Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4873-155/2015 pagal pareiškėjo S. G. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. M., antstolis V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi nutarė pareiškėjo S. G. skundus dėl antstolio V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 13-385/14 atmesti. Nustatė, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis nagrinėjamoje vykdomojoje byloje du kartus buvo paskyręs ekspertizes skolininko turto (žemės sklypų) rinkos vertei nustatyti, atsižvelgdamas į skolininko prieštaravimus ir prašymus. Po antrosios atliktos turto vertinimo ekspertizės 2014-09-17 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kurio nei skolininkas, nei išieškotojas neskundė, todėl teismas konstatavo, kad jie su tokia turto verte sutiko ir antstoliui nebuvo pagrindo skirti dar vieną nekilnojamojo turto ekspertizę. Antstolis 2014-10-29 patvarkymu, atsižvelgdamas į skolininko prašymą, suteikė skolininkui iki 2014-11-12 terminą, tam kad šis galėtų susitvarkyti visus leidimus, susijusius su skolininko nurodytomis aplinkybėmis dėl tvenkinių įteisinimo, po kurio ženkliai padidėtų žemės sklypo vertė. Tačiau šių leidimų skolininkas iki nurodyto termino negavo.

Teismas nenustatė, kad vykdomojoje byloje buvo pagrindai skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kadangi žemės sklypų rinkos vertei nustatyti jau buvo atliktos dvi ekspertizės, viešuose registruose jokių įrašų apie naujai įregistruotus leidimus, įrengti, statyti, kasti tvenkinius ir panašiai nėra, skolininko nurodyti tvenkiniai su atitinkamais įrenginiais nėra įteisinti, nebuvo atlikti pakeitimai, kurie suteiktų pagrindo manyti, jog minėtų žemės sklypų kaina visiškai ar bent žymiau pakito ir yra būtina atlikti naują ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad skolininkas remiasi prielaidomis dėl 670000 Lt galimos žemės sklypo vertės ir nepagrindžia šios vertės įrodymais. S. G. su skundais pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla nėra registruota VĮ „Registrų centras“. Skolininkas nepagrįstai remiasi UAB „Apus turtas“ 2014-09-18 konsultacija dėl vandens telkinių statybos kainų. Pažymoje pažymėta, jog tai yra tik informacinio pobūdžio apie vandens tvenkinių statybos kainas, o ne apie hidrotechninio statinio vidutinę rinkos vertę, t.y. ne konkreti tvenkinio vertė, bet statybos kaina. Tokia pažyma neatitinka vertinimo dokumentų turinio ir neturi juridinės galios. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesas skolininko S. G. atžvilgiu buvo pradėtas 2014-03-26, tačiau skolininkas iki šiol jokių leidimų negavo ir nenurodė konkrečių priežasčių, dėl ko šių leidimų skolininkui nepavyko iki šiol gauti ir nėra pagrįstų įrodymų, jog šie leidimai ir ateityje bus gauti.

