- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-752-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04435-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- IĮ „Fun Castle“, G. P.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- M. N.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-752-212/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 8 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IĮ „Fun Castle“ ir G. P. atskirasis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5564-902/2015 pagal ieškovų IĮ "Fun Castle", G. P. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui M. N. dėl sutarties sąlygų modifikavimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir prievolių pagal sutartį vykdymo sustabdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė keisti (modifikuoti) 2013-01-03 Susitarimo „Priedo prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2013-01-03“ 5.1. punktą, 5.5. punktą; užskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutartį (civilinė byla Nr. 2-5205-488/2014) patvirtintą taikos sutartį, ieškovų mokamų delspinigių 3 270,07 Eur dydžio dalį, kaip nuomos mokestį pagal 2013-01-03 Patalpų nuomos sutartį ir 2013-01-03 Susitarimą „Priedas prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2013-01-03“; pripažinti 2014 m. spalio-lapkričio mėn. ieškovo G. P. surašytą neprotestuotiną vekselį 20 000,00 Lt sumai, negaliojančiu. Taip pat prašė sustabdyti ieškovės IĮ „Fun Castle“ prievolių pagal 2013-01-03 Patalpų nuomos sutartį ir pagal 2013-01-03 Susitarimą „Priedas prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2013-01-03, vykdymą, tol, kol teismas priims galutinį procesinį sprendimą, o jeigu bylos nagrinėjimas užsitęs, tai iki 2015-12-31; priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės prievolės nėra pilnai įvykdytos dėl sunkios finansinės būklės, o teismo priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje gali pakeisti ieškovės sutartinių prievolių apimtis ir jų įvykdymo terminus, todėl prievolių pagal sutartį įvykdymo sustabdymas neprieštarautų ginčo šalių interesų apsaugai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti. Nurodė, kad teismas, skirdamas laikinąsias apsaugos priemones, prisiima sau atsakomybę už šių priemonių taikymo pagrįstumą. Pažymėjo, kad ieškovė, galimai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ketina išspręsti jau kilusį ginčą ir šis ieškovų reikalavimas negali būti laikomas laikinąją apsaugos priemone, kurios taikymo sąlygos yra įtvirtintos CPK 144 - 145 straipsniuose. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų neproporcingai didelių nuostolių šalims, prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantų prašymą. Nurodo, jog jų prašymas buvo išspręstas formaliai, be motyvų. Ieškovų prašomas prievolių pagal sutartį laikinas sustabdymas yra susijęs su keliomis piniginėmis prievolėmis. Teismas neišsamiai išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes neatliko prašymo vertinimą atskirai kiekvienos piniginės prievolės kontekste, todėl nėra aišku, ar atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijęs su kažkuria atskira prievole ar su visomis bendrai. Prievolių vykdymo pagal sutartį laikinas sustabdymas yra vienas iš jų interesų apsaugos būdų. Pagal įpareigojimų pobūdį prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra nustatančios pasyvią ginčo šalių pareigą, t. y. ieškovų pareiga laikinai nevykdyti piniginės prievolės ir atsakovo pareiga susilaikyti nuo galimo reikšti ieškovams reikalavimo vykdyti prievolę. Atsakovų ekonominė padėtis šiuo metu yra sunki ir šiuo metu negali atsiskaityti su atsakovu, todėl laikinas prievolių pagal sutartį vykdymo sustabdymas, suteiktų apeliantams galimybę finansiškai sustiprėti ir po 2015-12-31 tinkamai atsiskaityti su atsakovu. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet siekiant kito, su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, susijusio tikslo – užtikrinti teisėtus ginčo šalių interesus. Sutartis tarp ginčo šalių yra nutraukta nuo 2015-05-31, tačiau ieškovė savo prievolės dar pilnai neįvykdė dėl sunkios finansinės būklės. Teismo priimtas procesinis sprendimas gali pakeisti sutartinių prievolių apimtis ir jų įvykdymo terminus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neįtakos atsakovui neigiamų padarinių, neapribos jo teisių ir nesuvaržys jo veiksmų laisvės. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrins tokį teisinį rėžimą, kuris garantuos proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą bei nesutrikdys įprastos ginčo šalių, kaip verslininkų, ūkinės veiklos. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių nevertino CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 str. kontekste ir tai yra materialinės teisės normų pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl sutarties sąlygų modifikavimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai nurodė, kad ieškovė IĮ „Fun Castle“ sudarė nuomos sutartį su atsakovu V. K. įmonei nepalankiomis sąlygomis, ko pasekoje ieškovei nutraukti sutartį buvo nenaudinga. Atsakovas nesutiko keisti sutarties sąlygų. Be to, 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais atsakovas pasinaudojęs psichologiniu smurtu, už pagal sutartį nemokėtus delspinigius privertė ieškovą G. P. pasirašyti neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai vienerių metų terminui (b. l. 3-13).
Apeliantai mano, jog teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti sutarties vykdymą.
Atskirojo skundo argumentai atmestini. Kaip ir minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Apeliantai ieškiniu prašo pakeisti (modifikuoti) 2013-01-03 Susitarimo „Priedo prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2013-01-03“ 5.1. punktą, 5.5. punktą; užskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutartį (civilinėje byloje Nr. 2-5205-488/2014) patvirtintą taikos sutartį, ieškovų mokamų delspinigių 3 270,07 Eur dydžio dalį, kaip nuomos mokestį pagal 2013-01-03 Patalpų nuomos sutartį ir 2013-01-03 Susitarimą „Priedas prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2013-01-03“; pripažinti 2014 m. spalio-lapkričio mėn. ieškovo G. P. surašytą neprotestuotiną vekselį 20 000,00 Lt sumai, negaliojančiu. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantai siekia išspręsti jau tarp šalių kilusį ginčą, todėl šis ieškovų reikalavimas negali būti laikomas laikinąją apsaugos priemone. Juolab, apeliantai atskirajame skunde pripažįsta, jog jų prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
Vien ta aplinkybė, kad apeliantų finansinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesusijusias su ieškinio reikalavimu, t. y. nesusijusias su būsimo teismo sprendimo užtikrinimu.
Kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008), atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo nutarties motyvams ir jų nekartoja.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.