Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-103-924/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
2-103-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05323-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Gintas Gustaitis, Gintaras Černiauskas
Civilinė byla Nr. 2-103-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05323-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.3; 99.3;116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovės I. P. atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. P. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 44-49) atsakovui A. K. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 dalį dėl I. P. bendravimo tvarkos su E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, nustatant šią jos bendravimo su vaikais tvarką:

1. Vasaros atostogų metu liepos 10 d. 18 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiima vaikus iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 20 d. 18 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą.

2. Porinių metų žiemos atostogų metu gruodžio 23 d. 18 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiima vaikus iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir sausio 4 d. 18 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą.

3. Neporinių metų pavasario atostogų metu pirmąją Velykų dieną 13 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiima vaikus iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir praėjus septynioms kalendorinėms dienoms (sekmadienį) 13 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą.

4. Priešventinę ir šventinę Motinos dieną kiekvienų metų pirmąjį gegužės šeštadienį 10 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pasiima vaikus iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir Motinos dienos sekmadienį 18 val. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą.

5. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su abiem savo nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. poriniais metais E. K. ir K. K. gimimo dieną, 15 val. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos ir sekančią dieną 19 val. parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo abiem nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. pirmą dieną, einančią po E. K. ir K. K. gimimo dienos, 15 val. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos ir antrą dieną, einančią po gimimo dienos, 19 val. parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. I. P. bendraudama su vaikais šiame punkte nustatytomis dienomis užtikrina vaikų mokymo įstaigų lankomumą.

6. Atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo informuoti ieškovę I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius, pasiekimus moksle, visuomeninėje veikloje, vaikų lankomose užklasinėse veiklose, nesėkmes (blogus mokymosi rezultatus, nesutarimus su bendraamžiais, suaugusiais; vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus; atliktus veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją atsakomybę) sveikatos būklę. Atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo bendradarbiauti su ieškove I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais;

7. I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. „Skype“ skambučiais kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 20 val. iki 21 val. Atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti, kad ieškovė I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) galėtų be trukdymų susisiekti su vaikais skambindama į atsakovo A. K. „Skype“ naudotojo vardą (duomenys neskelbtini) (ieškovės I. P. „Skype“ naudotojo vardas: (duomenys neskelbtini)). Tiek I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tiek A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pasikeitus „Skype“ naudotojų vardams apie tai vienas kitą privalo informuoti per 7 kalendorines dienas nuo pasikeitimo dienos.

8. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. telefonu. Atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti, kad ieškovė I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) galėtų be trukdymų susisiekti su vaikais telefonu.

9. I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo vaikais E. K. ir K. K. atvykusi į Lietuvą ne per vaikų atostogas. Tokių atvykimų metu I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo vaikais dvi dienas nepertraukiamai per mėnesį. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaikais ieškovė I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo informuoti atsakovą A. K. ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atvykimo dienos, nurodydama konkrečias dienas, kuriomis ji ketina bendrauti su vaikais.

Atsakovas A. K. priešieškiniu (t. 1, b. l. 61-64) ieškovei I. P. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 dalį dėl I. P. bendravimo tvarkos su E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, nustatant tokią motinos bendravimo su vaikais tvarką:

1. Vasaros atostogų metu liepos 20 d. 18 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 20 d. 18 val. I. P. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

2. Žiemos atostogų metu gruodžio 31 d. 16 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir sausio 5 d. 18 val. I. P. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

