- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- I3-12433-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08967-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-54228 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Pareiškėja mano, kad Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas aplinkybes, neįvertinus pareiškėjos paaiškinimų, jos geranoriškumo ir stengimosi vykdyti mokestinės paskolos sutarties sąlygas. Nurodo, kad iš dalies yra padengusi skolą. Dėl blogėjančios šalies ekonominės situacijos jai buvo sunku vykdyti sutarties sąlygas visa apimtimi. Mano, kad VMI padarė neteisingą išvadą, paremtą tuo, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 1 d. – 2023 m. liepos 21 d., turėdama mokestinę nepriemoką ir lėšų, pirmiausia lėšas skyrė atsiskaitymams ne su valstybe. Nurodo, kad tokia aplinkybė nenurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje pagrindus, kuriems esant atsisakoma išdėstyti mokestinę nepriemoką. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. Išvadoje dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326 – 3543 (toliau – Išvada) nepateikta argumentų, pagrindžiančių, kad neegzistuoja sąlygos, kurioms esant galimas mokestinės nepriemokos išdėstymas, kad pareiškėja gali mokestinę nepriemoką sumokėti iš karto, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas neturės neigiamos įtakos pareiškėjos bei jos šeimos finansiniam stabilumui. Išvadoje nekonstatuojama, kad pareiškėjos prašymas neatitinka tokiam prašymui keliamų reikalavimų.
Pažymi, kad VMI yra pritaikiusi areštą pareiškėjos butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), o tai užtikrina ir garantuoja mokestinės prievolės įvykdymą.
Teigia, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis netinkama teisės norma, nes MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas mokesčių administravimo procedūrų taikymas, kai skiriama bauda už administracinius nusižengimus, o ne atsisakoma išdėstyti mokestinę nepriemoką. Mano, kad VMI privalėjo išsamiai įvertinti pareiškėjos pateiktą informaciją, o jeigu kilo abejonių, pareikalauti papildomų duomenų. Nurodo, kad pareiškėja siekė pateikti visus duomenis, kurie patvirtintų, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas iš karto turėtų neigiamą įtaką pareiškėjos ir jos šeimos finansiniam stabilumui. Pažymi, kad pareiškėja neginčija mokestinės nepriemokos, vykdo VMI reikalavimus, teikia informaciją, reiklaingus dokumentus. Pareiškėja suinteresuota toliau dirbti, vykdyti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti už mokestinę nepriemoką. Pareiškėja sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrė dėl aplinkybių, nepriklaususių nuo jos, t. y. dėl blogėjančios šalies ekonominės būklės, esant recesijai, didelei infliacijai.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis taps kritine arba mokesčių mokėtojas turės didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, taip pat yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau, o tą įsitikinimą pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai).
Šiuo atveju, iš VMI priimtos Išvados bei iš su šiuo atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja atsakovei nepateikė visų būtinų duomenų ir dokumentų apie savo realią finansinę padėtį, o būtent: pirminėje pateiktoje fizinių asmenų anketoje ji nurodė, kad per 2023 m. jos gautas pajamas sudaro 17 000,00 Eur, tačiau minėtas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų ji nepateikė. Taip pat ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą. Atsakovė pažymi, kad būtent pareiškėjai, prašančiai išdėstyti jos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tenka pareiga įrodyti tokio sprendimo priėmimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir jas pagrįsti. Šiuo atveju, pareiškėja nepateikė visų dokumentų ir duomenų, ko pasekoje ir nebuvo galima įvertinti pareiškėjos finansinės būklės, jos realios turtinės padėties, kaip tai nustato MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, dėl ko ir buvo priimtas Sprendimas neišdėstyti pareiškėjos 15 522,64 Eur Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Teigia, kad atsakovė įvertino šias aplinkybės: pirma, pareiškėja dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kreipiasi jau nebe pirmą kartą. Atsakovė su pareiškėja 2022 m. lapkričio 