Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-18 · Civilinė byla Nr. 2-3018-608/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
2-3018-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37038-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
P. B.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3018-608/2019Proceso Nr. 2-68-3-37038-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo P. B. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui P. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. B. 457,04 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (LR CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 30 d. akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ pateikta informacija apie eismo įvykį Nr. 10R-33584903-17 patvirtina, kad 2017 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo P. B., vairavusio transporto priemonę CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje yra pateikta 2002 m. kovo 29 d. paslaugų tiekimo sutartis Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas ir akcinės bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ susitarė, kad akcinės bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ įsipareigoja atlikti teisės aktuose ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėjimą, o ieškovas įsipareigoja bendrovei kompensuoti faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims. Akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 457,04 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis tarp akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p., kompensavo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtą 457,04 EUR draudimo išmoką. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, atlygintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą bei atsakovas neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 457,04 EUR žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gegužės 2 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo P. B. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 457,04 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus keturis euro centus) nuostolių atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (457,04 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 20,00 EUR (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Lidija Valentukonytė