- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2-393/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3179-590/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 70 000 Lt skolą, 441,10 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas P. M. Vilniaus apygardos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. G. 200 000,30 Lt skolos 42 711,10 Lt palūkanų, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. protokoline nutartimi pradinis ieškovas P. M. buvo pakeistas ieškove A. M. .
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi civilines bylas sujungė.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo S. G. ieškovės A. M. naudai 70 000 Lt skolos ir 441,10 Lt palūkanų, 200 000,30 Lt skolos ir 38 464,59 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 308 905,99 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 338,16 Lt už advokato pagalbą bei 7 808 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teisme 2013 m. lapkričio 11 d. buvo gautas atsakovo S. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 sprendimą už akių. Pareiškime nurodė, kad dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį ir pateikti savo atsikirtimus į kai kuriuos ieškovės reikalavimus. Teigė, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatsižvelgė į aplinkybę, kad reikalavimas išieškoti iš atsakovo 70 000 Lt pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. Taikos sutartį galimas tik grąžinant iš ieškovės atsakovui 2,5 ha žemės sklypą, nes ankstesnė skola 885 000 Lt buvo pilnai padengta bendra 12,71 ha ploto žemės sklypų sutartine kaina. Tai, kad atsakovui atkuriant nuosavybę nepavyko ekvivalentine natūra papildomai gauti naujo 2,5 ha sklypo, kuris tenkintų ieškovą ir susigrąžinti 2,5 ha sklypą, kurio susigrąžinimas atsakovui buvo aktualus, nereiškia, jog ieškovei gali likti atsakovui pažadėtas neatlygintinai grąžinti 2,5 ha žemės sklypas ir dar iš atsakovo išieškota neatlygintinai grąžintino sklypo sutartinė kaina – 70 000 Lt. Todėl, atsakovo manymu, ieškovės reikalavimas dėl 70 000 Lt priteisimo gali būti tenkinamas tik įpareigojant ją grąžinti atsakovui 2,5 ha žemės sklypą, perduotą pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. Taikos sutartį. Atsakovas teigė, kad peržiūrint teismo sprendimą, jis teiks priešieškinį dėl 2,5 ha žemės sklypo grąžinimo ir bylą tinkamai išspręsti, jo manymu, galima tik abiem ginčo šalims dalyvaujant teisme ir išsamiai išnagrinėjant 2010 m. rugsėjo 13 d. Taikos sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas sprendė, kad sprendimas už akių negali būti naikinamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, nes atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą, nepateikė jokių įrodymų, taip pat sprendimas už akių negali būti panaikinamas ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, nes buvo visos CPK 285 straipsnyje numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti.
Teismas pažymėjo, jog sprendimas už akių buvo priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta. Įrodymus byloje pateikė tik ieškovas, atsakovas jokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl byloje priimtas sprendimas už akių atitinka CPK 285 straipsnio 2 dalyje keliamas sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė sprendimą už akių, nes ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė atidėti teismo posėdį dėl ligos ir dėl to, kad nespėjo pasirūpinti atstovavimu. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad į teismo posėdį negali atvykti dėl ligos. Proceso šalies liga pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, todėl kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo pateikta medicininė pažyma nesudaro pagrindo sprendimo už akių peržiūrėjimui. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovavimo sutartį advokatas nutraukė dar 2013 m. liepos 17 d., todėl iki 2013 m. spalio 24 d. posėdžio atsakovas turėjo pakankamai laiko (daugiau nei 3 mėnesius) susirasti kitą atstovą.
Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, jis reikštų byloje priešieškinį, nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių, nes šis sprendimas neužkerta kelio atsakovui pareikšti ieškinį dėl žemės sklypo grąžinimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai dėl 2010 m. rugsėjo 13 d. Taikos sutarties nuostatų aiškinimo ir vertinimo yra išnagrinėti ir aptarti sprendime už akių. Naujų argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti teismo išvadas bei turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atsakovas nenurodė ir nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį, įpareigojant pirmosios instancijos teismą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 sprendimą už akių, sudarant galimybę ginčą tarp šalių dėl skolos grąžinimo ar žemės priešpriešinio išreikalavimo išspręsti vienoje byloje.