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-613 dėl jos 17 049,43 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d., tačiau minėta sutartis, pareiškėjai jos nevykdant, atsakovės 2023 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (23.24- 08) 327-39173 buvo nutraukta. Antra, atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus banko sąskaitos išrašus, nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjos išlaidos sudarė 20 590,88 Eur, o tuo metu pareiškėja atsakovei pervedė tik 240,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo reikalavimus. Teigė, kad gali mokėti dalimis po 500-600 eurų per mėnesį. Visada mokėjo laiku, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos, dėl asmeninių aplinkybių du mėnesius pavėlavo laiku sumokėti įmoką, nuo tada VMI ėmė nurašyti lėšas nuo banko sąskaitos. Pažymėjo, kad yra areštuotas butas, banko sąskaita. Praieškėja gauna atlyginimą (šiek tiek daugiau nei 1200 eurų) į banko sąskaitą, o VMI nurašo visą atlyginimą. Pareiškėja priversta skolintis pragyvenimui. Nurodė, kad likusi nesumokėta dalis yra 12000 eurų. Kiek ji prasė VMI išdėstyti skolos sumokėjimą, tiek jos prašymas buvo atmestas.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-54228 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 21 d. gavo pareiškėjos prašymą išdėstyti pareiškėjos 15 522,64 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Prie prašymo pareiškėja pridėjo užpildytą fizinių asmenų anketą, Swedbank AB, esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d., AB SEB banke, esančių atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d., 2022 m. kovo 31 d. automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties kopiją, 2022 m. gegužės 1 d. automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties kopiją ir 2014 m. kovo 6 d. vedybų sutarties kopiją.
Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr.(23.51 Mr) RNA-23595 paaiškino pareiškėjai, kad jos prašymas bus nagrinėjimas tik jai pašalinus prašymo trūkumus, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikus žemiau nurodytus papildomus dokumentus ir (ar) informaciją: 1) patikslinti Fizinių asmenų anketos duomenis (forma FR0283, toliau – Anketa), t. y. užpildyti Anketos 12 punktą (lėšas, esančias bankų įstaigose ir grynuosius pinigus) ir 13 punktą; 2) pateikti dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį (pažyma apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas išmokas ir (ar) kita); 3) patikslinti dokumentus apie gaunamas pajamas už nuomojamą automobilį(duomenys neskelbtini)(pareiškėja pateikė automobilio 2022 m. kovo 31 d. nuomos sutarties kopiją, kadangi VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso).
Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštu atsakovei pateikė papildomus dokumentus: 2022 m. spalio 4 d. pažymos kopiją apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą už 2022 m. rugsėjo mėnesį; patikslintą fizinių asmenų anketą; 2023 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinimo dėl automobilio(duomenys neskelbtini)kopiją.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. liepos 21 d. prašymą, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir neišdėstė jos 15 522,64 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Atsakovė apie priimtą Sprendimą pareiškėją informavo 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-27264 ir kartu su Sprendimu išsiuntė ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolos sutarčių administravimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. Išvadą, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis ir kurioje yra išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai. Išvadoje nustatyta: 1) mokestinė nepriemoka susidarė po pasibaigusio mokestinio ginčo pagal 2021 m. sausio 27 d. LVAT sprendimą; 2) pareiškėjai jau buvo suteikta valstybės pagalba, t. y. su pareiškėja 2022 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-85261, kuria išdėstytas 17 049,43 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2024 m. gruodžio 25 d., įmokas mokant po 655,75 eurų kas mėnesį. Pareiškėja nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2023 m. birželio 2 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-39173 nutraukti mokestinės paskolos sutartį. 