Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas KrikščiūnasAdm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-347-193/2013Proceso Nr. 4-08-3-00509-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 48.5.

2013 m. rugpjūčio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda viešosios tvarkos pažeidimo srityje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nubaustas už tai, kad jis, vykstant skyrybų procesui, 2013-02-12, apie 18.30 val., prie namo Eglyno g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, mažametės - 6 metų amžiaus dukros R. T. akivaizdoje ir jai girdint, konflikto su sutuoktine Z. T. metu, pastarąją - vaiko motiną iškoneveikė ir garsiai išbarė, taip sukėlė savo dukrai baimę ir išgąstį (ATPK 181 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundu R. T. ginčija netinkamai pritaikytą įstatymą – apeliantą pripažįstant kaltu, ir teismo išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose nagrinėdamas skundą, patikrinęs teismo 2013-06-17 nutarimo priėmimo teisėtumą bei pagrįstumą, sutinka su teismo išvada dėl R. T. padaryto pažeidimo viešosios tvarkos srityje.

Panevėžio AVPK Panevėžio m. PK 2013-02-19 nutarimu R. T. atžvilgiu, dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 3 str. 1 d. 1 p., pagrindais) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 145, 284 str. Tačiau, pagal tyrimo medžiagą, dėl kėsinimosi į viešąją tvarką, 2013-02-19 buvo pradėta administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. (b.l. 2-3).

Žinia, kad tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Privalo rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, bei laiku išaiškinti vaikui tinkamo elgesio taisykles (civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis).

Už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 181 str.).

Tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį būtina nustatyti, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1379/2007, N438-1085/2010).

I-osios instancijos teismas R. T. kaltę (kuris ją neigė) grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (nukentėjusiosios Z. T., liudytojų D. O., R. R., G. S. parodymais, rašytine bylos medžiaga – 2013-03-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškimu dėl psichologinio smurto, tarnybiniu pranešimu, Panevėžio lopšelio – darželio „Pušynėlis“ raštu ir kita bylos medžiaga).

Nukentėjusiosios Z. T., bei liudytojų D. O., R. R. liudytojos Stiklickienės parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nustatyta, kad viešoje vietoje, mažametės dukters ir pašalinių akivaizdoje iširdęs apeliantas šaukė: ,,Barakūda, šlykštyne, tu man gyvenimą sugriovei”, „Pasižiūrėkit, kokia ji barakūda, ką ji daro“, ,,Nufilmuoti tą barakūdą”, ,,Kodėl nuteikinėji vaiką prieš mane, draudi mums bendrauti?” Iš tiesų, tokiu savo elgesiu - mažametės dukters akivaizdoje viešai ir pakeltu tonu reikšdamas pretenzijas savo žmonai, R. T. sukėlė vaikui stresą ir išgąstį. Tai patvirtina lopšelio-darželio pažymoje specialistų pateikti duomenys, kur teigiama, kad nuo 2013-02-12 (t.y. tiriamo įvykio dienos) ryškiai suprastėjo mergaitės emocinė būsena, ji tapo įsitempusi, nerimastinga, ypač tomis dienomis, kai yra tėčio lankymo dienos (b.l. 50). Šių įrodymų visetas apylinkės teismui ir leido padaryti pagrįstą išvadą, kad R. T., vaiko akivaizdoje sukeldamas triukšmą, konfliktuodamas su Z. T. ir ją koneveikdamas, sukėlė savo dukrai baimę, padarė žalą vaiko psichikai ir emociniam stabilumui, ir tokiu būdu panaudojo savo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ( ATPK 181 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad I-osios instancijos teismas tinkamai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ir padarė teisingas išvadas, atitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms. Apylinkės teismas teisingai įvertino veiką pagal ATPK 181 str. 1 d., ir konstatavo R. T. kaltę dėl panaudotos tėvų valdžios priešingai savo vaiko interesams. Veika padaryta tyčia, suprantant pasekmes bei atsakomybę už tokius veiksmus. Pažeidimo sudėties visi požymiai byloje yra atskleisti. Pasikėsinimo objektas yra viešoji tvarka bei vaiko interesai. Iš esmės tai reguliuoja bendros visuomeninės elgesio bei šeimos normos, todėl skundo teiginiai „nėra privalomai nurodyta kokius jis pažeidė teisės aktus, apibrėžiančius tėvų valdžios turinį“, - nėra pagrįsti. Apelianto teiginius, kad „nepasitenkinimą dėl vaiko motinos piktybinio trukdymo jam bendrauti su dukterimi, jis viešoje vietoje ir vaiko akivaizdoje išsakė korektiškai ir labai greitai, ir vaiko tai negalėjo nei išgąsdinti nei suneraminti“, paneigia nukentėjusiosios Z. T., bei liudytojų D. O., R. R. G. S. parodymai. Skundo teiginiai, kad teismas išvadą apie sukeltą dukrai baimę, padarytą žalą vaiko psichikai ir emociniam stabilumui galėjo padaryti tik psichologinės ekspertizės pagrindu, atmetami. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis visų ištirtų įrodymų visetu. Teismas rėmėsi lopšelio darželio pažymos duomenimis, kad staiga pablogėjo mergaitės emocinė būklė. Išvadą apie mergaitės socialinę emocinę būseną minėtoje pažymoje pateikė ikimokyklinio ugdymo įstaigos psichologė, kuri betarpiškai bendrauja su mergaite. Vertinant įrodymų visetą, abejoti specialistės tokia išvada nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje tėvas procese pripažintas pažeidėju. Mažametės interesus turi teisę ginti įstatyminiai atstovai, šiuo atveju motina. Kiekvienu atveju pažeidžiant vaiko interesus, pažeidžiami ir vaiką auginančios motinos interesai. Ir jai ir vaikui daroma moralinė žala. Taigi, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. T. įvardijimas nukentėjusiąja administracinės teisės procese kokių nors įstatymų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas R. T. atžvilgiu, nepažeidė.

Skunde nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų teisme ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl sutiktina su atliktu įrodymų vertinimu apylinkės teisme, pritartina teismo motyvams bei tinkamai pritaikytam įstatymui.

Dėl nurodytų priežasčių, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį R. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

Nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutarimą palikti nepakeistą ir R. T. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.