3. Pavasario atostogų metu antrąją Velykų dieną (pirmadienį) 13 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir praėjus šešioms kalendorinėms dienoms (sekmadienį) 13 val. I. P. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 nustatyta I. P. bendravimo tvarka su E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, turi būti pakeista, nes ji šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje. Be to, atsakovas įvairiausiais būdais nuolat trukdo ieškovei bendrauti su vaikais. Išvykusi į užsienį, kiek įmanoma ieškovė vis grįždavo į Lietuvą pasimatyti su vaikais, tačiau jau tada atsakovas neleisdavo jai matytis, jam nedalyvaujant. Reikalaudavo, kad ji grįžtų gyventi pas jį, kitaip sakė neduos matytis su vaikais. 2012 metų gruodžio mėnesį atsakovas kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, ieškiniu prašydamas panaikinti taikos sutarties punktą 5.2. „leisti vaikus atostogauti su jų mama I. P. tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko“. Šį savo reikalavimą grindė tuo, jog baiminasi, kad ieškovė išveš vaikus į užsienį ir jam negrąžins. Teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį atmetė. Tačiau atsakovas ir toliau kliudo jai bendrauti su vaikais, bendrauti leidžia tik jam dalyvaujant ir tik jo namuose, jis nustato ir valandas kiek gali pabūti. Taip jis kenkia ne tik jai, bet ir vaikų interesams, pažeidžia vaikų teises matytis ir bendrauti su motina. Atsakovas naudojasi ir tuo, kad nebuvo nustatyta su vaikais konkreti bendravimo tvarka, be to, kaip jau buvo minėta, bendravimo tvarka neatitinka šios dienos poreikių, nes ji gyvena užsienyje (Norvegijoje). Todėl reikalinga labai aiški, konkreti bendravimo tvarka, nustatant konkrečias bendravimo su vaikais dienas, valandas. Vaikai nori bendrauti su motina, jiems motinos ryšys yra labai svarbus ir jis nėra tiek nutolęs, kad motina su vaikais negalėtų bendrauti. Ieškovė norėtų vasarą atvažiuoti į Lietuvą ir vaikus atostogų pasiimti į Norvegiją, tam turi geras gyvenimo sąlygas. Ieškovė turi finansines galimybes į Lietuvą atvykti ne vieną kartą per metus. Šiuo metu ieškovė dėl savo sveikatos būklės dažniau matytis su vaikais negali, nes ji yra nėščia ir greitu metu turėtų gimdyti. Byloje jokių duomenų, kad motina skriaustų vaikus nėra. Tėvas turėtų skatinti vaikus bendrauti su motina. Dėl tėvo neigiamo požiūrio į motiną vaikai nors ir nori bendrauti su motina, tačiau kažko tai bijo. Nors tarp ieškinio ir priešieškinio esminių skirtumų nėra ir pats atsakovas sutinka, kad ieškovė galėtų vaikus pasiimti ilgesniam laikui, tačiau patikslintu ieškiniu siūloma bendravimo tvarka yra aiškesnė ir detalesnė.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jos atstovas nurodė, kad sutinka, jog būtų pakeista motinos bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009. Tačiau atsakovo teigimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra per daug išplėsta, nes ji gyvena Norvegijoje ir nebus finansiškai pajėgi taip dažnai atvykti į Lietuvą vien tik tam, kad pasimatyti su vaikais. Ieškovė nuolat gyvena užsienyje, Lietuvoje apsilanko tik vieną - du kartus per metus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad teismui priėmus sprendimą, ieškovė dažniau grįš į Lietuvą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė važiuos automobiliu ar skris lėktuvu beveik 3 tūkstančius kilometrų tik tam, kad, pavyzdžiui, pasiimtų vaikus jų gimimo dieną. Nors pastaraisiais metais ieškovė grįžta dažniau, tačiau pasimatymų su vaikais trukmė sumažėjo. Be to, patys vaikai nenori matytis su motina, todėl nebus galimybių faktiškai įgyvendinti prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Vaikai