2023 m. birželio 8 d. pareiškėjai įteiktas raginimas Nr. (23.31-08) 464-5154 per 20 dienų sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 15 141,87 eurų mokestinę nepriemoką. Į prašymą įtraukta 15 141,87 eurų likusi nesumokėta mokestinės nepriemokos suma. Rekomendacijų 3 priedo 10 punkte išdėstyta, kad Mokesčių mokėto prašymą rekomenduojama netenkinti, kai „Mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį.“; 3) VMI 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. RNA-23595 „Atsakymas į prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ informavo pareiškėją, kad būtina pateikti papildomus dokumentus, t. y. dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį (pažyma apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas išmokas ir (ar) kita). Tačiau duomenų apie 2023 m. gaunamą darbo užmokestį ar kitas išmokas pareiškėja nepateikė. Pridėta 2022 m. spalio 4 d. pažyma apie išmokėtą darbo užmokestį už 2022 m. rugsėjo mėnesį; 4) Fizinių asmenų anketoje pareiškėja nurodė, kad 2023 m. gautos pajamos sudaro 17 000,00 eurų (vidutiniškai 2 833,33 eurų/mėn.), 2022 m. pajamos sudarė 10 000,00 eurų (vidutiniškai 833,33 eurų/mėn.) Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja nėra pateikusi Pajamų mokesčių deklaracijos GPM311 už 2022 m., kurią pagal MAĮ privalėjo pateiki iki 2023 m. gegužės 2 d., kadangi gavo pajamų už parduotą transporto priemonę, kurią nuosavybėje išlaikė trumpiau nei 3 m..; 5) pareiškėja įsipareigojimų kredito ir lizingo įstaigoms neturi; 6) pareiškėja pateikė automobilio nuomos sutarčių kopijas pagal, kurias gauna pajamas: 1) 2022 m. gegužės 1 d. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties kopiją sudaryta su (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį pareiškėja gauna 235,96 eurų už kiekvieną automobilio nuomos mėnesį. Sutarties terminas galioja iki kol nėra nutraukta šalių. 2) 2022 m. kovo 31 d. sudarytą automobilio(duomenys neskelbtini)nuomos sutarties kopiją sudaryta su (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį pareiškėja gauna 235,96 eurų už kiekvieną automobilio nuomos mėnesį. Sutarties terminas galioja iki kol nėra nutraukta šalių. Tačiau pagal VĮ Regitra teikiamus duomenis automobilis(duomenys neskelbtini)nuo 2022 m. spalio 18 d. registruotas kito fizinio asmens vardu, todėl pagal šią sutartį nelaikytina patvirtinančiu dokumentu, kad pareiškėja nuo 2022 m. spalio mėnesio gauna pajamas; 7) Pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d. nustatyta, kad pareiškėjos įplaukos sudarė 19 065,90 eurų (įskaitant 9 420,00 eurų vidinius pervedimus tarp savų sąskaitų + 2 150,00 eurų gauta iš (duomenys neskelbtini) + 3 280,00 eurų grynųjų įnešimas + 4 007,90 eurų darbo užmokestis + 208,00 eurų kitos įplaukos), išlaidos sudarė – 20 590,88 eurų. Nagrinėjamu laikotarpiu į valstybės biudžetą sumokėta 240,00 eurų, kas sudaro 2 proc. per bankų sąskaitas gautų įplaukų. Rekomendacijų 3 priedo 14 punkte išdėstyta, kad Mokesčių mokėto prašymą rekomenduojama netenkinti, jei „Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų.“
Išvadoje akcentuojama, kad išnagrinėjus prašymą ir pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus turimi duomenys nėra pakankami pareiškėjos esamos finansinės padėties nustatymui. Pareiškėjos nepateikti dokumentai yra laikytini svarbiais vertinant jos finansinę būklę. Darytina išvada, kad nesant šių dokumentų (duomenų) negalima pilnai įvertinti pareiškėjos finansinės būklės ir tuo pačiu tvirtinti, kad nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritinė arba ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, t. y. netenkinama privaloma mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) sąlyga, nurodyta MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklėmis bei Rekomendacijų 3 priedo 10 ir 14 vertinimo kriterijais, siūloma, vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis, netenkinti pareiškėjos prašymo ir neišdėstyti 14 522,64 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Mokesčių mokėtojo teisė į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ir (arba) išdėstymą įtvirtinta MAĮ 88 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti, mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ― MAĮ) 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ― Taisyklės), ir Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau ― Rekomendacijos).
Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas).
Rekomendacijų 3 priedo 10 punkte išdėstyta, kad Mokesčių mokėto prašymą rekomenduojama netenkinti, kai „Mokesčių mokėtojas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį.“
Rekomendacijų 3 priedo 14 punkte išdėstyta, kad Mokesčių mokėto prašymą rekomenduojama netenkinti, jei „Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu mokesčių mokėtojas atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų.“
Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas aplinkybes, neįvertinus jos paaiškinimų, jos geranoriškumo.
Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Taigi Išvada laikytina neatskiriama Sprendimo dalimi. Iš Išvados, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo vertinami kartu su prašymu pateikti dokumentai, VMI turimi duomenys.
Pareiškėja neginčija Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad VMI Išvadoje nepateikta argumentų, pagrindžiančių, kad neegzistuoja sąlygos, kurioms esant galimas mokestinės nepriemokos išdėstymas, kad pareiškėja gali mokestinę nepriemoką sumokėti iš karto, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas neturės neigiamos įtakos pareiškėjos bei jos šeimos finansiniam stabilumui. Išvadoje nekonstatuojama, kad pareiškėjos prašymas neatitinka tokiam prašymui keliamų reikalavimų.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepasinaudojo VMI jai suteikta galimybe pašalinti prašymo trūkumus, t. y. pateikti papildomus dokumentus ir (ar) informaciją: 1) patikslinti Fizinių asmenų anketos duomenis (forma FR0283, toliau – Anketa), t. y. užpildyti Anketos 12 punktą (lėšas, esančias bankų įstaigose ir grynuosius pinigus) ir 13 punktą; 2) pateikti dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį (pažyma apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas išmokas ir (ar) kita); 3) patikslinti dokumentus apie gaunamas pajamas už nuomojamą automobilį(duomenys neskelbtini)(pareiškėja pateikė automobilio 2022 m. kovo 31 d. nuomos sutarties kopiją, kadangi VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso). Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštu atsakovei pateikė papildomus dokumentus: 2022 m. spalio 4 d. pažymos kopiją apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą už 2022 m. rugsėjo mėnesį; patikslintą fizinių asmenų anketą; 2023 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinimo dėl automobilio(duomenys neskelbtini)kopiją. Teismas pažymi, kad pareiškėjai, prašančiai išdėstyti jos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tenka pareiga įrodyti tokio sprendimo priėmimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir jas pagrįsti. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė visų dokumentų ir duomenų, ko pasekoje ir nebuvo galima įvertinti pareiškėjos finansinės būklės, jos realios turtinės padėties, kaip tai nustato MAĮ 88 straipsnio 2 dalis. Pareiškėja teismo posėdžio metu užsiminė apie aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi nei VMI, nei skunde teismui, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėja atsakovei nebuvo pateikusi visos informacijos apie savo finansinę situaciją. Kadangi VMI turimi duomenys nebuvo pakankami pareiškėjos esamos finansinės padėties nustatymui, o pareiškėjos nepateikti dokumentai laikytini svarbiais vertinant jos finansinę būklę, nesant šių dokumentų (duomenų) negalima įvertinti pareiškėjos finansinės būklės ir tvirtinti, kad, nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką, pareiškėjos finansinė būklė taptų kritinė arba ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus, t. y. netenkinama privaloma mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) sąlyga, nurodyta MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į tai, VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Teismas daro išvadą, kad VMI, įvertinusi visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, turimą informaciją, dokumnetus, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.
Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, VMI, atsisakydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti VMI Sprendimą.
Nustačius, kad VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 21 d. prašymą iš naujo. Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į VMI su nauju prašymu išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kartu pateikiant papildomus dokumentus ir (ar) informaciją, nurodytą VMI 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr.(23.51 Mr) RNA-23595.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.