Teismas dėl skolininko motyvo, kad antstolis nesilaikė turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, eiliškumo, nurodė, kad skolininkas apie turimą kilnojamąjį turtą – traktorių, iš kurio prašo išieškoti pirmiausia, pasisakė tik teikdamas 2014-12-15 skundą dėl antstolio veiksmų. Skolininkas pateikė traktoriaus techninio talono kopiją, tačiau nėra pateikęs jokių duomenų apie traktoriaus vertę, jo būklę ir buvimo vietą, nuosavybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad skolininkas ilgą laiką slėpė nuo antstolio faktą, kad turi galimai kilnojamąjį turtą – traktorių, o tai atskleidė tik, kai pateikė skundus dėl jau vykstančių varžytynių. Teismas pažymėjo, jog traktorius yra specifinis objektas, kurio vertės nustatymas reikalauja tiek specialių žinių, tiek ir nemažai laiko, o skolininkas, paminėdamas traktorių (neaiškios būklės), apsiribojo tik abstrakčiais pasvarstymais, kad antstolis turi parduoti šį turtą pirmiau nei žemės sklypus, net nenurodęs šio turto vertės ir ar apskritai šis turtas dar priklauso skolininkui. Tuo tarpu išieškotoja nuo pat vykdymo pradžios buvo aktyvi bei nurodė antstoliui konkrečiai, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, t. y. į žemės sklypus (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 d., 4 str. 1 d., 5 str., LR CPK 8 str., 219 str. 1 d., 585 str. 1 d., 645 str. 1 d., 662 str. 1 d., 664 str., 665 str., 681 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas S. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutarties, prašydamas ją panaktini ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba pavesti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad antstolis, kuris gavo pakankamai pagrįstų duomenų, kad areštuoto ir jau įkainoto turto vertė galėtų vienaip ar kitaip kisti, privalo skirti pakartotinį turto įvertinimą, t. y. ekspertizę. Šiuo atveju pats antstolis turi pakankamai duomenų bei pareiškėjas S. G. antstoliui V. M. yra pateikęs pakankamai pagrįstų duomenų, kad areštuoto turto vertė gali pakisti. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, kad turto rinkos vertė gali net kelis kartus padidėti, jeigu bus įregistruotas 2,8 ha žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), vandens telkinys su hidrotechniniais įrenginiais. Šiuo atveju, kaip ir pats antstolis nurodė, atliktose turto vertinimo ekspertizėse yra pažymėta, kad areštuotame sklype yra vandens tvenkinys, tačiau jis nurodomas, kaip priklausinys ir savarankiškos registracijos neturi. Vandens telkinį, su jam priklausančiais įrenginiais, tinkamai įregistravus, kaip savarankiškus turto vienetus, turto vertė žymiai padidėtų ir būtų galima žymiai operatyviau išieškoti skolą ir taip pat apsaugoti skolininko interesus. Pažymėjo, kad antstolis paskelbtas varžytynes 2014-11-12 buvo sustabdęs 15 dienų, per kurias turėjo būti įregistruotas tvenkinys su jam priklausančiais įrenginiais. Tokiais savo veiksmais antstolis patvirtino, kad supranta, jog, įregistravus šį vandens tvenkinį su įrenginiais, bus padidinta turto vertė. Tačiau pareiškėjas nesuspėjo to padaryti, kadangi laiko terminas įregistruoti vandens telkinius yra per trumpas ir neadekvatus, nes valstybinėse institucijose yra atitinkamos sprendimų priėmimo procedūros ir darbų atlikimo terminai, todėl nebuvo spėta įvykdyti numatytų veiksmų. Pareiškėjas atlieka reikiamus darbus, kad kuo greičiau būtų atlikta vandens telkinio registracija. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis pareigos išlaikyti eiliškumą turto pardavime iš varžytynių nesilaikė ir pirmiausia siekė išvaržyti didžiausią žemės nuosavybę, o ne traktorių bei mažesnį žemės sklypą. Nesilaikius šio nustatyto eiliškumo, pareiškėjui S. G. bus sukelta neproporcingai didelė žala, kadangi pardavus traktorių ir 2,8 ha žemės sklypą, jis vis dar galėtų vykdyti savo ūkinę veiklą bei gauti bent minimalias pajamas, tačiau pirmiausia išvaržius didžiausią žemės sklypą, kuris yra pagrindinis įrankis, plėtojant ūkininko veiklą, pareiškėjui nebebus reikalingas traktorius ir jokios veiklos vykdymas nebebus įmanomas, nebebus gaunamos jokios pajamos, skolininkas patirs neproporcingai didelius nuostolius bei nepagrįstai bus pažeistos jo teisės.