Apelianto manymu, ši byla užsitęsė dėl to, kad ieškovė ginčo šalių susitarimą užbaigti bylą taikiai sprendė vienašališkai pakeisdama sklypo ribas ir atsisakydama grąžintą sumą pinigais kompensuoti sutarto nekilnojamojo turto verte, todėl skaidyti susijusių interesų ginčą į dvi atskiras bylas būtų netikslinga. Apelianto įsitikinimu, ginčas dėl žemės sklypo grąžinimo natūra arba atsisakymo nuo piniginės to sklypo vertės reikalavimo, paliekant sklypą ieškovei, turėtų būti išspręstas vienoje byloje, dirbtinai neskaidant ginčo į dvi atskiras bylas, kas sąlygotų ginčo išsprendimą daug ilgiau, nei sprendimo peržiūrėjimas viename teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovės nuomone, būtent atsakovo procesinis elgesys rodė, kad ne ji, o atsakovas siekė vilkinti bylos procesą – atsakovo nesugebėjimas ar nenoras susirasti atstovą, nebendravimas su esamu atstovu, dėl ko atstovas advokatas J. I. atsisakė atstovauti atsakovą, lėmė ilgesnį bylos nagrinėjimo procesą. Teigia, kad atsakovo nurodytas ginčas dėl žemės sklypo grąžinimo natūra byloje iš viso nėra kilęs, atsakovas byloje nėra pareiškęs priešieškinio ir galimo priešieškinio argumentas pasitelktas tik teismui priėmus sprendimą už akių.
Nors atsakovas tiesiogiai nekvestionuoja skundžiamos nutarties teisėtumo (atsakovas pateikia naujus argumentus, kurie, ieškovės nuomone, neturi jokios įtakos nutarties teisėtumo vertinimui ir nesudaro apeliacijos pagrindo), ieškovė pažymi, kad visiškai sutinka su nutartimi ir mano, jog ji yra pagrįsta, teisėta ir dėl to paliktina nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo S. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2013 m. spalio 24 d. (107-108 b. l.) be svarbių priežasčių (apie posėdį pranešta tinkamai, 106 b. l.). Pažymėtina, jog pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Atsakovas prašė atidėti teismo posėdį dėl ligos ir dėl to, kad nespėjo pasirūpinti atstovavimu (107 b. l.). Teismas, protokoline nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl posėdžio atidėjimo tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog į teismo posėdį negali atvykti dėl ligos (107 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog proceso šalies liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, todėl kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo pateiktos medicininės pažymos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesudarančia pagrindo sprendimo už akių peržiūrėjimui. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovavimo sutartį advokatas nutraukė dar 2013 m. liepos 17 d. (99 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas iki 2013 m. spalio 24 d. posėdžio turėjo pakankamai laiko (daugiau nei 3 mėnesius) susirasti kitą atstovą.
Apeliantas S. G. savo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį, įpareigojant pirmosios instancijos teismą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 sprendimą už akių, sudarant galimybę ginčą tarp šalių dėl skolos grąžinimo ar žemės priešpriešinio išreikalavimo išspręsti vienoje byloje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2013 m. sausio 21 d. (1 b. l.), atsakovas S. G. apie vykstantį ginčą žinojo – 2013 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį (42 b. l.), 2013 m. kovo 27 d. pareiškė sutikimą dėl civilinių bylų Nr. 2-3179-590/2013 ir Nr. 2-7468-600/2013 sujungimo (63 b. l.), bylos nagrinėjimo metu vyko keli parengiamieji posėdžiai (69, 82, 92-93 b. l.) bei teismo posėdžiai (100-101, 105, 107 b. l.), taigi nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį, Vilniaus apygardos teismas suteikė atsakovui galimybę realizuoti savo konstitucinę teisę į teisingą teismą, t.y. atsakovas turėjo galimybę pareikšti priešieškinį. Taigi, iš esmės pagrįstas yra atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog galimo priešieškinio pareiškimo argumentas pasitelktas tik teismui priėmus sprendimą už akių.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 185 str., 178 str.), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą.