Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria P. M., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tirti papildomai bei administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Patrulių būrio patrulis E. G. surašė P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012-04-25, apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini) 22,37 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18, 141.4, 231.1 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba AP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , lenkė ta pačia kryptimi judantį automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir grįždamas į eismo juostą su priekaba kliudė šį automobilį. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie P. M. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Atskirajame skunde P. M. įsitikinęs, jog teismas nustatęs esminius protokolo trūkumus, privalėjo priimti sprendimą nutraukti administracinę bylą, o ne grąžinti ją tirti papildomai ir naujo protokolo surašymui. Teismas privalo išlikti objektyvus ir nešališkas abiem proceso šalims. Ieškoti asmenį kaltinančių aplinkybių arba leisti imtis veiksmų, kurie leistų kaltinančių aplinkybių ieškoti protokolą surašiusiai institucijai, neprivalo.

P. M. nuomone, teismas, grąžinęs bylą Klaipėdos rajono PK „papildomai tirti ir pašalinti protokolo trūkumus“, skundžiamojoje nutartyje faktiškai pats nurodė, kokie tyrimo veiksmai turi būti atlikti ir kokie protokolo trūkumai turi būti pašalinti, taip palengvindamas PK darbą, o ši institucija savo ruožtu tiesiog perrašys protokolą taip, kaip nurodė teismas. Todėl tai neobjektyvu ir neatitinka teisingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

2012-04-25 administracinio teisės pažeidimo protokole P. M. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje (ATPK 280 str.) teismas sprendžia nemaža procesinių klausimų: ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.

Apylinkės teismas grąžino P. M. administracinę bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tirti papildomai ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad jame nėra nurodyta nė vienos iš ATPK 126 str. 4 d. įtvirtintų alternatyvių veikos sudėties požymių, taip pat veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 127 str. 3 d., būtina įrodyti aplinkybę, kad asmuo šiame straipsnyje numatytus veiksmus padarė būdamas neblaivus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), t. y. įrodymų rinkimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašančiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui). Teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių.

ATPK 260 str. 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Pagal ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,151 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal ATPK 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Iš 2012-04-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog P. M. veiksmai, kad jis 2012-04-25, apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini) 22,37 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18, 141.4, 231.1 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba AP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi judantį automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir grįždamas į eismo juostą su priekaba kliudė šį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., tačiau iš protokolo turinio nematyti, jog P. M. būtų buvęs nustatytas koks nors neblaivumo laipsnis ar jis būtų vengęs pasitikrinti neblaivumą, tam, kad jo veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., bei nenurodyta aplinkybė, jog ATPK 127 str. 3 d. numatytus veiksmus P. M. padarė būdamas neblaivus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Apylinkės teismo nuomonė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai todėl, kad jame nenurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės, atitinkančios administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., sudėties požymius ir tai trukdo nagrinėti bylą, yra pagrįstas. Šių trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali, bylos su tokiais trūkumais nagrinėjimas pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, tačiau rinkti įrodymus įstatymas įpareigoja ir bylą nagrinėjantį teismą.

Iš esmės Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.