Antstolis V. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai pripažino, kad nebuvo pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kadangi antstolis du kartus buvo paskyręs ekspertizes skolininko turto rinkos vertei nustatyti, atsižvelgdamas į skolininko prieštaravimus ir prašymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad S. G. prielaidos dėl turto vertės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, o pateikta UAB „Apus turtas“ 2014-09-18 konsultacija dėl vandens telkinių statybos kainų yra tik informacinio pobūdžio apie vandens tvenkinių statybos kainas, o ne apie hidrotechninio statinio vidutinę rinkos vertę. Pažymėjo, kad pareiškėjas išieškojimo eiliškumo neginčijo iki pat savo skundų pateikimo ir pats prašė atlikti žemės sklypų įvertinimo procedūras. Taip pat pažymėjo, kad išieškotoja nuo pat vykdymo pradžios buvo aktyvi ir nurodė konkrečiai, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, t.y. į žemės sklypus (LR CPK 662 str. 2 d.).

Suiteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininko atskirojo skundo motyvai yra visiškai nepagrįsti, nepaneigė nutartyje išsamiai išdėstytų motyvų bei nesudaro pagrindo naikinti teisėtos nutarties. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių argumentų dėl pačios nutarties teisėtumo ir toliau kartoja savo skunduose išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad S. G. nesiėmė jokių veiksmų skųsti atliktas žemės sklypų ekspertizes, o taip pat ir antstolio patvarkymą dėl abiejų žemės sklypų vertės nustatymo. Pažymėjo, kad antstolis turi diskrecijos teisę nustatyti turto kainą ir tik esant abejonėms ar šalių prašymams turto kaina nustatoma ekspertizės pagalba. Kadangi šalių prašymu abiejų sklypų vertė buvo įvertinta, atlikus kelias ekspertizes, kuriose nustatyta kaina buvo panaši, antstolis pagrįstai nusprendė išvesti tose ekspertizėse nurodytų kainų vidurkį. Nurodė, kad skolininkas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad žemės sklypų vertė pasikeitė. A. M. pažymėjo, kad skolininko argumentas, kad antstoliui sustabdžius 2014-11-12 varžytynes ir suteikus skolininkui 15 dienų terminą įregistruoti tvenkinį su jam priklausančiais įrenginiais, buvo suteiktas neadekvatus ir per trumpas terminas, yra visiškai nepagrįstas. Kaip nurodė antstolis, nebuvo registruotas joks pareiškėjo prašymas dėl tvenkinių registracijos, todėl pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės ir teismas pagrįstai jų nevertino. Pagal CPK 704 str. skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nors skolininkas teigia, jog išieškojimas iš žemės sklypo yra vykdomas pernelyg maža kaina, skolininkas pats nei antstoliui, nei išieškotojui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad yra asmenų, suinteresuotų įsigyti žemės sklypą tiek antstolio nustatyta, tiek ir skolininko manoma verte. Skolininko nurodytas argumentas, jog turi būti išieškoma iš skolininko kilnojamojo turto, t.y. traktoriaus, yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Skolininkas nepateikė jokių jo nuosavybės teisę į traktorių pagrindžiančių dokumentų. Skolininko pateiktas 2013-12-31 ūkininko ūkio balansas neparodo, jog traktorius priklauso S. G. nuosavybės teise. Pažymėjo, kad S. G. nurodė turintis traktorių, tik pateikdamas skundą. Iki skundo pateikimo nebuvo žinoma, kad skolininkas turi kilnojamojo turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Toks argumentas yra pareikštas, siekiant vilkinti išieškojimo iš turto procedūrą. A. M. pažymėjo, kad S. G. nenurodė, kokiais būtent veiksmais pasireiškė tariamai kreditorės neteisėti veiksmai ir kodėl tokie veiksmai vertintini, kaip nesąžiningi. Kreditorė pažymėjo, kad ji jokiu būdu neturi tikslo išieškoti iš skolininko turto kuo mažesne verte, kadangi dėl to ne tik nepagrįstai nukentėtų skolininko interesai, tačiau ir kreditorė prarastų galimybę visiškai patenkinti savo reikalavimą. Kreditorė siekia kuo greičiau įgyvendinti ir įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3179-590/2013 (LR CPK 178 str., 306 str., 312 str., 662 str., 664 str., 665 str., 681 str. 2 d., 704 str. 1 d.).

Pareiškėjas S. G. pateikė papildomus duomenis, prašydamas prijungti pateiktus dokumentus prie bylos ir tenkinti pateiktą atskirąjį skundą. Nurodė, kad pareiškėjas per antstolio nustatytą terminą nespėjo atlikti tvenkinio su hidrotechniniais įrenginiais įregistravimo, todėl antstolis V. M. 2014-12-01 patvarkymu neatšaukė numatytų žemės sklypo varžytynių. Visi reikalingi darbai ir tvenkinio su hidrotechniniais įrenginiais įregistravimas buvo atlikti 2015-04-02. Atlikus visus veiksmus, areštuoto 2,8 ha žemės sklypo vertė padidėjo nuo 7819,74 EUR iki 116286 EUR, o areštuoto 33,3 ha žemės sklypo vertė padidėjo nuo 86451,57 EUR iki 147951,55 EUR.

S. G. naujai pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta 2015-06-25.

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka ir su papildomai pateiktais duomenimis, nes jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla vyksta ne dėl 2,8 ha žemės sklypo, o dėl 33 ha žemės sklypo varžytynių. Dėl to 2,8 ha žemės sklypo vertės nustatymas yra visiškai neaktualus nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundė nutartį, kuri buvo priimta, sprendžiant klausimą dėl antstolio 2014-12-15 patvarkymo Nr. 0013/14/00385, kuriuo antstolis atmetė pareiškėjo 2014-12-10 skundą dėl varžytynių Nr. 57367 paskelbimo sustabdymo. Varžytynės buvo vykdomos išimtinai dėl 33 ha žemės sklypo. Varžytynėse, kurias prašė panaikinti pareiškėjas, nebuvo realizuojamas 2,8 ha žemės sklypas. Pareiškėjo argumentai dėl 2,8 ha žemės sklypo vertės neturi jokio ryšio su varžytynėmis ir atitinkamai negali turėti įtakos varžytynių teisėtumui. 33 ha žemės sklypo vertė antstoliui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3179-590/2013 pareiškėjo prašymu buvo nustatinėjama, atliekant dvi turto vertės ekspertizes, kurias atliko UAB korporacija „Matininkai“ bei UAB „Apus turtas“. Minėtos bendrovės atsižvelgė į bet kokius 33 ha žemes sklype esančius objektus, įskaitant ir tvenkinius. Pažymėjo, kad skolininkas nereiškė jokių pretenzijų dėl galutinės antstolio nustatytos 33 ha žemes sklypo rinkos vertės, neginčijo 2014-09-17 antstolio patvarkymo. 33 ha žemės sklype esančių tvenkinių registracija nėra atlikta, tvenkiniai nėra registruoti. 33 ha žemes sklypo vertė yra nustatyta tinkamai, atlikus dvi ekspertizes, kurių rezultatų pareiškėjas neskundė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3179-590/2013 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo, priėmė 2013-10-24 sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo S. G. ieškovės A. M. naudai 70000 Lt skolos ir 441,10 Lt palūkanų, 200000,30 Lt skolos ir 38464,59 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 308905,99 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4338,16 Lt už advokato pagalbą bei 7808 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-17 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3179-590/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. G..

Vykdomosios bylos Nr. 0013/14/00385 duomenimis 2014-04-15 raginimas skolininkui geruoju sumokėti skolą buvo įteiktas 2014-04-15 (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 29). Byloje nėra pateikti duomenys, kad nuo raginimo įteikimo 2014-04-15 iki šiol skolininkas atliko bet dalinius mokėjimus išieškotojos naudai.

2014-04-28 skolininkas S. G. pateikė antstoliui prašymą (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 41) skirti ekspertizę žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, nurodydamas, kad už ekspertizę įsipareigoja sumokėti.