nuo 2008 metų nenori su motina bendrauti, nes motina gyveno tai su vienu vyru, tai su kitu. Atsakovo teigimu, vaikus ragina bendrauti su motina ryšio priemonėmis, nes bijo, kad kitu atveju gali būti nubaustas, tą sako ir patiems vaikams. Sutinka, kad vaikai su motina bendrautų ir juos pasiimant, jeigu tik vaikai patys norės. Mano, kad nustatant bendravimo tvarką, tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad šią vasarą vaikai nebūtų išvežami tokiam ilgam laikui. Priešieškiniu pereinamojo laikotarpio neprašė, nes manė, kad iki bylos išnagrinėjimo motinos ir vaikų tarpusavio ryšys atsistatys. Ieškovės I. P. siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka visiškai neatitinka vaikų interesų ir ieškovė nesiruošia jos vykdyti. Teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, turėtų atsižvelgti į realias ieškovės galimybes bendrauti su vaikais. Ieškovės prašoma bendravimo tvarka vaikams sukurs nepagrįstus lūkesčius, juos nuvils ir tokiu būdu pažeis vaikų teises ir interesus. Atsakovo manymu, geriausia vaikams būtų ir atitiktų jų interesus, jei motina, esant galimybei, atvažiuotų nors 3 kartus metuose ir pabūtų su jais ilgėliau vasaros metu, žiemos atostogų metu ir pavasario atostogų metu. Dėl to prašo pakeisti 2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009, dalį dėl I. P. bendravimo tvarkos su E. K. ir K. K., nustatant priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 nustatyta ieškovės I. P. bendravimo su vaikais E. K. ir K. K. tvarka neatitinka šiandienos poreikių, nes pasikeitė situacija: vaikai pradėjo lankyti mokyklą, vaikų motina nuolat gyvena užsienyje. Tarp vaikų tėvų nuolat kyla ginčai, todėl nustatyti motinos bendravimo su vaikais tvarką yra būtina. Byloje duomenų, kad motina kenktų vaikų interesams nėra. Tiek patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai nėra iš esmės prieštaraujantys vieni kitiems. Kad vaikų lūkesčiai nebūtų nuvilti, jie turi žinoti kokia tvarka bendraus su motina. Vaikai išreiškė norą bendrauti su motina, tačiau būti atskirti nuo tėvo ilgesnį laiką bijo, nes ilgą laiką to nebuvo. Ši jų nuomonė vertintina, kaip svarbi, tačiau ji nėra brandi, jie negali numatyti to pasekmių. Todėl abiejų tėvų pareiga yra paruošti vaikus tokiam bendravimui, paaiškinti jiems kas jų laukia, skatinti palaikyti tarpusavio ryšį. Nagrinėjamu atveju, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, numatant, kad pradžioje motina su vaikais bendrautų tik Lietuvoje, pvz. vieną savaitę. Tam ieškovė turi visas sąlygas, nes jos tėvai gyvena Lietuvoje ne tolimoje aplinkoje. Vaikai nori bendrauti su motina, jos nebijo, nori pamatyti jos gyvenimo sąlygas Norvegijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria, be kita ko, buvo nustatyta motinos I. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, tvarka: 1) I. P. su nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. bendraus ne mažiau kaip tris paras per savaitę, nuvežant juos į darželį, pasiimant iš darželio ar su vaikais praleidžiant savaitgalį, kasmet – Motinos dienos savaitgalį; 2) vaikų vasaros atostogų metu A. K. įsipareigoja leisti vaikus atostogauti su jų mama tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko; 3) švenčių dienomis, jei vaikai per kurias nors šventes bus su tėvu vienais metais, tai kitais metais tą šventę švęs būdami su mama; 4) tam laikotarpiui, kai vaikų tėvas išvyksta į užsienį, nepilnamečius vaikus palieka su jų motina, jei pats vaikų nesiveža; 5) I. P., išvykdama į užsienį, įsipareigoja apie tai informuoti A. K. iš anksto (ne vėliau, kaip prieš tris dienas), kai nustatytomis dienomis vaikų pasiimti negalės (1 t., b.l. 12-13).

Atsakovas A. K. vėliau kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, panaikinant taikos sutarties punktą 5.2. „leisti vaikus atostogauti su jų mama I. P. tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje ne trumpiau kaip mėnesį laiko“. Šį savo reikalavimą motyvavo tuo, jog baiminasi, kad motina išveš vaikus į užsienį ir jam negrąžins. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2411-800/2012, ieškinys buvo atmestas (1 t., b.l. 14-16).

Nagrinėjamu atveju, tarp nepilnamečių vaikų tėvų: motinos I. P. ir tėvo A. K., kilus ginčui dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi (civ. bylos Nr. 2-314-358/2009) nustatytos I. P. bendravimo su vaikais E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, tvarkos, šalys kreipėsi į teismą dėl jos pakeitimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Teismas pažymi, kad vienam iš tėvų gyvenant ir dirbant kitoje valstybėje, turi būti nustatytas ir užtikrintas tęstinis kartu negyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas, nes tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalims nesutarus dėl motinos bendravimo su vaikais tvarkos, šią tvarką nustato teismas.

Tarp ieškovės I. P. ir atsakovo A. K. susiklostę itin konfliktiški santykiai, atsakovas ieškovę kaltina dėl jos ankstesnio bendravimo su kitais vyrais, nesirūpinimo vaikais, tuo tarpu ieškovės iniciatyva A. K. atžvilgiu dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo nustatyta laikina motinos su vaikais bendravimo tvarka, nevykdymo atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo inicijuotas procesas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Tėvas ragina vaikus bendrauti su motina vien dėl to, kad jų motinos iniciatyva nebūtų vėl inicijuojami ikiteisminiai tyrimai, jo atžvilgiu pritaikytos sankcijos ir pan. Taip pat tėvas yra vaikams nurodęs, kad jeigu motina juos išsiveš iš jų gyvenamosios vietos (namų), o ypatingai į užsienį, jie gali būti negražinti į jų įprastinę gyvenamąją vietą, t.y. pas tėvą, todėl vaikai to bijo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad konfliktą, kuris tęsiasi kelis metus, palaiko ir pastiprina abi šalys, tokiu būdu susidurdamos su nepertraukiamais sunkumais, ieškant bendro, jų vaikams atitinkančio sprendimo. Būtina akcentuoti abiejų šalių naujo elgesio modelių įtvirtinimo būtinybę, ką nurodė tiek išvadą teikianti institucija, tiek liudytoja apklausta psichologė G. R.: tėvas turi atriboti vaikus nuo ne jų amžiui skirtos informacijos (teismai, baudos, antstoliai, suaugusiųjų bendravimas ir pan.) bei atsižvelgti į motinos šiuo metu rodomas realias pastangas leisti laiką su vaikais. Atitinkamai motina savo ruožtu turi rodyti daugiau aktyvių pastangų, bendraudama su vaikais, nuoširdžiai jais domėtis, suprasti jų esminius poreikius (dėmesio, saugumo, bendravimo, palaikymo ir pan.) ir į juos atsižvelgti, taip pat suteikti jiems kuo daugiau informacijos apie save (gyvenamąją vietą, darbo pobūdį, jausmus ir pan.) bei kas jų laukia ateityje. Pabrėžtina, kad šalių vaikai auga, bręsta, o artimiausia jiems aplinka vis dar turi didžiausią įtaką asmenybei, socialiniai raidai bei psichologiniai savijautai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalių sūnui E. K. (gim. 2004-03-16) tuoj sueis dešimt metų, o dukrai K. K. (gim. 2005-09-23) šiuo metu yra suėję aštuoneri metai, jie sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi. Nuo 2008 metų vidurio nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu A. K., tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Vaikų motinos nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje (Norvegijoje), pastaruoju metu ji tik 3-4 kartus per metus pasimato su vaikais, vaikai nuolatinio kontakto su motina neturi, motina su vaikais ilgesniam laikui (su nakvyne) iš jų gyvenamosios vietos išvykę nebuvo. Atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma bendravimo tvarka, tačiau, jo teigimu, ji yra per daug intensyvi, t.y. ieškovė finansiškai nebus pajėgi ją vykdyti, be to, patys vaikai su motina niekur nenori vykti.

Įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 str., 3.174 str. 2 d.). Teismas, siekdamas nustatyti labiausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo su jų motina tvarką, tiesiogiai išklausė šalių vaikus E. K. ir K. K.. Vaikai noriai pasakojo apie motiną, buvo pakilios nuotaikos, nurodė, kad su ja pastaruoju metu bendrauja ryšio priemonėmis bei, kad nori su ja ir ateityje bendrauti, jokių neigiamų atsiliepimų apie motiną nereiškė. Džiaugėsi motinos Kalėdinėmis dovanomis, papasakojo apie tai, kad jiems buvo smagu praėjusių metų rudenį kartu su motina bei tėčiu kino teatre žiūrėti filmą, po to apsipirkinėti parduotuvėse. Tačiau vaikų paklausus apie jų norus su motina praleisti ilgesnį laiką (išvykti su nakvyne), jie nurodė, kad nenorėtų, nes su tėčiu geriau, bijo, kad gali būti atskirti nuo tėčio. Byloje jokių duomenų, kad vaikams pasireikštų motinos atstūmimo požymiai nėra, priešingai - pokalbio metu pastebėta, kad vaikai ilgisi bendravimo su motina. Nors kaip sau reikšmingą asmenį vaikai išskiria tėvą, tačiau tai natūralu, nes ilgą laiką vaikai gyvena tik su juo, kuris jais rūpinasi ir su kuriuo yra susiformavęs stipresnis ir artimesnis emocinis ryšys. Tiek institucijos teikiančios išvadą byloje, tiek liudytojos psichologės G.R. nuomone, nors vaikų nuomonė yra svarbi, tačiau pagal savo amžių ir brandą jie dar nesupranta sudėtingų socialinių sąveikų, negali prognozuoti ilgalaikių įvykių/elgesio pasekmių, todėl jų supratimas apie nagrinėjamos bylos procesą ir abiejų šalių veiksmus jame yra nepakankamas, paviršutiniškas. Vaikai dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo/pakeitimo.

Nors atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės nesiskiria nuo ieškovės, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra intensyvesnė, detalesnė, aiškesnė ir konkretesnė. Minimalios motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, nagrinėjamu atveju pažeistų skyrium gyvenančios motinos teisę dalyvauti vaikų auklėjime bei vaikų interesus, trukdytų vaikams ir motinai suformuoti bei palaikyti normalius motinos ir vaikų santykius. Byloje jokių duomenų, kad motinos bendravimas su vaikais kenktų jų interesams nėra. Atsakovo nesutikimas dėl motinos prašomos bendravimo tvarkos, motyvuojamas atsakovo baimėmis dėl to, kad ji gali būti nepajėgi vykdyti tokią intensyvią bendravimo tvarką, todėl vaikai nesulaukę mamos labai nusiviltų, taip pat baime, kad vaikai gali būti išvežti į užsienį ir jam negrąžinti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė neketina vykdyti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, kaip ir nėra jokių duomenų, kad ieškovė viena bendraudama su vaikais, ar juos pasiimdama pas save ilgesniam laikui, galėtų jiems pakenkti, pažeisti vaikų interesus. Vaikai tokio amžiaus, kad jie jau gali bendrauti su kiekvienu tėvu atskirai ir ne vien tik savo gyvenamojoje vietoje. Todėl teismas sprendžia, kad motinai turi būti sudaryta galimybė kuo maksimaliu bendrauti su vaikais, t.y. sudarant galimybę motinai bendrauti su vaikais įvairių švenčių, atostogų metu bei ieškovei grįžtant į Lietuvą neplanuotai, be to, ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje – Norvegijoje, todėl iš esmės nustatytina ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka (atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies su ja sutampa). Tačiau, įvertinus vaikų interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas kiek pakeisti ieškovės prašomą nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarką, nustatant pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį. Teismas sutinka, kad dėl staigaus vaikų įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimo, leidžiant ieškovei iš karto vaikus pasiimti nakčiai ar pasiimti vaikus daugiau kaip mėnesį laiko iš jų gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, atskiriant juos gana ilgam laikui nuo tėvo, galimai bus pakenkta vaikams, nes jie gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Siekiant apsaugoti vaikus nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų sustiprintas vaikų ir motinos emocinis ryšys, sukurtos sąlygos tinkamam vaikų bendravimui su motina. Pereinamąjį 7 dienų laikotarpį siūlė nustatyti ir išvadą teikiančio institucijos atstovė, su tuo sutiko ir atsakovo atstovas, nurodydamas tik tai, kad šis laikotarpis turėtų būti šiek tiek ilgesnis (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas priešieškiniu pereinamojo laikotarpio nustatyti neprašė, ir tik teismo posėdžio metu išreiškė tokią poziciją). Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus šalių siūlomas motinos bendravimo su vaikais tvarkas, nustatytinas pereinamasis laikotarpis dalyje dėl jos tiesioginių susitikimų su vaikais, kuomet motina susitikusi su vaikais gali bendrauti tik dienos metu (t.y. vaikų nepasiimant iš jų gyvenamosios vietos nakčiai):

1) 2014 m. priešventinę Motinos dieną (pirmąjį gegužės šeštadienį) 10 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą, taip pat 2014 m. šventinę Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) 10 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

2) 2014 m. vaikų vasaros atostogų metu, t.y. nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d., I. P. kiekvieną dieną 10 val. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

Taip pat nustatytina abiems tėvams pareiga bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikais ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. apie vaikų ligą, neatvykimą pas vaikus nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas sutinka su ieškovės reikalavimu, jog jai gyvenant užsienyje atskirai nuo vaikų, atsakovui daug geriau yra žinomi nepilnamečių šalių vaikų poreikiai, jų sveiktos būklė ar kitos aplinkybės, susijusios su vaikų auklėjimu ar ugdymu, todėl atsakovas įpareigotinas teikti nurodytą informaciją ieškovei.

Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų pačių vaikų interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti motinos ir jos vaikų emocinius ryšius. Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Kauno apylinkės teismo 2013-10-07 nutartimi nustatyta laikina nepilnamečių vaikų E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, bendravimo ryšio priemonėmis tvarka su ieškove I. P. (2 t., b.l. 68-70). Kadangi civilinė byla išnagrinėta, teismo sprendimu nustatyta nuolatinė motinos bendravimo su vaikais tvarka, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (CPK 150 str. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 9968,58 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti: 4000 Lt išlaidų advokato L.Mažono pagalbai (1 t., b.l. 59-60), 5968,58 Lt išlaidų už Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai suteiktas teisines paslaugas (2 t., b.l. 132-149), taip pat ieškovė patyrė 143 Lt išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (1 t., b.l. 11), 100 Lt už atskirąjį skundą dėl 2013-04-09 teismo nutarties (atskiras priedas prie bylos, b.l. 27). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 144 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti (1 t., b.l. 65), 100 Lt už atskirąjį skundą dėl 2013-08-29 teismo nutarties (atskiras priedas prie bylos, b.l. 125). Atsakovas prašymo dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys, priešieškinis patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas pakeisti bendravimo su vaikais tvarką buvo patenkintas iš dalies, kaip ir atsakovo (pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką), taip pat įvertinus nagrinėjamos bylos dalyką, t.y. ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečių vaikų interesais, ieškovės siekis nustatyti intensyvesnę, aiškesnę ir konkretesnę bendravimo su vaikais tvarką negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijas. Esant tokiai situacijai, t.y. jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkintini iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad teismui nusprendus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai nepriteisti, dėl jų dydžio pagrįstumo nesprendžia, nes kiekvienos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis reikšmės šiam sprendimui neturi.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, ir nesant pagrindo nustatinėti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijų, iš šalių lygiomis dalimis valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t.y. iš kiekvienos šalies po 35,33 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2013-07-16 nutarties (1 t., b.l. 117). Kauno apylinkės teismo 2013-08-01 nutartimi priimtas ieškovės I. P. atsisakymas nuo atskirojo skundo ir apeliacinis procesas nutrauktas, tačiau sumokėtas žyminis mokestis nebuvo grąžintas (1 t., b.l. 121). Kadangi apeliacinis procesas nutrauktas, ieškovei grąžintinas 100 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant atskirąjį skundą (CPK 87 str. 1 d. 2 p).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 35,33 Lt, o iš valstybės biudžeto jai turėtų būti grąžinta 100,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir ieškovei I. P. iš valstybės biudžeto grąžina 64,67 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį (100,00 Lt – 35,33 Lt = 64,67 Lt). Žyminį mokestį pavestina grąžinti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-314-358/2009 dalį dėl ieškovės I. P. bendravimo tvarkos su vaikais E. K., gim. 2004-03-16, ir K. K., gim. 2005-09-23, nustatant šią motinos I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką:

I. Nustatyti motinos bendravimo su vaikais pereinamąjį laikotarpį (dalyje tik dėl tiesioginių susitikimų):

1. 2014 m. priešventinę Motinos dieną (pirmąjį gegužės šeštadienį) 10 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą, taip pat 2014 m. šventinę Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) 10 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

2. 2014 m. vaikų vasaros atostogų metu, t.y. nuo liepos 10 d. iki liepos 20 d., I. P. kiekvieną dieną 10 val. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20 val. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

II. Motinos I. P. bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka (pasibaigus pereinamajam laikotarpiui):

1. Vasaros atostogų metu liepos 10 d. 18 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 20 d. 18 val. I. P. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

2. Porinių metų žiemos atostogų metu gruodžio 23 d. 18 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir sausio 4 d. 18 val. I. P., grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

3. Neporinių metų pavasario atostogų metu pirmąją Velykų dieną 13 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir praėjus septynioms kalendorinėms dienoms (sekmadienį) 13 val. I. P. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

4. Priešventinę ir šventinę Motinos dieną kiekvienų metų pirmąjį gegužės šeštadienį 10 val. I. P. pasiima vaikus iš A. K. gyvenamosios vietos ir Motinos dienos sekmadienį 18 val. I. P. grąžina vaikus į A. K. gyvenamąją vietą.

5. I. P. bendrauja su abiem savo nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. poriniais metais E. K. ir K. K. gimimo dieną, 15 val. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos ir sekančią dieną 19 val. parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais I. P. bendrauja su savo abiem nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K., pirmą dieną, einančią po E. K. ir K. K. gimimo dienos, 15 val. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos ir antrą dieną, einančią po gimimo dienos, 19 val. parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. I. P. bendraudama su vaikais šiame punkte nustatytomis dienomis užtikrina vaikų mokymo įstaigų lankomumą (ugdymo procesą).

6. I. P. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. „Skype“ programa kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 20 val. iki 21 val. (Lietuvos laiku). Atsakovas A. K. privalo užtikrinti, kad ieškovė I. P. galėtų susisiekti su vaikais skambindama „Skype“ programa į atsakovo A. K. naudotojo vardą (duomenys neskelbtini) (ieškovės I. P. Skype naudotojo vardas: (duomenys neskelbtini)). Tiek I. P., tiek A. K. pasikeitus „Skype“ naudotojų vardams apie tai vienas kitą privalo informuoti per 7 kalendorines dienas nuo pasikeitimo dienos.

7. I. P. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais E. K. ir K. K. telefonu. Atsakovas A. K. privalo užtikrinti, kad ieškovė I. P. galėtų be trukdymų susisiekti su vaikais telefonu. Tiek I. P., tiek A. K. pasikeitus jų ar vaikų telefonų numeriams apie tai vienas kitą privalo informuoti per 7 kalendorines dienas nuo pasikeitimo dienos.

8. I. P. turi teisę bendrauti su savo vaikais E. K. ir K. K. atvykusi į Lietuvą ir ne per vaikų atostogas. Tokių atvykimų metu I. P. bendrauja su savo vaikais dvi dienas nepertraukiamai per mėnesį. Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaikais ieškovė I. P. privalo informuoti atsakovą A. K. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo dienos, nurodydama konkrečias dienas, kuriomis ji ketina bendrauti su vaikais. I. P. bendraudama su vaikais šiame punkte nustatytomis dienomis užtikrina vaikų mokymo įstaigų lankomumą (ugdymo procesą).

9. Atsakovas A. K. privalo informuoti ieškovę I. P. apie vaikų poreikius, jų sveiktos būklę ar kitas aplinkybes, susijusias su vaikų auklėjimu ar ugdymu (pvz. svarbius vaikų gyvenimo įvykius, mokymosi rezultatus, nesutarimus su bendraamžiais, suaugusiais, vaikų padarytus teisės pažeidimus, ir pan.).

10. Ieškovė I. P. privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų pranešti tėvui A. K. apie priežastis, galinčias sutrukdyti jai susitikti su vaikais ir su jais bendrauti. Motina I. P. turi teisę išvykti su vaikais į užsienį, apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 20 dienų, informavusi tėvą. Įpareigoti motiną, tuo metu, kai šalių nepilnamečiai vaikai yra kartu su ja, nedelsiant teikti tėvui informaciją apie vaikų susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą telefonu ir internetu.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Grąžinti I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 64,67 Lt (šešiasdešimt keturis litus 67 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-24 AB DNB banke.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 35,33 Lt (trisdešimt penkis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-10-07 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas