karštas vanduo tiekiamas į dušų patalpas (I t., b. l. 147–148). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akte Nr. PA-10-977(16.17.7 10.12) (I t., b. l. 147–148) konstatavo, kad 19 posto dušinėje buvo vizualiai nešvarios sienos, pertvara. Taigi buvo nustatyti nedideli Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 minėtų nuostatų pažeidimai.