Po pateikto ekspertizės akto antstolis 2014-06-26 patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 102-103) dėl areštuoto turto perkainavimo nustatė, kad rinkos vertė yra:

- žemės sklypo, kurio plotas 33,3 ha, (duomenys neskelbtini), - 249000 Lt;

- žemės sklypo, kurio plotas 2,8 ha, (duomenys neskelbtini), - 25000 Lt.

2014-07-03 skolininkas S. G. pateikė antstoliui prašymą (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 115) skirti papildomą ekspertizę šių žemės sklypų vertei nustatyti.

Po atliktos papildomos ekspertizės 2014-09-17 patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 168-169) antstolis V. M. įkainojo žemės sklypą, kurio plotas 33,3 ha, (duomenys neskelbtini), - 298500 Lt, žemės sklypą, kurio plotas 2,8 ha, (duomenys neskelbtini), 27000 Lt. 2014-09-17 patvarkymas S. G. buvo įteiktas 2014-09-18.

2014-11-14 patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 203-204) antstolis V. M. informavo, kad paskelbė pirmąsias žemės sklypo kurio plotas 33,3 ha, (duomenys neskelbtini), varžytynes (pradžia 2014-11-14, 10:21:29; pabaiga 2014-12-15, 10:21:59) už pradinę pardavimo kainą 238800 Lt.

2014-12-01 patvarkymu Nr. 0013/14/00385 (vykdomoji byla Nr. 0013/14/00385, b.l. 221-222) antstolis V. M. neatšaukė 2014-11-14 paskelbtų pirmųjų varžytynių.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, jog atsižvelgiant į vidutinę rinkos kainą, skolininkui priklausantys žemės sklypai buvo įvertinti pernelyg mažomis kainomis.

Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. LR CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertė nustatoma, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. numatytais metodais, minėto įstatymo 12 str. 1 punktas įpareigoja turto vertintoją savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais. Vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 str. 3 d.).

S. G. naujai pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2015-06-25, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla nėra turto vertę nustatantis dokumentas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo požiūriu.

Nagrinėjamu atveju antstolis V. M., vertindamas areštuoto žemės sklypo, kurio plotas 33,3 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio plotas 2,8 ha, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, rėmėsi ekspertizėmis, kurias atliko UAB korporacija „Matininkai“ ir UAB „Apu turas“ ekspertai. Antstolis V. M. skolininkui S. G. priklausančius žemės sklypus įkainojo, apskaičiuodamas ekspertų pateiktų kainų vidurkius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog antstolis V. M. po atliktos papildomos žemės sklypų ekspertizės priėmė teisingą ir pagrįstą patvarkymą dėl žemės sklypų įkainojimo, kurio nei skolininkas, nei išieškotojas neskundė, todėl daroma išvada, kad jie su tokia turto verte sutiko ir antstoliui nebuvo pagrindo skirti dar vieną nekilnojamojo turto ekspertizę.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas S. G. pateikė papildomus duomenis, nurodydamas, kad buvo atlikti veiksmai, kurie padidino žemės sklypų vertę. Šiais naujai pateiktais įrodymais pareiškėjas grindė atskirojo skundo argumentus, kad jam buvo suteiktas per trumpas laiko tarpas tvenkiniams su hidrotechniniais įrenginiais įregistruoti pareiškėjui priklausančiose žemės sklypuose. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įrodymai pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo, naujai pateiktus įrodymus iki paskirto posėdžio išsiuntė suinteresuotiems asmenims, bei konstatuoja, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismas juos priėmė.

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo S. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi nėra pateikti įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Ši CPK nuostata suteikia teisę skolininkui imtis aktyvių veiksmų, siekiant apsaugoti savo interesus, surasti pirkėją turtui, iš kurio vykdomas išieškojimas. Tokiu būdu S. G. turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisės pats surasti pirkėją ir jį pasiūlyti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nevertina. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 338 str., 338 str., 442 str., 443 str., 662 str. 2 d., 681 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą.